- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- eI-1399-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1071(00449), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutinka ir mano, kad nepagrįstai buvo nustatyta, jog pareiškėjas atsisakė pateikti duomenis apie veiklą įmonėje UAB „Vežimo korporacija“, todėl nesiekė užsiimti realia ūkine – komercine veikla Lietuvos Respublikoje ir neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.
Skunde teigiama, kad atsakovas skundžiamu sprendimu nurodydamas, jog UAB „Vežimo korporacija“ įregistruota 2016 m. vasario 29 d., bendrovės įstatinis kapitalas – 45 000 Eur, o pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 15 000 bendrovės paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų, t. y. 1/3 įstatinio kapitalo, patvirtino, jog pareiškėjas atitinka visas sąlygas nustatytas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o atsakovas nustatytų faktų nepaneigė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad atsakovas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog jis atsisakė atvykti į apklausą ir pažymi, jog atsakovas buvo informuotas, jog pareiškėjas į apklausą gali atvykti kitu metu. Skunde pažymima, kad nepagrįstai pareiškėjui atvykus į Lietuvos ambasadą Rusijos Federacijoje pateikti dokumentus daugkartinei nacionalinei D vizai išduoti, buvo pateikti Migracijos departamento atsiųsti apklausos lapai. Pareiškėjo teigimu, prašymą užpildyti apklausos lapus jį emociškai sukrėtė, nes apklausai atvykti jis nurodė 2018 m. sausio 11 d. ir apie apklausą raštu Lietuvos ambasadoje jis nebuvo informuotas. Skunde pažymima, kad pagal teisės aktų nuostatas užsienietis privalo būti įspėtas iš anksto apie veiksmą, kuris bus atliekamas konsulinėje įstaigoje, t. y. jo apklausą, jos priežastį, eigą ir pasekmes. Pareiškėjas teigia, kad dėl šių aplinkybių teisėtai ir pagrįstai atsisakė dalyvauti minėtame procesiniame veiksme, apie kurį jam nebuvo pranešta ir raštu vykdomą apklausą laiko žeminančia bei neteisėta.
Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad bendrovė realiai vykdo ūkinę veiklą ir jis atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, prašo skundą tenkinti ir skundžiamą sprendimą panaikinti.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjas neturi jokių žinių apie UAB „Vežimo korporacija“, jos valdymą, veiklą, darbuotojus ir bendrovės veikloje nedalyvauja.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad Migracijos departamentui, nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, kilo pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo dalyvavimo bendrovės veikloje ir pažymi, kad pareiškėjas bendrovės akcijas įsigijo 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d., sudarydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Gorinta“, t. y. vos prieš mėnesį iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 18 d. buvo asmeniškai kviečiamas atvykti apklausai į Migracijos departamentą, o neturint galimybės atvykti paskirtu laiku, turėjo nurodyti objektyvias priežastis, dėl kurių jis negali atvykti. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas nurodė, jog gali atvykti tik 2018 m. sausio 11 d., tačiau nenurodė jokios objektyvios priežasties, dėl kurios jis negali atvykti paskirtu laiku, taigi pareiškėjo teiginys, kad išvyka iš Lietuvos šventiniu laikotarpiu vertinama, kaip gynybinė pareiškėjo pozicija, juolab, kad užsieniečio leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2017 m. gruodžio 23 d. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes padarė išvadą, kad pareiškėjas, pateikęs prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir nepasiliko tęsti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas pažymi, jog buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra užsiregistravęs atvykti į Lietuvos ambasadą 2017 m. gruodžio 21 d., todėl įtardamas, kad pareiškėjo tikslas – ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, išsiuntė Lietuvos ambasadai Rusijos Federacijoje prašymą, kad atvykus pareiškėjui pateikti dokumentų dėl daugkartinės nacionalinės D vizos išdavimo, būtų atlikta pareiškėjo apklausa ir mano, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu.
Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjui atsisakius pildyti apklausos lapus ir neatsakius į pateiktus klausimus, pagrįstai buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi jokių žinių apie bendrovę, jos valdymą, veiklą, darbuotojus, nėra susipažinęs su bendrovės veikla ir bendrovės veikloje nedalyvauja, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą nėra. Atsižvelgus į tai, atsakovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1071(00449), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7395249, galiojantį iki 2017 m. rugpjūčio 24 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 20 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašymo pagrindas yra ketinimas užsiimti teisėta veikla UAB „Vežimo korporacija“, esančia adresu: A. Vivulskio g. 7, Vilnius. Pareiškėjas, teikdamas prašymą, pridėjo Rusijos Federacijos pilietybę patvirtinantį dokumentą,
bendrovės įstatus, kuriuose nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslai yra visos veiklos sritys, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Taip pat pridėjo 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas su UAB „Gorinta“, 2017 m. rugsėjo 27 d. duomenis apie bendrovės akcininkus, UAB „Vežimo korporacija“ 2017 m. verslo planą, pagal kurį bendrovė samdo darbuotojus ir teikia taksi paslaugas gyventojams, 2017 m. rugpjūčio 1 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2, AB „SEB“ bankas bendrovės sąskaitos išrašus nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Pareiškėjas taip pat pateikė 2016 m. rugsėjo 1 d. automobilio nuomos sutartį Nr. 16-09-01, 2017 m. sausio 1 d. bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su bendrove „Taxify OU“, 2017 m. sausio 6 d. automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT-2017/4946, 2017 m. liepos 26 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017-06-20/001, sudarytą su AB „Avia Solutions Group“ bendrovės 2017 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2016 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją. Kartu su prašymu taip pat buvo pateiktos 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. spalio 10 d., 2017 m. spalio 16 d. darbo sutartys.
Atsakovas, siekdamas nustatyti pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumą, 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu pakvietė pareiškėją atvykti apklausai į Migracijos departamentą 2017 m. gruodžio 18 d. 14 val., tačiau pareiškėjas elektroniniu paštu informavo atsakovą, kad į apklausą atvykti negalės ir prašė perkelti atvykimo datą į 2018 m. sausio 11 d. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, tvirtinantys, kad pareiškėjo advokatas kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti pažymą, jog pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nes 2017 m. gruodžio 21 d. yra užsiregistravęs į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje dėl nacionalinės D vizos išdavimo. Tuo pagrindu, Migracijos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. išsiuntė raštą Nr. (15/4-11)10K-51065 Lietuvos Respublikos ambasadai, esančiai Rusijos Federacijoje, kuriame nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl prašo atvykus pareiškėjui įteikti apklausos lapus.
Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (58.4.3.5)SDR58-1560 informavo atsakovą, kad pareiškėjas, peržvelgęs apklausos klausimus, pareiškė, kad atsakinėti į tokius detalius klausimus yra ne jo, kaip akcininko, bet samdomų darbuotojų pareiga ir jis, kaip akcininkas, negali žinoti atsakymų į pateiktus klausimus. Rašte buvo pastebėta, kad klausimai buvo peržvelgti skubotai, nesigilinant į formuluotes, peržvelgti tik pirmieji apklausos lapai. Pareiškėjui buvo pasiūlyta atsakyti į bent tuos klausimus, kurie, jo manymu, yra jo kompetencija, o dėl kitų klausimų pateikti paaiškinimą, kad tai yra samdomų darbuotojų kompetencija. Minėtas užsienietis pažymėjo, kad net ir šiuo atveju jis negali atsakyti beveik nė į vieną klausimą. Rašte nurodoma, kad pareiškėjas bandė pasinaudoti pagalbine medžiaga, bet, po Lietuvos ambasados pareigūno pastabos dėl pašalinės medžiagos naudojimo, apskritai atsisakė dalyvauti apklausoje. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti, kad atsisako dalyvauti apklausoje, ir bandė pasiimti su savimi apklausos lapus, taip pat nurodoma, kad užsienietis visos apklausos metu elgėsi emocingai ir piktinosi, kad turi dalyvauti apklausoje bei atsakinėti į, jo manymu, sudėtingus klausimus.
Migracijos departamentas, įvertinęs minėtus duomenis, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nustatė, jog pareiškėjo tikslai yra kiti nei ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o kartu su prašymu pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų.
Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto tvarkos aprašo „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Tvarkos aprašas) 84.2 papunkčiu, Migracijos departamentas ar migracijos tarnyba organizuoja užsieniečio apklausą ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje, apklausą raštu arba žodžiu atlieka Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas. Užsienietis iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Migracijos departamento arba migracijos tarnybos parengtą apklausos lapą (jei apklausą raštu atliko migracijos tarnybos valstybės tarnautojas Migracijos departamento rašytiniu prašymu, užpildytas apklausos lapas išsiunčiamas Migracijos departamentui). Jeigu užsienietis yra užsienyje, tai Migracijos departamento valstybės tarnautojas, naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas ar pan.), vykdo užsieniečio apklausą (pokalbiu metu daromas vaizdo ir garso įrašas, kuris pridedamas prie užsieniečio bylos), arba Migracijos departamentas ar migracijos tarnyba per Migracijos departamentą paštu arba elektroniniu paštu išsiunčia konsulinei įstaigai prašymą atlikti apklausą ir parengtą apklausos lapą arba šių dokumentų skaitmenines kopijas. Konsulinės įstaigos pareigūnas iškviečia šį asmenį ir jį apklausia (užpildomas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos parengtas apklausos lapas). Konsulinė įstaiga užpildyto apklausos lapo kartu su lydraščiu skaitmenines kopijas nedelsdama elektroniniu paštu persiunčia Migracijos departamentui, o vėliau šiuos dokumentus išsiunčia artimiausiu diplomatiniu paštu Migracijos departamentui arba migracijos tarnybai per Migracijos departamentą. Užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Teismas, įvertinęs minėtą nuostatą ir susiklosčiusias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo būti apklaustas keliais būdais, t. y. pasirinktinai žodžiu arba raštu. Teisės aktų nuostatos numato, kad tuo atveju, jei užsienietis yra užsienyje, Migracijos departamentas elektroninio ryšio priemonėmis, gali pateikti apklausos lapus užsieniečiui per toje šalyje esančią Lietuvos konsulinę įstaigą. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas, sužinojęs, kad pareiškėjas jau turi paskirtą susitikimą Lietuvos ambasadoje Rusijos Federacijoje, persiuntė apklausos lapus, kad pareiškėjas raštu atsakytų į klausimus, kurie galėjo būti žodžiu užduoti pareiškėjui atvykus į Migracijos departamentą. Teismas pažymi, kad minėta nuostata nedraudžia vykdyti apklausą raštu, nors jau yra sutartas susitikimas kitu metu. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėjas, elektroniniu paštu atsisakydamas 2017 m. gruodžio 18 d. atvykti į apklausą žodžiu, nenurodė jokios objektyvios priežasties, kodėl apklausos nustatytas laikas yra netinkamas.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai iš anksto nebuvo informuotas apie galimą apklausą raštu ir mano, jog tai pažeidžia jo teisėtus interesus, tačiau su tokiais pareiškėjo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas jau buvo užsiregistravęs 2017 m. gruodžio 21 d. atvykti į Lietuvos ambasadą dėl dokumentų pateikimo, todėl pagrindo papildomai pareiškėją kviesti atvykti į Lietuvos ambasadą nebuvo.
Teismas, įvertinęs apklausoje pateiktus klausimus, daro išvadą, kad klausimai buvo paprasti, nesunkūs ir tiesiogiai susiję su pareiškėju ir jo užimamomis pareigomis. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo ir galėjo atsakyti į tokius klausimus, kaip: bendrovės pavadinimas, turimų akcijų skaičius, bendrovės kapitalo dydis, įsigytų akcijų kaina, bendrovės adresas, duomenys apie pareiškėjo veiklą kitose įmonėse, informacija apie bendrovės verslo planą, pareiškėjo darbo laikas bendrovėje, verslo partneriai, pareiškėjo funkcijos bendrovėje ir kt. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas asmeniškai sudarinėjo akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, todėl turėjo žinoti apie sandorio aplinkybes ir paties nusipirktų akcijų vertę. Pareiškėjas, teigdamas, kad bendrovė vykdo realią veiklą, turėjo ir galėjo nurodyti bendrovės veiklos adresą, savo atliekamas funkcijas joje ir būti susipažinęs su kitų akcininkų funkcijomis. Akcentuotina, jog pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė bendrovės verslo planą, balansą, automobilių nuomos sutartis, todėl laikytina, kad pareiškėjas yra atsakingas už pateikiamų dokumentų turinį bei teisingumą ir supranta informaciją, kurią kartu su prašymu pateikė Migracijos departamentui, todėl galėjo atsakyti į apklausos duomenis, susijusius su minėtais duomenimis.
Tvarkos aprašo 100 punkte nustatyta, kad, jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, tai turi būti įvertinta, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti rimtas pagrindas manyti, kad įmonė ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi, yra: užsienietis, kuris yra įmonės dalyvis ar vadovas, arba perkeliamas įmonės viduje užsienietis negali atsakyti į klausimus, susijusius su šia įmone arba priimančiąja įmone, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ir jos veikla, negali apibūdinti savo funkcijų įmonėje (pavyzdžiui, negali nurodyti įmonės pavadinimo, įstatinio kapitalo dydžio, akcijų kiekio, jų nominalios vertės, asmeninių lėšų ar kito turto investuoto į įmonės įstatinį kapitalą ar turtą, dydžio, buveinės adreso ir (ar) adreso, kuriuo įmonė įsikūrusi ir vykdo veiklą, arba nežino, kokią konkrečią veiklą įmonė vykdo, kiek darbuotojų joje įdarbinta ir į kokias pareigas, kokio dydžio darbo užmokestis jiems mokamas, kokios jo paties pareigos ir (ar) funkcijos įmonėje, ar kas yra įmonės steigėjas (-ai), verslo ir (ar) paslaugų partneriai Lietuvoje ar užsienio valstybėse) (100.1 papunktis); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (100.12 papunktis). Teismas pažymi, kad vienu iš rizikos faktorių taip pat laikytina tai, jog pareiškėjas atsisakė pildyti apklausos lapus (84.2 papunktis), o tai sudaro rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atmestini pareiškėjo teiginiai dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nebuvimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindą spręsti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Teismas pažymi, kad Migracijos departamentas, sužinojęs apie pareiškėjo registraciją Lietuvos ambasadoje Rusijos Federacijoje bei laikydamasis teisės aktų nustatytos procedūros, nusiųsdamas apklausos lapus raštu, elgėsi operatyviai ir teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjui, realiai vykdančiam teisėtą veiklą bendrovėje, neturėjo kilti nepatogumų atsakant į apklausos lapuose išdėstytus klausimus.
Teismo nuomone, pareiškėjo neturėjimas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, netrukdo užsiimti teisėta veikla šalyje ir tinkamai įgyvendinti savo, kaip bendrovės akcininko funkcijas. Tai, kad bendrovės akcininko nebuvimas Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai vykdyti veiklą yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014 yra nurodęs, kad užsienietis veiklą Lietuvos Respublikoje gali vykdyti nuotoliniu būdu, pasitelkęs bendrovės atstovus.
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad Migracijos departamentas teisėtai bei pagrįstai persiuntė apklausos lapus Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje ir pagrindo teigti, jog raštu vykdyta apklausa pažeidė pareiškėjo teisėtus interesus, nėra. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neturi jokių žinių apie bendrovę, jos valdymą, veiklą, darbuotojus, nėra susipažinęs su bendrovės veikla, daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas realios veiklos bendrovėje nevykdo ir pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, todėl gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgus į tai, pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.