Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovo atstovui advokatui Aurimui Gasiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kuriame prašo panaikinti 2015-01-23 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) įsakymą Nr. 1P-13 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas).

Paaiškina, kad 2015-01-23 ginčijamu įsakymu VLK direktorius paskyrė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Klaipėdos TLK) direktoriui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Ginčijamas įsakymas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas, Klaipėdos TLK direktorius, dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo padarė tarnybinį nusižengimą – būdamas aktyvus 2013 metų gegužės–liepos mėnesiais Klaipėdos TLK vykusio viešojo pirkimo tarnybiniam lengvajam automobiliui įsigyti dalyvis visose pirkimo stadijose, kaip įstaigos vadovas, atsakingas už įstaigos teisėtą veiklą, bei perkančiosios organizacijos, atsakingos už viešojo pirkimo komisijos veiksmus, vadovas neužkirto kelio nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Taip pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir VLK direktoriaus 2004-02-26 įsakymu Nr. 102 patvirtinto Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktus, t. y. netinkamai vykdė tarnybines funkcijas ir nevykdė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos, dėl to buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai bei Klaipėdos TLK direktoriaus 2013-03-20 įsakymu Nr. V-81 patvirtintos Klaipėdos TLK supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatos dėl konkurencijos užtikrinimo. Ginčijamame įsakyme kartu nurodoma, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo.

Pareiškėjas aiškina, kad, kaip matyti iš ginčijamo įsakymo, jam inkriminuojami ne tik konkrečių teisės normų, bet ir teisės principų pažeidimai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Nurodo, kad, kaip matyti iš ginčijamo įsakymo ir tarnybinio patikrinimo išvados, kuri yra neatskiriama įsakymo dalis, tarnybinio nusižengimo elementai nebuvo analizuojami, o buvo apsiribota formaliu tariamai pažeistų teisės aktų bei principų nurodymu.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamame įsakyme minimas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos neatlikimas yra nepakankamas tarnybiniam nusižengimui kvalifikuoti, o turi būti realizuojamas per konkrečias blanketines normas. Nurodytos normos inkriminavimas neįrodo jokių pareiškėjo neteisėtų veiksmų.

Dėl ginčijamame įsakyme minimų VLK direktoriaus 2004-02-26 įsakymu Nr. 102 patvirtinto Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktų pažeidimo pareiškėjas nurodo, kad nėra nurodoma, kuo pasireiškė šių punktų netinkamas vykdymas, išskyrus konstatavimą, kad direktorius, kaip įstaigos vadovas, atsakingas už įstaigos teisėtą veiklą, neužkirto kelio nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Pareiškėjas nurodo, kad nėra detalizuojama, kaip nustatyti pažeidimai siejasi su įstaigos veikla, kuri yra pagal teisės aktus privalomojo sveikatos draudimo veiklos organizavimas, nesusijęs su viešųjų pirkimų vykdymu bei viešųjų pirkimų komisijos veiksmais. Akcentuoja ir tai, kad VLK nėra suteikti įgaliojimai vertinti atliktų viešųjų pirkimų procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, todėl ir šiuo požiūriu konstatuoti, jog Klaipėdos VLK direktorius netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas teigia, kad yra kaltinamas ne tik pažeidęs anksčiau nurodytas teisės normas, tačiau ir jų pažeidimu leidęs atsirasti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimui. Pareiškėjo nuomone, minėtų principų pažeidimas yra vienas iš būtinų tarnybinės atsakomybės elementų pasekmė. Taigi, atsakovas privalėjo įrodyti ne tik konkrečių teisės normų pažeidimą, bet ir kylančias pasekmes, t. y. minėtų principų pažeidimą bei tarp jų egzistuojantį priežastinį ryšį.

Nurodo, kad viešasis pirkimas buvo atliekamas supaprastinto pirkimo būdu. Komisija pirkimą atliko pagal Klaipėdos TLK supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas Klaipėdos TLK direktoriaus 2013-03-20 įsakymu Nr. V-81. Veikdama Klaipėdos TLK vardu, komisija organizavo ir atliko visą tarnybinio automobilio pirkimo konkursą, todėl atsakomybė už priimtus sprendimus galėtų kilti tik minėtos viešųjų pirkimų komisijos nariams ar komisijos pirmininkui, bet ne perkančiosios organizacijos vadovui, kuris nebuvo Komisijos nariu ar pirmininku bei neturėjo jokių teisės aktais suteiktų įgalinimų daryti įtaką komisijos darbui ar įgaliojimų po Komisijos sudarymo priimti sprendimus dėl konkurso.

Pareiškėjas vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad Viešųjų pirkimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų vykdymo priežiūros subjektas yra Viešųjų pirkimų tarnyba, o VLK nėra suteikti įgaliojimai vertinti atliktų viešųjų pirkimų procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams. Pareiškėjas daro išvadą, kad VLK Vidaus audito skyriaus audito 2014-12-15 ataskaitos Nr. 1VA-6 ir šios ataskaitos 2014-12-16 tikslinamosios pažymos Nr. 1VA-7 dalis, kurioje nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai, yra priimtos viršijant suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją, todėl turi būti naikinamos kaip priimtos nekompetentingo subjekto. Vadinasi, nustačius, kad skundžiamas VLK įsakymas dėl nuobaudos skyrimo, priimtas atsižvelgiant į 2015-01-19 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5P-36, surašytą vadovaujantis VLK Vidaus audito skyriaus procedūriniais dokumentais, kurie yra neteisėti ir nepagrįsti, skundžiamas įsakymas taip pat turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde nurodomais motyvais.

Atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 123–129).

Atsakovė paaiškina, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjui pastaba buvo skirta už tai, kad jis, būdamas Klaipėdos TLK direktoriumi, turėdamas pareigą užtikrinti, kad Klaipėdos TLK veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, ir pagal einamas pareigas būdamas atsakingas už jo vadovaujamos įstaigos veiklą bei rezultatus, neužkirto kelio nustatytiems teisės aktų pažeidimams ir taip pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą (pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų) ir VLK direktoriaus 2004-02-26 įsakymu Nr. 102 patvirtintų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktus, t. y. netinkamai vykdė jam pavestas tarnybines funkcijas.

Atsakovė nurodo, kad 2014 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais atlikto teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus audito (VLK vidaus audito skyriaus 2014-12-15 ataskaita Nr. 1VA-6) metu buvo nustatyta, kad 2013 m. gegužės–liepos mėnesiais Klaipėdos TLK vykdomų lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūrų metu buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai, Įstatymo 25 str. 2 dalies nuostatos bei vidaus teisės aktų reikalavimai. Vidaus audito skyriaus 2014-12-16 tikslinamąja pažyma Nr. 1VA-7 buvo rekomenduota atsakovei svarstyti klausimą dėl tarnybinio tyrimo atlikimo Klaipėdos TLK, siekiant ištirti vykusio lengvojo automobilio viešojo pirkimo teisėtumą.

Atsakovės nuomone, ginčo atveju yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kurie būtini siekiant asmeniui taikyti tarnybinę atsakomybę.

Atliekant tarnybinį tyrimą buvo nustatyta, kad Klaipėdos TLK 2013 m. gegužės–liepos mėnesiais vykdant lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūras bei jos metu sudarant techninę specifikaciją buvo dirbtinai apribotos tiekėjų galimybės dalyvauti supaprastintame pirkime bei sudarytos sąlygos pirkimo procedūrą laimėti konkrečiam tiekėjui. Taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas laikytis pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo bei skaidrumo principų bei Klaipėdos TLK direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-81 patvirtintų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostata dėl konkurencijos užtikrinimo.

Atliktų vidinio audito ir tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo visose pirkimo stadijose. Taigi, visos su lengvojo automobilio viešuoju pirkimu susijusios aplinkybės, taip pat ir techninių specifikacijų sudarymas bei jų turinys pareiškėjui buvo žinomos, tačiau, nors ir būdamas Klaipėdos TLK direktorius, nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią akivaizdžiai daromiems Viešųjų pirkimų įstatymo bei Klaipėdos TLK supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimams. Tokiu neveikimu pareiškėjas pažeidė VLK direktoriaus 2004 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 102 patvirtinto Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktus bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo 4 ir 6 punktai skirti tik privalomojo sveikatos draudimo veiklos organizavimui ir nėra susiję su viešųjų pirkimų vykdymu bei viešųjų pirkimų komisijos veiksmais. Atsakovas teigia, kad nurodytos pareigybės aprašymo nuostatos įtvirtina bendrąsias teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas, kurios susijusios tiek su privalomojo sveikatos draudimo veiklos, tiek su kasdienės ūkinės ir finansinės veiklos organizavimu, vykdymu ir kontrole.

Dėl padaryto nusižengimo ir kilusių padarinių atsakovė nurodo, kad yra aiškiai nurodytos padaryto pažeidimo (neveikimo) sukeltos pasekmės – Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies bei Klaipėdos TLK supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatų pažeidimai. Lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūros buvo įvykdytos pažeidžiant minėtas teisės normas ir šie pažeidimai laikytini pareiškėjo neveikimo išdava. Jeigu pareiškėjas būtų tinkamai vykdęs jam, kaip Klaipėdos TLK direktoriui, pavestas funkcijas, laiku ir tinkamai būtų sureagavęs į viešojo pirkimo procedūras (kryptingą techninių specifikacijų sudarymą) bei būtų ėmęsis jo kompetencijai priskirtų aktyvių veiksmų užkirsti kelią vykdomiems pažeidimams, tuomet tokio pobūdžio pasekmių nebūtų atsiradę. Taigi, tarp pareiškėjo neveiklumo (pareigų nevykdymo) ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas veikė sąmoningai ir tyčia. Konstatuota, jog pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti tokios pasekmės (viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), nors pagal veikos aplinkybes (aktyvus dalyvavimas visose pirkimo stadijose) ir savo asmenines savybes (asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, einantis vadovaujamas pareigas, turintis patirties) galėjo ir turėjo jas numatyti. Tai buvo įvertinta kaip neatsargi veika ir į tai buvo atsižvelgta parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas turėjo visas teisines galimybes ir priemones užkirsti kelią jo vadovaujamoje įstaigoje vykstančiam teisės aktų pažeidimui. Pareiškėjas yra Klaipėdos TLK direktorius, tai yra pavaldumo hierarchijoje aukščiausią laiptelį užimantis asmuo, kuriam tiesiogiai yra pavaldūs absoliučiai visi Klaipėdos TLK darbuotojai (tarnautojai). Tokie pavaldumo santykiai lemia pareigą vykdyti visus teisėtus direktoriaus nurodymus ir sprendimus. Būtent pareiškėjas sudarė lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūras vykdžiusias viešųjų pirkimų komisijas, todėl tokiu pačiu būdu galėjo stabdyti ar nutraukti komisijų veiklą ar įpareigoti jas ištaisyti paaiškėjusius procedūrų trūkumus. Atsakovė vadovaujasi Klaipėdos TLK direktoriaus 2003-08-18 įsakymu Nr. V-90 patvirtintomis Klaipėdos teritorinės ligonių kasos finansų kontrolės taisyklėmis ir teigia, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga priimti sprendimą dėl ūkinių operacijų atlikimo (taisyklių 3, 4 punktai). Taigi, esant aiškiems lengvojo automobilio viešojo pirkimo procedūrų trūkumams, pareiškėjas galėjo (turėjo galimybę) atsisakyti atlikti tokią ūkinę operaciją.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo motyvais, kad jai nėra suteikti įgaliojimai vertinti atliktų viešųjų pirkimų procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, todėl vidaus audito išvados dėl viešųjų pirkimų pažeidimų yra padarytos viršijant suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją. Atsakovė nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nėra institucija, turinti išimtines teises vertinti vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymui. To nenustato joks teisės aktas. Atsakovė remiasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir teigia, kad vienas iš vidaus audito uždavinių yra nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi norminių teisės aktų, nenumatant jokių išlygų konkrečių teisinių santykių ar konkrečių teisės aktų atžvilgiu, ir daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad, siekdamas įstatymu jam pavestų tikslų bei uždavinių, vidaus auditas negali vertinti atliktų viešųjų pirkimų procedūrų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams bei daryti atitinkamas išvadas.

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad buvo atliktas teritorinių ligonių kasų turto valdymo vidaus auditas, kurio rezultatai yra išdėstyti 2014-12-15 vidaus audito ataskaitoje Nr. 1VA-6 ir 2014-12-16 vidaus audito tikslinamosios pažymos Nr. 1VA-7 2 punkte (b. l. 43–80, 82).

2014-12-15 vidaus audito ataskaitoje Nr. 1VA-6 rekomenduojama Klaipėdos TLK vykdant viešuosius pirkimus vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir vidaus teisės aktų reikalavimais (23 punktas); vykdant viešuosius pirkimus naujai sudarytoms komisijoms vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011-03-31 įsakymo Nr. 1S-44 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006-11-29 įsakymo 1S-73 „Dėl Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 6 punkto reikalavimais (24 punktas) (b. l. 80).

2014-12-16 vidaus audito tikslinamosios pažymos Nr. 1VA-7 2 punktu 2014-12-15 vidaus audito ataskaita Nr. 1VA-6 buvo papildyta 23 punktu: „VLK administracijai svarstyti klausimą dėl tarnybinio tyrimo atlikimo Klaipėdos TLK, siekiant ištirti 2013 m. birželio mėnesį Klaipėdos TLK vykdyto lengvojo automobilio viešojo pirkimo teisėtumą.“ (b. l. 82).

2014-12-22, atsižvelgiant į 2014-12-15 vidaus audito ataskaitą Nr. 1VA-6 ir 2014-12-16 vidaus audito tikslinamąją pažymą Nr. 1VA-7, VLK direktoriaus įsakymu Nr. 1K-374 buvo sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti (b. l. 85).

2014-12-30 pranešimu Nr. 3P-842 pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą (b. l. 86–87).

2015-01-19 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. veiksmų teisėtumo (b. l. 11–40). O 2015-01-19 išvados pagrindu buvo 2015-01-23 priimtas VLK direktoriaus įsakymas Nr. 1P-13 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B. (b. l. 8).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2015-01-23 VLK direktoriaus įsakymo Nr. 1P-13 pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas visų pirma turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1631/13).

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/14). Taigi, nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010).

Akcentuotina, kad teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.).

Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o kartu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A498-146/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A108-261/2015).

Kaip ne kartą pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą taikant teisės normas įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą. Tai, kad tarnybinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu. Ši nustatyta aplinkybė lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-918/2011).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui ginčijamu įsakymu buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, įvertinus surinktą informaciją, buvo konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas aktyvus 2013 metų gegužės–liepos mėnesiais Klaipėdos TLK vykusio viešojo pirkimo tarnybiniam lengvajam automobiliui įsigyti dalyvis visose pirkimo stadijose (sudarė viešojo pirkimo komisijas, dalyvavo visuose viešojo pirkimo komisijų posėdžiuose, tvirtino tiekėjų apklausos pažymas, pasirašė pirkimo sutartį), kaip įstaigos vadovas, atsakingas už įstaigos teisėtą veiklą, bei perkančiosios organizacijos, atsakingos už viešojo pirkimo komisijos veiksmus, vadovas, neužkirto kelio nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir VLK direktoriaus 2004 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 102 patvirtinto Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktą, t. y. netinkamai vykdė tarnybines funkcijas (organizuoti teritorinės ligonių kasos veiklą ir atsakyti už jos rezultatus, užtikrinti nustatytų teritorinei ligonių kasai funkcijų vykdymą, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytas funkcijas) bei nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“.

Netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymas leido atsirasti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei Klaipėdos TLK direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-81 patvirtintų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatų dėl konkurencijos užtikrinimo pažeidimams.

Tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, t. y. pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti tokios pasekmės (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies bei Klaipėdos TLK direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-81 patvirtintų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto pažeidimai), nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes (ilgametė darbo patirtis ir išsilavinimas) galėjo ir turėjo jas numatyti. Tarnybinę Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 305 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad pareiškėjui buvo pagrįstai ir motyvuotai paskirta tarnybinė nuobauda. Vertinant kilusias pasekmes, sutiktina su atsakove, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nėra vienintelė institucija, turinti išimtines teises vertinti vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymui. Atsakovė pagrįstai remiasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kad vienas iš vidaus audito uždavinių yra nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų, kurie apima, inter alia, ir Viešųjų pirkimų įstatymą. Todėl atliekant tiek vidaus auditą, tiek ir tarnybinį patikrinimą veiksmų atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymui gali būti vertinama ir už šio įstatymo pažeidimus yra galima tarnybinė atsakomybė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2051/2011).

Dėl pareiškėjo nesutikimo su vidaus audito ataskaitos išvadomis pažymėtina, kad vidaus audito ataskaita negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-369-14).

Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl audito ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių dėl Klaipėdos TLK lengvojo automobilio viešojo pirkimo 2013 m. birželio mėn. Atsakovė tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai, aiškiai ir nuosekliai pagrindė, kodėl ir kokiais veiksmais buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Audito metu buvo konstatuota, kad „Naujo (neeksploatuoto) automobilio techninės specifikacijos reikalavimai buvo parengti ribojant potencialių konkurso dalyvių konkurenciją dalyvauti organizuotame automobilio pirkime: reikalavimas automobilį pristatyti ne vėliau, kaip per 1 (vieną) darbo dieną po sutarties pasirašymo, akivaizdžiai riboja konkurenciją, nes iš anksto skelbiant tokius reikalavimus, negali būti tikras, kad automobilis reikiamos komplektacijos bus Lietuvos salonuose, reikalavimas, kad automobilio ilgis būtų ne mažesnis, kaip 4840 mm, aukštis 1500 mm, plotis 1820 mm, be šoninių veidrodėlių ribojo konkurenciją, kadangi nustačius mažesnius parametrus, tarpusavyje būtų galėję konkuruoti ir kitų modelių automobiliai.“ 2014-12-15 vidaus audito ataskaitoje Nr. 1VA-6 konstatuota, kad šie parametrai iš esmės įtakos turi tik automobilio patogumui, o ne eksploatavimo funkcionalumui.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog, palyginti pirmojo pirkimo techninę specifikaciją su naujai parengta technine specifikacija, antrojo pirkimo specifikacijoje nebuvo įtraukti visi tie techniniai automobilio duomenys, kurių pirmajame pirkime neatitiko UAB „Inchcape Motors“ siūlomas automobilis „Mazda 6“ (akustinė parkavimo sistema priekyje ir gale, priekiniai „Bi-Xenon“ rūko žibintai su savaiminio reguliavimo sistema, dviejų zonų oro kondicionierius su elektroniniu reguliavimu ir kt.). Taip pat atsisakyta aukščio ir pločio reikalavimo, reikalavimų varikliui dėl sukimo momento, reikalavimų stabdžiams, sumažintas reikalavimas durų skaičiui ir kt. Be to, buvo numatyti kiti papildomi arba padidinti buvę reikalavimai: padidintas atstumo tarp ašių reikalavimas – antrajame pirkime nustatyta, kad jis turi būti ne mažesnis kaip 2800 mm. Pirmajame pirkime buvo numatyta, kad atstumas turi būti ne mažiau kaip 2700 mm; padidintas reikalavimas, kad ratai būtų ne mažesni kaip R17 (pirmajame pirkime buvo numatytas reikalavimas R16); padidintas reikalavimas variklio galingumui iki 130 AG. (pirmajame pirkime buvo 120 AG); naujas reikalavimas, kad CO2 išmetimas būtų ne daugiau 135 g/km (pirmajame pirkime šio reikalavimo nebuvo); padidintas reikalavimas garantijai nuo korozijos – ne mažiau kaip 12 m. (pirmajame pirkime buvo numatyta 10 m.); naujas reikalavimas, kad automobilio variklis būtų užvedamas mygtuku (pirmajame pirkime šio reikalavimo nebuvo). Byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo visuose komisijos posėdžiuose.

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamame įsakyme padarytomis išvadomis ir teigia, kad viešuosius pirkimus vykdė specialiai tam sudaryta komisija, todėl atsakomybė dėl netinkamai atliktų procedūrų turėtų tekti būtent komisijai, o ne jam. Pareiškėjas taip pat teigia, kad VLK direktoriaus 2004-02-26 įsakymu Nr. 102 patvirtinto Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktai neapima pareigos jam kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūras.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, su šiais motyvais nesutinka. Pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, priimant ginčijamą įsakymą ėjęs Klaipėdos TLK direktoriaus pareigas. Vadovaudamasis anksčiau minėtais Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo punktais, kuriuose nustatyta, kad Klaipėdos TLK direktorius privalo organizuoti teritorinės ligonių kasos veiklą ir atsakyti už jos rezultatus, teismas daro išvadą, kad organizavimo sąvoka neatskiriamai susijusi su kontrole ir teritorinei ligonių kasai nustatytų funkcijų vykdymo užtikrinimu, taip pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytų funkcijas vykdymu. Pareiškėjas klaidingai tapatina pareigybės aprašyme minimas institucijos funkcijas su institucijos veikla. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sistemiškai vertinat pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktus, matyti, kad institucijos veikla yra aiškiai atribojama nuo institucijos funkcijų, todėl sutiktina su atsakove, kad pareigybės aprašymo nuostatos įtvirtina bendrąsias teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas, kurios susijusios tiek su privalomojo sveikatos draudimo veiklos, tiek su kasdienės ūkinės ir finansinės veiklos organizavimu, vykdymu ir kontrole.

Pažymėtina, kad Klaipėdos TLK viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Klaipėdos TLK direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-117, 9 punkte nustatyta, kad komisija yra atskaitinga Klaipėdos TLK direktoriui ir vykdo jo užduotis ir įpareigojimus, o 17 punkte nustatyta, kad už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Sistemiškas šių reglamento nuostatų aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Klaipėdos TLK direktorius tiesiogiai pats kontroliuoja sudarytos komisijos veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal anksčiau minėtus Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktus Klaipėdos TLK direktorius yra atsakingas tiek už institucijos privalomojo sveikatos draudimo veiklą, tiek už kasdienės ūkinės ir finansinės veiklos organizavimą, vykdymą ir kontrolę, o nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas viešųjų pirkimų procedūras stebėjo, apie procesą žinojo ir procedūrų pabaigoje pasirašė prikimo–pardavimo sutartį, t. y. patvirtino atliktų procedūrų teisingumą, vadinasi pareiškėjas turėjo ir galėjo kontroliuoti komisijos veiklą.

Įvertinus anksčiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjas neatlikdamas jam priskirtų funkcijų kontroliuoti sudarytos komisijos veiklą, žinodamas arba turėdamas žinoti, jog viešieji pirkimai yra atliekami pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, turėjo pareigą kaip institucijos vadovas kontroliuoti sudarytos komisijos veiklą ir imtis veiksmų pažeidimams pašalinti. Taigi ginčijamame sprendime nurodyti Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo 4, 6 ir 21 punktų ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimai pareiškėjui priskirti teisingai, o šių pažeidimų pasekmė – Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei Klaipėdos TLK direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-81 patvirtintų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatų dėl konkurencijos užtikrinimo pažeidimai.

Atsakovė ginčijamu įsakymu konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, t. y. pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti tokios pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo jas numatyti. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus konstatuotina, kad kaltės forma nustatyta teisingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.