- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-23
- Bylos Nr.
- 2-6367-772/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., R. K., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ŠAVMI
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai A. B. ir suinteresuotiems asmenims: A. Z. ir R. K., neatvykus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. K., A. Z. ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ŠAVMI).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po velionio vyro A. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra jam priklausiusią 1/2 dalį buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį buto su rūsiu ir priklausiniu, esančią (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės sklypo, esančią (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi daiktų dalis valdyti. Pareiškėja po vyro mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo minėtus nekilnojamuosius daiktus, mokėjo mokesčius, naudojosi jais, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėja nurodė, kad su buvusia sutuoktiniu A. B. įsigijo nekilnojamuosius daiktus, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, kurie yra įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale jos vardu. Tuo pačiu pripažino, kad nors minėti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti jos vardu, tačiau velioniui vyrui taip pat priklausė 1/2 jų dalis. Kadangi po vyro mirties laiku nesikreipė į notarą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu visiškai ir prašė teismo jį tenkinti. Teismo posėdyje R. K. papildomai parodė, kad ji yra padavusi ir notarei pareiškimą, kad nepretenduoja į tėvo palikimą.
Suinteresuotas asmuo A. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu visiškai ir prašė teismo jį tenkinti. Taip pat teismo posėdyje A. Z. papildomai parodė, kad ji yra irgi padavusi ir notarei pareiškimą, kad nepretenduoja į tėvo palikimą.
Suinteresuotas asmuo ŠAVMI atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, matyti, kad pareiškėja buvo turto palikėjo A. B. sutuoktinė, o santuoką jie įregistravo (duomenys neskelbtini) (b.l.16). Iš pateikto teismui mirties liudijimo nuorašo seka, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.15). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo išduotų pažymėjimų ir sutarties bei žemės sklypo plano (b.l.5-8) darytina išvada, kad visi nurodyti nekilnojamieji daiktai buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir velionio sutuoktinio nuosavybė, tai yra po 1/2 dalį šių daiktų priklausė tiek pareiškėjai, tiek ir velioniui A. B., nors šie daiktai viešame registre buvo įregistruoti pareiškėjos vardu (b.l.5-8) bei įsigyti skirtingu laiku (SŠK 21str. 1 ir 3 d., CK 3.87str. 1d., CK 3.117str.1d.). Po vyro mirties
pareiškėja priėmė palikėjo turto dalis, faktiškai pradėjusi jas valdyti, naudoti, prižiūrėti ir rūpinosi jomis kaip savo turtu (b.l. 9-14). Kadangi suinteresuoti asmenys R. K. ir A. Z. bei ŠAVMI prieštaravimo nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėja A. B. priėmė vyro A. B. vardu atsiradusį visą palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą atsiradimo vietos notarų biurui. Kadangi velionį vyrą A. B. pergyvenusi pareiškėja A. B. į vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, todėl laikytina, kad šį terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių. Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis paleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5. 57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių. Todėl remiantis paminėtu tuo pačiu pareiškėjai A. B. prailgintinas ir praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jos mirusio velionio vyro A. B. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjai A. B. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Esant šiems įrodymams, ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėja A. B. po vyro A. B. mirties (duomenys neskelbtini), būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.13 str.), priėmė buvusio sutuoktinio palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, pradėdama juos faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas. ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Į pareiškėjos vardu atsiradusi palikimą pretenzijų neturi ir suinteresuoti asmenys (b.l. 18-19, 24).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionio vyro A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, pradėdama jas faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas A. B. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Atnaujinti pareiškėjai A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymu nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po velionio vyro A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.