- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- I-7098-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01695-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Kategorijos
- 1.36pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui V. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme gautas pareiškėjo V. K. skundas, kuriame prašoma panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2016 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 62-110, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 25-1981 ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. kovo 3 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-110 jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus – dėl elektros instaliacijos sugadinimo (savavališkai prijungtų laidų prie naktinio apšvietimo).
Dėl nuobaudos paskyrimo jis pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Kalėjimų departamentas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 25-1981 skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka, teigia, kad nuobauda buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai ir dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, skriaudą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad apie metus jis vienas laikomas kameroje Nr. 222. Nuolat yra atliekamos apžiūros, tačiau niekada nebuvo nustatytas elektros instaliacijos sugadinimas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas ir atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo reikalavimus, t. y. 2016 m. vasario 24 d. apie 15.50 val. planinės kratos metu gyvenamojoje kameroje Nr. 222, kurioje jis laikomas vienas, buvo pastebėta sugadinta elektros instaliacija (savavališkai prijungti laidai prie naktinio apšvietimo). Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo tausoti pataisos įstaigos turtą. Už tai jam buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus.
Atsakovės atstovas ir atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Nėra priežastinio ryšio dėl skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 62-110 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 25-1981 teisėtumo ir pagrįstumo bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo tausoti pataisos įstaigos turtą.
Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 62-110 paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus – dėl elektros instaliacijos sugadinimo ir Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 25-1981 nepanaikinta yra nepagrįsta, kadangi jis nurodyto pažeidimo nepadarė.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, matyti, kad 2016 m. vasario 21 d. kamerose Nr. 201-224 buvo atliktos techninės apžiūros, per kurias nė vienoje iš jų, taip pat ir kameroje Nr. 222, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nenustatyta (b. l. 24–25). O 2016 m. vasario 24 d. pareigūnų V. B. ir S. S. pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad atliekant kratą kameroje Nr. 222, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas, buvo aptiktas elektros instaliacijos sugadinimas (prisijungta prie naktinio apšvietimo) (b. l. 34). Kad pažeidimas buvo, 2016 m. vasario 24 d. pateiktu rašytiniu paaiškinimu patvirtino budintis elektrikas G. K.. Jis nurodė, kad 2016 m. vasario 24 d. iškviestas į kamerą Nr. 222 pamatė savavališkai išardytą naktinį apšvietimą, o prie jo instaliacijos buvo prijungti du papildomi laidai (b. l. 37).
Iš pateiktų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad jis kameroje buvo laikomas vienas, per 2016 m. vasario 23 d. atliktą techninę apžiūrą naktinio apšvietimo sugadinimas nebuvo nustatytas, o per 2016 m. vasario 24 d. kratą jau buvo nustatyta, kad kameroje yra savavališkai išardytas naktinis apšvietimas, taigi darytina išvada, kad pažeidimą padarė pareiškėjas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus – dėl įstaigos turto netausojimo pareiškėjui paskirta pagrįstai, yra adekvati padarytam pažeidimui ir paskirta kompetentingo asmens, laikantis BVK nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą panaikinti Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 62-110 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 25-1981 kaip nepagrįstus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Kadangi teismas neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, nenustatė, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.
Teismas pažymi, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.