- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-203-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05252-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“
- Pareiškėjas
- L. A.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2S-203-538/2016
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-05252-2014-2) Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.4.5.7.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja L. A., atstovaujama bankroto administratorės E. G., 2015-10-29 pateikė teismui prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2015-10-28 įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, tačiau kreditorių susirinkimas nepatvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Planas parengtas atsižvelgiant į pareiškėjos galimybes. Pareiškėjos kreditorius nesutinka su mokumo atkūrimo planu, nurodydamas, jog plane pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 182 Eur suma turėtų būti mažintina 62 Eur, nes pareiškėja neįrodė, kad tokia suma reikalinga buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Bankroto administratorė paaiškino, kad pareiškėjos vienintelės pajamos sudaro 182 Eur senatvės pensija, todėl pareiškėjai padeda sūnus, kuris prisideda prie jos išlaikymo. Sumažinus sumą, skirtą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, bus pažeisti pareiškėjos teisėti interesai, kadangi pareiškėjai neužteks lėšų save išlaikyti. Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad dviejų metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas yra numatytas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jos sveikatos būklė prasta, todėl nėra objektyvių aplinkybių leidžiančių manyti, kad pareiškėjos finansinė būklė pasikeis, priešingai – nustatant ilgesnį mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą bus pažeistas ekonomiškumo principas, kadangi didės bankroto administravimo išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-13 nutartimi patvirtino teismui pateiktą bankrutuojančios L. A. 2015 metų mokumo atkūrimo planą. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorės pateiktas bankrutuojančios L. A. mokumo atkūrimo planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, atitinka pareiškėjos ir kreditorių teisėtus interesus. Nurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jos pajamas sudaro 182 Eur pensija, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjos galimybės įsidarbinti padidės ir tokiu būdu pasikeis jos finansinė padėtis. Nustačius didesnį nei numatyta plane terminą, kreditoriaus įsiskolinimas nebūtų padengtas ir sumažėtų visiškai neženkliai, tačiau susidarytų papildomos bankroto administravimo išlaidos. Teismas padarė išvadą, kad mokumo atkūrimo plane nustatyta bankroto proceso trukmė ir plano įgyvendinimo terminas yra pakankamas ir protingas, atitinkantis skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą. Taip pat nurodė, kad pareiškėja plane nustatė 182 Eur sumą, reikalingą jos būtiniems poreikiams tenkinti, kurią sudaro: maistas – 90 Eur, rūbai, avalynė – 5 Eur, vaistai, buities, higienos reikmenys – 25 Eur, išlaidos nuomai ir komunaliniams mokesčiams – 62 Eur. Pareiškėjos pensija sudaro 182 Eur, nekilnojamojo turto neturi. Teismas padarė išvadą, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta 182 Eur suma vertintina kaip nedidelė, o šios sumos sumažinimas pažeistų teisėtus pareiškėjos interesus. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 – 4 dalis pažeidimų nenustatyta, todėl bankrutuojančios L. A. mokumo atkūrimo planą patvirtino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti pareiškėjos mokumo planą ir bankroto bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas tvirtindamas mokumo atkūrimo planą 2 metų laikotarpiui pažeidė kreditorių interesus. Teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad 2 metai yra pakankamas laikotarpis atkurti skolininkės mokumą. Pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą pareiškėja jokių išmokų nemokės Bankui ir jos skolos bus nurašytos. Teigia, kad skolininkė neketina atlikti nė vieno veiksmo, kad gautų didesnes pajamas arba susimažintų išlaidas, jog galėtų atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nustatė 182 Eur sumą, reikalingą pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti, tačiau pareiškėja nepateikė nei nuomos sutarties, nei dokumentų, pagrindžiančių 62 Eur nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimą. Pareiškėja neketina atsiskaityti su kreditoriumi, tuo tarpu, jeigu skola būtų išieškoma pagal CPK 737 str. 7 p., 736 str. 1 d. 2 p., kreditoriui per 5 metus būtų padengta 2 184 Eur skola. Teismas ignoravo, kad Bankas yra finansų įstaiga, turinti užtikrinti viešą interesą - finansinį stabilumą, kas reiškia, kad skolininko bankroto procesas vien tik leidžiant jam nusirašyti skolas, pažeidžia viešą interesą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos bankroto administratorė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pasielgė teisingai, tvirtindamas 2 metų trukmės mokumo atkūrimo planą, kadangi ilgesnis planas neatitiktų nei skolininkės, nei kreditoriaus interesų dėl padidėjusių bankroto administravimo išlaidų. Banko motyvas, kad jam palankesnė situacija būtų iš skolininkės skolą išieškoti per antstolius, yra nesuderinamas su FABĮ paskirtimi, kadangi akivaizdu, kad skolų išieškojimas per antstolį yra galimai palankesnis kreditoriui, tačiau būtina atsižvelgti ir į bankrutuojančio asmens interesus. L. A. yra ligota pensininkė, todėl jos mokumo atkūrimas realiai gali būti suprantamas tik kaip gebėjimas minimaliai pragyventi, susimokėti būtiniausius mokesčius ir netapti našta valstybei, nes dėl jos amžiaus bei sveikatos būklės, ji negali persikvalifikuoti ar susirasti darbą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-03 nutartimi pareiškėjai L. A. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė E. G., ta pačia nutartimi teismas nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismas 2015-08-19 patvirtino pareiškėjos kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašą. Pareiškėja L. A. paruošė mokumo atkūrimo planą, kurį pateikė tvirtinti kreditorių susirinkimui, tačiau 2015-10-05 kreditorių susirinkimas plano nepatvirtino. Pareiškėja pateikė patikslintą mokumo atkūrimo planą kreditoriams tvirtinti, tačiau 2015-10-28 kreditorių susirinkimas mokumo planui nepritarė, nurodydamas, kad nustatytas 2 metų trukmės mokumo atkūrimo terminas yra per trumpas, turėtų būti nustatytas maksimalus 5 metų terminas. Be to, plane nepagrįstai nustatyta 182 Eur suma reikalinga pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).
Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 2 metų trukmės mokumo atkūrimo laikotarpis per trumpas, be to, teismas paskyrė 182 eurų sumą pragyvenimui, kai pareiškėjos gaunamos pajamos yra 182 eurai. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad fizinio asmens atleidimas nuo skolų yra kreditorių nuosavybės teisės apribojimas, kuris gali būti pateisinamas bankroto procedūros tikslais, tokiais kaip siekis apsaugoti asmens orumą ir išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo, tačiau toks apribojimas neturi neproporcingai perkelti naštos kreditoriams (EŽTT 2004 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Bäck v. Finland). Ar konkrečios fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės yra proporcingos, turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes – nemokaus asmens amžių, sveikatos būklę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jos pajamas sudaro 182 Eur dydžio senatvės socialinio draudimo pensija. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja, pardavusi butą, padengė didesnę dalį savo įsiskolinimo, tai yra, dėjo pastangas atsiskaityti su kreditoriumi Nordea Bank AB. Be to, pažymėtina, kad kai Bankas pareiškėjai suteikė paskolą, jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, Bankas šią paskolą suteikė 30 metų laikotarpiui, taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad kreditorius – Bankas - nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, suteikdamas paskolą tokio amžiaus asmeniui ir tokiam ilgam laikotarpiui, todėl ir Bankas turi prisiimti dalį rizikos. Akivaizdu, kad dėl amžiaus ir sveikatos būklės pareiškėjos galimybės įsidarbinti ar gauti papildomas pajamas yra ribotos ir nėra pagrindo daryti išvados, kad nustačius ilgesnį mokumo plano atkūrimo laikotarpį, jos finansinė padėtis pagerės. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dviejų metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį, FABĮ 7 str. 5 d. nuostatų nepažeidė. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai paskirta 182 eurų suma pragyvenimui nesiekia net 1 MMA, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais šią sumą mažinti kreditoriaus nurodytais motyvais nėra pagrindo (CK 1.5 straipsnis). Tvirtinant pareiškėjos mokumo atkūrimo planą turi būti atsižvelgiama ne tik į kreditoriaus, kuriam dalį įsiskolinimo pareiškėja padengė ir kuris šiuo atveju taip pat iš dalies prisiėmė galimą riziką dėl pareiškėjos galimybės grąžinti gautą paskolą, bet ir į pareiškėjos interesus bei fizinių asmenų bankroto procedūrų tikslą – siekį apsaugoti asmens orumą ir išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, atsižvelgė tiek į pareiškėjos, tiek į jos kreditorių interesus, jų pusiausvyrą, proporcingumą ir fizinio asmens bankroto procedūrų tikslus, todėl pagrįstai šį planą patvirtino.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą nutartį, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.