Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams B. E. – G. ir V. I. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

6. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui (draudėjui), ir atsakingo asmens nustatymo už draudiminį įvykį.

7. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog 2014-07-02 R. R. su UAB DK PZU Lietuva (dabar – ADB „Gjensidide“) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis nuo 2014-07-03 iki 2049-05-16. UAB „Grinda“ įvykio informacijoje nurodyta, kad 2019-04-19, apie 4.57 val. UAB “Ginda” buvo pranešta apie tai, kad 2019-04-19 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) buvo aplietas žemiau esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, jog vanduo bėgo miegamajame pro lubas, koridoriuje jau stovėjo vanduo, virtuvėje vanduo bėgo pro šviestuvą ir lubas; kaip paaiškėjo vėliau, 4-tame aukšte virtuvėje sprogo karšto vandens vamzdis (įvykio pastebėjimo metu jau buvo užlietas 2 aukštas ir laiptinė). Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad 2019-04-19 buvo aplietos buto, esančio (duomenys neskelbtini) sienos, lubos, grindys iš 4 aukšte esančio buto, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais ieškovė draudėjai išmokėjo 1942,88 Eur draudiminę išmoką. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui V. I., pastarąjį butą įvykio metu valdė atsakovė B. E. – G. 2017-04-01 buto nuomos sutarties (toliau –Sutartis) ir 2018-03-26 ir 2019-03-19 susitarimais pakeisti sutartį pratesimų pagrindu.

8. Taip pat bylos duomenys tvirtina, kad 2017-05-16 tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“, V. I. ir B. E. – G. buvo sudarytas susitarimas dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos teikimo tvarkos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šalys susitarė dėl nuomos sutarties ir būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos teikimo tvarkos, vykdymo ir terminų.

9. CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu, be to, tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą bei dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindė CK 6.266 straipsnio nuostatomis; nurodė, kad faktinis ginčo buto valdymas buvo perduotas atsakovei, kuri atsakinga už padarytą žalą. Taip pat teigia, kad tiek buto savininko, tiek buto valdytojos atsakomybė yra solidari, kadangi ji pasireiškė bendru neveikimu – buto savininkas nesirūpino turtu, o buto nuomininkė nevykdė buto nuomos sutartyje nurodytų nuostatų.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės (angl. strict liability) sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.)

13. Pagal CK 6.266 straipsnio normą atsakomybė gali atsirasti tiek savininkui, tiek ir valdytojui. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).

14. Teismas pažymi, jog vadovaujantis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų nuosavybės teisės registracijos viešame registre faktas savaime nelemia jų savininko atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, jei į bylą yra pateikti duomenys, kuriais remiantis galima pagrįstai spręsti, kad atsakingas už žalą yra kitas asmuo – objekto savininkas ar valdytojas. Solidarioji objekto savininkų ir/ar valdytojų atsakomybė pagal nagrinėjamą straipsnį taip pat atsiranda ne visais atvejais. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose gali būti taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu.

15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad užliejimas įvyko iš buto, kuris nuosavybės teise priklauso kitam atsakovui V. I., ką patvirtina byloje pateikti 2019-05-28 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-05-23 Lokalinė sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-05-08 Pretenzija, UAB „Grinda“ užregistruota įvykio informacija, fotonuotraukos, 2019-04-29 pranešimas apie įvykį. Buto užliejimo metu butas buvo išnuomotas ir valdomas atsakovės B. E.- G.

16. Minėta, kad tuo atveju, kai užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

17. Nagrinėjamojoje byloje teismas nenustatė, kad užliejimas įvyko dėl daugiabučio namo ir jo dalies (buto) trūkumų. Todėl byla spręstina taikant bendruosius deliktinės civilinės atsakomybės pagrindus, o ne CK 6.266 straipsnį.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Klimavičienė ir kt. v. G. Narkus ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. V. Benetienė, bylos Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).

19. Byloje esantys duomenys liudija, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo užlietas iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi įvyko buto Nr. (duomenys neskelbtini) miegamojo kambario, virtuvės lubų, sienų koridoriaus sienų bei grindų užpylimas, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, jog vanduo galėjo patekti dėl kitų priežasčių, o būtent iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, byloje nėra. UAB „Grinda“ įvykio informacijoje nurodyta, kad namo 4 aukšte virtuvėje sprogo karšto vandens vamzdis. Teismo posėdžio, įvykusio 2020-11-03, metu atsakovė teigė, kad tik įsikrausčius į butą, bute vonioje tekėjo kranas, kuri atsakovė pakeitė; vamzdžių būklė buvo bloga iki įsikraustant į butą, kranai kritinėjo (posėdžio garso įrašo 13 – 14.30 min, 17-19.14 min). 2019-05-01 Statinio inžinierinio sistemų techninės būklės patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vamzdžių avarinė būklė, nurodoma, jog apžiūrėjus gyvenamąjį namą – daugiabutį nustatyta avarinė inžinierinių sistemų būklė, akte yra atlikti įrašai, jog rekomenduojama, esant nutrūkusiai žarnelei, pakeisti gumines ir plastikines žarneles bei vamzdžius.

20. Sprendžiant dėl atsakomybės subjekto, svarbu pažymėti, jog atsakovas V. I. yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. CK 4.37 straipsnio 1 dalis reikalauja, jog asmuo nuosavybės teisę įgyvendintų savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų. Byloje nustatyta, jog atsakovas V. I. 2017-04-01 Buto nuomos sutarties ir 2018-03-26 bei 2019-03-19 susitarimais pakeisti sutartį pagrindu atsakovei B. E. – G. išnuomojo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 8.5 punktu šalys sutarė, kad nuomotojas neatsako už bute esančio nuomininkui ar kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą ar praradimą, taip pat už žalą, padarytą nuomojamam butui ar nuomininko bei trečiųjų asmenų turtui, ir kilusią dėl avarijų buto elektros, vandentiekio, šildymo, kanalizacijos bei kitų sistemose ar jų veiklos sutrikimų, išskyrus atvejus, kai tokios avarijos ar sutrikimai kyla dėl nuomotojo netinkamo savo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo ar kitų šalių kaltės. Sutarties 8.9 punktu atsakovė įsipareigojo atlikti arba organizuoti vandentiekio įrenginių (prietaisų) priežiūrą. Šalys taip pat sutarė, kad bet kokius buto vidaus ar išorės pertvarkymo, perplanavimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus nuomininkas gali atlikti tik gavęs išankstinį nuomotojo sutikimą raštu, nepadarant butui žalos (8.11 punktas).

21. Tačiau nepaisant Buto nuomos sutartyje aptartų nuomininkės nustatytų pareigų, susijusių su vandentiekio priežiūra, nuomotojas taip pat yra atsakingas už tai, kad turtas, kuris yra perduodamas nuomininkui būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, jis turi nuolat domėtis išnuomotu daiktu ir jo būkle, užtikrinti tinkamą gyvenamos patalpos naudojimą, t.y. tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi daiktu (CK 6.587 straipsnio 1 ir 6 dalys). Nagrinėjamu atveju atsakovė teismo posėdžio metu teigė ir laikėsi vieningos nuomonės, jog atsakovas buvo informuotas apie netinkamą vamzdžių būklę, tačiau šią aplinkybę ignoravo, taip pat atsakovė paaiškino, jog buto perėmimo momentu jau buvo matoma akivaizdi netinkama vamzdžių būklė, tačiau raštiškai neužfiksuota, teigė, jog pati remontavo vonios kraną, jį keisdama, o atsakovas patirtų išlaidų neatlygino (posėdžio garso įrašo 13 – 14.30 min, nuo 17-19.14 min).

22. Taigi teismas laiko, kad atsakovo V. I. neteisėti veiksmai pasireiškė jo neveikimu. Atsakovas, būdamas buto savininkas, pagal nuomos sutartį perdavęs butą, leisdamas nuomininkei organizuoti arba atlikti buto vandentiekio priežiūrą, netinkamai prižiūrėjo jį, nesirūpino buto eksploatacija, tinkamai nepasirūpino, kad buto vandentiekio vamzdžių būklė atitiktų teisės aktų reikalavimus, kitaip sakant, neprižiūrėjo savo nuosavybės tiek, kad būtų tinkamai butas eksploatuojamas bei jo eksploatacija nepažeistų trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Tokia išvadą teismas daro remdamasis ieškovės duotais žodiniais paaiškinimais, taip pat nesant duomenų atliktų jokių įrašų apie vandentiekio būklę Priede Nr. (duomenys neskelbtini) Priėmimo – perdavimo akte prie 2017-04-01 buto nuomos sutarties, taip pat įvertinus ir 2019-05-01 Statinio inžinierinių sistemų techninės būklės patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta avarine vamzdžių būkle. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie buto eksploatavimo priežiūrą. Taigi, iš esmės patalpų savininkas nesidomėjo, kokia yra jo nuosavybės teise valdomo turto būklė, taip pat tikėtina, jog nereagavo ir į nuomininkės pastabas dėl bute esančių vamzdynų būklės, t.y. nesiėmė papildomų veiksmų, kaip rūpestingas ir protingas šeimininkas, įsitikinti, jog perduotomis patalpomis nuomininkas tinkamai naudojasi, periodiškai jas prižiūri. Taigi buto savininkas turėjo pareigą rūpintis tinkama buto priežiūra, užtikrinti turto saugumą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

23. Taigi tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turėjo pareigą pasirūpinti išnuomoto turto būkle.

24. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog vamzdžių nekeitė, matė blogą jų būklę, pati jų neremontavo, nes mano, jog neprivalo to daryti, t.y. atsakovė iš esmės neginčijo, jog Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Sutarties 8.5, 8.9 punktai) nevykdė. Taip pat atsakovė teigė, jog buto savininką ne kartą informavo apie vamzdžių būklę ir įvykusią avariją, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

25. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendžia, jog tiksli ieškovui priklausančio buto užliejimo priežastis iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpos nėra nustatyta, tačiau sprendžia, jog atsakovas V. I. netinkamai vykdė savo kaip buto savininko pareigas, o atsakovė B. E. – G. valdydama butą Sutarties pagrindu taip pat nesiėmė jokių priemonių užpylimui išvengti.

26. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog atsakovas V. I., kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, tinkamai nepasirūpino, kad buto vandentiekio vamzdžių būklė atitiktų teisės aktų reikalavimus, o atsakovė B. E. – G., kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis sukelti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti.

27. Byloje konstatuota, jog B. E. – G. buvo tiesioginė buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, kuri turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, naudodamasi virtuvės patalpa turėjo įsitikinti, kad ši yra saugi, jos eksploatavimas nesukelia vandens pratekėjimo, naudodama netvarkingą virtuvės patalpą turėjo matyti vandens nutekėjimą ir privalėjo suprasti, kad toks naudojimas gali tapti užpylimo šaltiniu. Taigi ji turėjo pareigą reikalauti iš nuomotojo ar savininko užtikrinti, jog virtuvės kambario eksploatavimas būtų saugus.

28. Teismo vertinimu, byloje įrodytos visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos atsakovų deliktinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog dėl atsakovų neveikimo ieškovo turtui buvo padaryta žala (CK 6.246 straipsnis). Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), o būtent ieškovės pateikta sąmata. Atsakovai žalos dydžio neginčijo.

29. Tokiu būdu teismas solidariai priteisia iš atsakovų ieškovės naudai jos patirtą žalą. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose gali būti taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu (CK 6.5, 6.6 straipsniai). Kadangi šioje byloje atsakovus siejo bendri veiksmai padarinių atžvilgiu, teismas žalą priteisia iš jų solidariai.

30. Atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl iš jų solidariai ieškovęs naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1957,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškovės ieškinį, jai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 44 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų B. E.- G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. I., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovės ADB “Gjensidige”, j.a.k. 110057869, naudai 1 957,37 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 37 ct) išmokėtų sumų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1957,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti lygiomis dalimis iš B. E.- G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. I., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovės ADB “Gjensidige”, j.a.k. 110057869, naudai 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 00 ct), t.y. po 22 Eur (dvidešimtu du eurus ir 00 t) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.