Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. M. K. ieškinį atsakovams V. V., antstolei Vilmai Leskevičienei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. K. ir AB Luminor Bank, dėl varžytinių akto panaikinimo, ir atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei J. M. K. dėl ieškovės J. M. K. iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priimamas sprendimas už akių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Nagrinėjamos bylos atveju 2018 m. gegužės 17 d. į teismo posėdį neatvyko nei ieškovė, nei jos atstovas.

2018 m. gegužės 17 d., prieš teismo posėdį, buvo gautas ieškovės atstovo advokato E. J. pranešimas dėl atstovavimo sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 16 d. 20:00 val. ieškovė su juo nutraukė 2018 m. vasario 22 d. sudarytą atstovavimo sutartį dėl jos atstovavimo civilinėje byloje. Pati ieškovė į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Ieškovei apie teismo posėdį yra tinkamai pranešta per tuo metu jai atstovavusį advokatą (b.l. 138-139, 141-142). Kito atstovo ieškovė nepasisamdė, taip pat teismui nenurodė, kad jai reikia papildomo laiko kitam advokatui pasisamdyti. Be to, kaip matyti iš advokato E. J. 2018 m. gegužės 17 d. pranešimo, jis su ieškove bendravo dieną prieš teismo posėdį, kas patvirtina, kad ieškovei yra tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Atstovavimo sutartį ieškovė nutraukė savo iniciatyva. Aplinkybę, kad apie teismo posėdį ieškovei yra žinoma, teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. K., kuris yra ieškovės sūnus.

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek atsakovo atstovas teismo posėdžio metu dėl pareikšto ieškinio prašė priimti sprendimą už akių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti, todėl byloje dėl pareikšto ieškinio yra priimamas sprendimas už akių.

Ieškinys atmestinas

Dėl ieškinio reikalavimų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir antstolės pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 2 d. D. K. personalinė įmonė su AB Nord banku (šiuo metu – AB Luminor Bank, toliau - Bankas) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas suteikė jai 20 000 Lt paskolą. Taip pat 2009 m. lapkričio 25 d. D. K. personalinė įmonė su Banku sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas jai suteikė 30 600 Lt paskolą. Prievolių pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas hipotekomis (2005-09-05 Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-11 Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Bankui įkeistas turtas – butas (duomenys neskelbtini) (toliau – butas, turtas). Paskolų sutartys buvo vykdomos netinkamai, todėl jos buvo nutrauktos.

Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuras 2013 m. balandžio 5 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 34 557,10 Eur skolos ir 7,23 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo (10 323,47 Eur), iš viso – 44 880,57 Eur išieškojimo iš įkaito davėjos (ieškovės), kaip su skolininku D. K. personaline įmone atsakingu asmeniu. Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuras 2013 m. balandžio 5 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4900,38 Eur skolos ir 6,75 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo (1 609,20 Eur), iš viso – 6 509,58 Eur išieškojimo iš įkaito davėjos (ieškovės), kaip su skolininku D. K. personaline įmone atsakingu asmeniu (b.l. 48-49).

Minėtus vykdomuosius įrašus Bankas pateikė antstolės Vilmos Leskevičienės kontorai priverstiniam vykdymui. Vykdymo proceso metu 2014 m. vasario 27 d. Turto arešto aktu (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 31-33) buvo areštuotas ieškovei priklausantis Butas. Antstolė 2015 m. lapkričio 4 d. Patvarkymu dėl turto įvertinimo Banko naudai įkeistą ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą įvertino 24 000 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 114-115). Šis patvarkymas 2015 m. lapkričio 7 d. ieškovei buvo įteiktas asmeniškai. 2016 m. kovo 23 d. ieškovės atstovas antstolei pateikė skundą, kuriuo ieškovė nesutiko su nustatyta parduodamo turto verte, todėl prašė skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Antstolė 2016 m. kovo 30 d. patvarkymu skundą tenkino, paskyrė ekspertizę buto vertei nustatyti ir pavedė parduodamo buto ekspertizę atlikti ekspertizės įstaigos UAB „Verslavita“ ekspertams (b.l. 50-54). Atlikusi ekspertizę UAB „Verslavita“ 2017 m. sausio 27 d. išvadoje nurodė, kad ieškovės buto vertė ekspertizės surašymo dienai yra 22 000 Eur (b.l. 34). Atsižvelgiant į tai, 2017 m. vasario 2 d. buvo patikslintas Turto arešto aktas, kuriame nurodyta areštuoto turto vertė 22 000 Eur. 2017 m. liepos 7 d. antstolės patvarkymu dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo pradinė buto pardavimo kaina pagal CPK 718 straipsnio reikalavimus nustatyta 17 600 Eur. 2017 m. liepos 7 d. buvo paskelbtos pirmosios įkeisto ieškovei priklausančio ginčo buto varžytynės (b.l. 55-56), kurios 2017 m. rugpjūčio 7 d. pripažintos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Antstolė 2017 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu dėl antrųjų varžytynių paskelbimo paskelbė antrąsias varžytines ir pradinę turto pardavimo kainą antrose varžytynėse pagal CPK 722 straipsnio reikalavimus nustatė 13 200 Eur (b.l. 57-58). 2017 m. spalio 23 d. buvo gautas VĮ Registrų centro pranešimas, jog elektroninės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi ir yra paskelbtas laimėtojas. Maksimali pasiūlyta kaina – 19 650 Eur. Įvykus antrosioms varžytynėms jų laimėtoju paskelbtas atsakovas. Atsakovui 2017 m. spalio 31 d. sumokėjus visą kainą, 2017 m. lapkričio 15 d. sudarytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – varžytynių aktas), kurio pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teisę į varžytynėse parduotą ieškovei iki tol nuosavybės teise priklausiusį turtą. 2017 m. lapkričio 20 d. buvo surašytas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas bei išieškotos piniginės lėšos išmokėtos išieškotojui (b.l. 8).

Ieškovė ginčija Turto pardavimo iš varžytynių aktą tuo pagrindu, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, t. y. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Areštuoto turto realizavimas yra reikšminga vykdymo proceso stadija (CPK 691 str.). CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Šios dalies XLI skyriuje numatyti atvejai, kuomet tokie aktai gali būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, vienas jų, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pagal CPK 681 straipsnį areštuotas turtas turi būti įkainojamas pagal rinkos kainas, o vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas turi būti perkainojamas. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė skolininkui per tris dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo.

Kaip patvirtinta vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys, nustatant buto kainą buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė. Ši ekspertizė buvo atlikta, kadangi ieškovė paprieštaravo antstolės atliktam buto įkainojimui. Tai patvirtina, kad antstolė ėmėsi visų priemonių tam, kad būtų pašalintos visos dvejonės dėl turto vertės bei nebūtų pažeistos ieškovės (skolininkės) teisės. Ekspertizę buvo pavesta atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „Verslavita“. UAB „Verslavita“ ekspertizėje nurodyta buto kaina yra 22000 Eur ir būtent tokia kaina buvo įrašyta į 2017 m. vasario 2 d. patikslinantį Turto arešto aktą, antstolei patikslinant areštuoto Buto vertę (vykdomoji byla vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b. l. 127-128). Pažymėtina tai, kad antstolės 2017 m. vasario 2 d. sprendimo patikslinti buto kainą nurodytą Turto arešto akte, ieškovė neginčijo (CPK 681 straipsnio 3 dalis), tai yra sutiko su patikslinančiajame Turto arešto akte nurodyta buto verte.

Ekspertizę atliko kompetentinga įstaiga. Ekspertizės aktas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, todėl nėra pagrindo abejoti UAB „Verslavita“ atlikta ekspertize. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį jeigu skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Ieškovė prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nereiškė, savo teise nepasinaudojo. Be to, pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Atsižvelgiant į tai, antstolė pagrįstai vadovavosi eksperto nustatyta turto kaina, kadangi ekspertizę atliko turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys tam reikalingų specialių žinių.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės butas buvo parduodamas siekiant patenkinti išieškotojo reikalavimą iš įkeisto turto pagal jo pateiktus vykdyti vykdomuosius įrašus. Taigi būtent išieškotojas yra labiausiai suinteresuotas, kad įkeistas turtas būtų tinkamai įvertintas, o jį realizavus išieškotos sumos paskirstytos išieškotojui. Manytina, kad jeigu ieškovės įkeistas butas būtų buvęs įvertintas per maža, rinkos kainų neatitinkančia suma tam pirmiausia būtų prieštaravęs pats Bankas. Kaip matyti iš vykdomosiose bylose esančių duomenų, Bankas nei antstolės nustatytai turto kainai, nei vėliau ekspertizės akte nurodytai turto vertei neprieštaravo, skundų dėl to nereiškė.

Taip pat sutiktina su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB Luminor Bank atsiliepime išdėstyta pozicija, kad iš viešųjų varžytynių yra parduodamas konkretus nekilnojamojo turto objektas. Kiekvienas objektas yra individualus, todėl jo įkainojimą visų pirma lemia to konkretaus objekto individualios savybės (įskaitant turto būklę), kurias geriausiai gali įvertinti ir turto kainą nustatyti teisės aktų reikalavimus atitinkančią kvalifikaciją turintis turto vertintojas, kas ir buvo padaryta vykdomojoje byloje UAB „Verslavita“ įvertinant turtą. Interneto portaluose skelbiamos ir siūlomos kitų butų pardavimo kainos jokios įrodomosios reikšmės neturi, nes jos atspindi tik tų butų savininkų norą parduoti turtą už vienokią ar kitokią kainą.

Akcentuotina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė ieškinyje teigia, kad turtas parduotas už per mažą kainą, ji nepateikė visiškai jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolės paskirtoji ekspertizė yra netinkama, neišsami, neišsakė jokios konkrečios kritikos, nenurodė teisės aktų, kurie jos nuomone buvo pažeisti ją atliekant ir kt. Taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktos išvados, kaip įrodymo, patikimumu. Atitinkamai ieškovė nereiškė ir prieštaravimų dėl antstolės veiksmų nustatant įkeisto turto vertę. Ji nepateikė nei antstoliui, nei teismui įrodymų, paneigiančių nustatytą ginčo turto vertę, pati nesiūlė ginčo turto (ar jo dalies) pirkėjo CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka.

CPK 718 straipsnis nustato, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnio numatyta tvarka nustatytos kainos. CPK 722 straipsnio 1 dalis nurodo, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų nuo CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos kainos.

Kaip jau buvo minėta, remdamasi UAB „Verslavita“ ekspertizės akte nurodyta buto verte, antstolė patikslino turto arešto aktą ir nurodė, kad areštuoto turto vertė yra 22000 Eur (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į ekspertizės duomenis dėl įkeisto turto vertės, 2017 m. liepos 7 d. antstolės patvarkymu dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo pradinė įkeisto turto pardavimo kaina nustatyta 17 600 Eur, kas visiškai atitinka CPK 718 straipsnio reikalavimus, t. y. aštuoniasdešimt procentų nuo nustatytos turto kainos. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo paskelbtos antrosios varžytynės, kuriose pradinė įkeisto turto pardavimo kaina nustatyta 13 200 Eur, kas vėlgi visiškai atitinka CPK 722 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi kaina sudaro šešiasdešimt procentų nuo nustatytos turto kainos. Taigi antstolė pirmųjų ir antrųjų varžytynių metu tinkamai nustatė pradines parduodamo turto pradines kainas.

Be to, pažymėtina ir tai, kad dar 2014 m. balandžio 28 d. skelbtos pirmosios buto varžytynės už 32900,83 Eur pradinę turto pardavimo kainą, o 2014 m. spalio 7 d. skelbtos antrosios varžytynės, už pradinę turto pardavimo kainą 24675,63 Eur, tačiau šios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir tai, kad nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. vykusių antrųjų varžytynių metu buto pradinė pardavimo kaina buvo padidinta nuo 13200 Eur iki 19600 Eur. Manytina, kad jeigu ieškovės butas būtų vertas daugiau, varžytynių dalyviai kainą būtų didinę daugiau, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti turto vertintojo UAB „Verslavita“ atlikta turto vertės nustatymo ekspertize bei sutikti su tuo, kad nustatyta turto kaina yra per maža.

Pažymėtina, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi Nr. 2VP-24288-294/2017 ieškovei atstovauti buvo paskirtas kuratorius, visi antstolio procesiniai dokumentai, priimti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir po kuratoriaus paskyrimo buvo siunčiami tiek kuratorei advokatei A. S., tiek ieškovei. Patvarkymas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo 2017 m. liepos 7 d. ieškovei įteiktas asmeniškai 2017 m. liepos 11 d., o kuratorei įteiktas asmeniškai 2017 m. liepos 13 d. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo priimtas antstolio Patvarkymas dėl antrųjų varžytynių paskelbimo (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas patvarkymas ieškovei įteiktas asmeniškai 2017 m. rugsėjo 23 d., o jos kuratorei A. S. įteiktas asmeniškai 2017 m. rugsėjo 25 d. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovei asmeniškai nuo 2017 m. liepos 11 d. buvo žinoma, kokia suma yra įvertintas jos butas, tačiau tuo metu ieškovė prieštaravimų dėl turto įkainojimo antstolei nereiškė, ekspertizės akto neginčijo.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė tinkamai įgyvendino CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo pareigą įkainoti areštuotą turtą rinkos kainomis, bei CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareiga nustatyti teisingą turto kainą pirmosioms ir antrosioms varžytinėms.

Kadangi paneigtas pagrindinis ieškovės ieškinio argumentas, kad turtas parduotas už per mažą kainą, teismus sprendžia, kad naikinti 2017 m. lapkričio 15 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją - grąžinti šalis į pirminę padėtį, šioje byloje nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje: vienos iš tokių išlaidų yra išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį visiškai atmetus, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepataikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos.

Be to, Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi atidėjo ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Priėmus teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis).

Ieškovei priėmus nepalankų sprendimą, valstybei iš ieškovės priteistinos 19,64 Eur pašto išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsnis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AB, prašė priteisti 726 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimą (b.l. 82-83). CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvavo atsakovų pusėje, į bylą buvo įtrauktas ne savo iniciatyva, bylos nagrinėjimo metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vykdė procesines pareigas, todėl yra pagrindas jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti iš ieškovės 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75 Eur žyminio mokesčio ir 19,64 Eur pašto išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, naudai 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.