- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- I-647-815/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. Š., V. T., R. Ž., M. Š., M. J., O. G., D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjoms J. Š., V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Š., V. T., R. Ž., M. Š., M. J., O. G. ir D. P. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjos J. Š., V. T., R. Ž., M. Š., M. J., O. G. ir D. P. su 2013 m. rugsėjo 30 d. skundu kreipėsi į teismą (b. l. 1–6), prašydamos priteisti:
1.1. J. Š., V. T., M. Š., M. J., D. P. iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, ir Tarnyba) dėl pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir jį keitusių įstatymų nuostatų taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.
1.2. R. Ž. iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos FNTT, FNTT ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) dėl pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai Įstatymo ir jį keitusių įstatymų nuostatų taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.;
1.3. O. G. iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos FNTT, FNTT ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolės) dėl pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai Įstatymo ir jį keitusių įstatymų nuostatų taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.
Paaiškino, kad pareiškėjos, FNTT valstybės tarnautojos (be to, R. Ž. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), O. G. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjoms nepagrįstai 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 13–15) nurodė, kad neginčydama pareiškėjų teisės reikalauti išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, FNTT, neskyrus jai asignavimų kompensacijų išmokėjimui, neturėtų realių galimybių tai padaryti. Be to, klausimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo Tarnyba turės teisę spręsti tik tada, kai bus priimtas minėtas įstatymas, reglamentuojantis kompensavimo mechanizmą.
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjų skundą dėl pareiškėjos O. G. reikalavimo (b. l. 42–44) nurodo, kad su O. G. reikalavimu priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) nesutinka ir prašo jį atmesti. Valstybės kontrolė taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu. Nurodė, kad Valstybės kontrolė Konstitucinio Teismo pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai Seimo priimtų teisės aktų priėmime nedalyvavo. Valstybės kontrolė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių O. G. buvo sumažintas darbo užmokestis, todėl nėra pagrindo susidariusią neapskaičiuotą darbo užmokesčio dalį priteisti iš Valstybės kontrolės.
4. Atsakovė Agentūra, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjų skundą dėl pareiškėjos R. Ž. reikalavimo (b. l. 55–57) nurodo, kad Agentūra darbo užmokestį R. Ž. apskaičiavo ir išmokėjo nepažeisdama teisės normų, todėl tenkinti skundo reikalavimą priteisti R. Ž. nurodytą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, pateikia iš esmės tokius argumentus. Agentūra yra biudžetinė institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto, savo veikloje privalanti vadovautis galiojančiomis teisės nuostatomis, todėl skaičiuodama R. Ž. mokėtiną darbo užmokestį, negalėjo nukrypti nuo nustatyto teisinio reguliavimo. Pažymėjo, jog pareiškėjos nuomone, neišmokėtas darbo užmokestis priteistinas už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., t. y. už 3 m. ir 10 mėn., tačiau, anot, Agentūros pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 301 straipsnio imperatyvą darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus, taigi, R. Ž. šioje byloje neturi materialinės teisės į su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimą daugiau kaip už 3 m.
II
Teismo posėdyje dalyvavę pareiškėjos J. Š. bei V. T. prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad nesutinka su paskutiniais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais darbo užmokesčio nepriemokos apskaičiavimo duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Š., V. T., R. Ž., M. Š., M. J., O. G. ir D. P. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjoms neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 16-40, 48, 59-61, 119-120, 122). Pabrėžtina, kad atlyginimai buvo sumažinti įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjos dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjų J. Š. ir V. T. pareikštas nesutikimas su neišmokėtos darbo nepriemokos dydžiu kol kas nėra ir negali būti ginčo objektu teisme, nes pareiškėjos nereiškė pretenzijų darbovietei. Tik pareiškus pretenzijas darbovietei galėtų kilti ginčas, nagrinėtinas teisme. Šis teismo sprendimas neužkerta kelio galimam pareiškėjų ir jų darbovietės ginčui dėl neišmokėtos nepriemokos dydžio ateityje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų J. Š., V. T., R. Ž., M. Š., M. J., O. G., D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.