- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-18-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-00004-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- B. S.
- Atsakovas
- P. S.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-18-460/2015
Teisėja Raimonda Kulberkienė (Proceso Nr. 2-25-00004-2014-3)
2015 m. sausio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-160-206/2014 pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, ir ieškovės B. S. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2014-08-14 kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė jai leisti be atsakovo sutikimo į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti nekilnojamuosius daiktus: ūkinį pastatą 2IIb (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 3IIŽ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą 4IIŽ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal kadastro duomenis; leisti be P. S. sutikimo įregistruoti jų abiejų daiktines teises į ūkinį pastatą 2IIb (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą 3IIŽ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą 4IIŽ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įregistruojant nuosavybės teisę į ūkinius pastatus lygiomis dalimis, po ½ (vieną antrąją) dalį; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-09-04 sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, padalytas turtas, nustatyta naudojimosi tvarka. Teismo sprendimu jiems lygiomis dalimis po vieną antrąją dalį buvo priteista viso turto, iš jo ir naudotis 0,1147 ha bendro ploto žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kretingos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra statiniai, plane pažymėti indeksais 2IIb, 3IIž, 4IIž, (toliau – statiniai), kurie buvo pradėti statyti šalims dar esant santuokoje, tačiau nebuvo įregistruoti. 2013-12-09 ji kreipėsi į atsakovą P. S. dėl sutikimo įregistruoti minėtus nesudėtingus statinius. Jis neatsakė. Kadangi be žemės sklypo bendraturčio sutikimo ji negali įregistruoti nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto objektą, yra apribojamos jos teisės.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad statiniai, kuriuos nori įteisinti ieškovė, yra savavališka statyba ir jie bus nugriauti, todėl jie negali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Šie statiniai yra atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, ją ieškovas naudoja po santuokos nutraukimo. Nors ieškovė nurodė, kad šie statiniai yra nesudėtingi, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Po santuokos nutraukimo jie su ieškove bendro ūkio nevedė ir jokių bendrosios dalinės nuosavybės statinių nestatė, dėl šios priežasties šie statiniai negali būti laikomi bendrąja daline nuosavybe. Ieškovės pateikti dokumentai dėl pastatų kadastrinių matavimų yra fiktyvūs, nes jis atliekant šių statinių kadastrinius matavimus nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti, matavimai buvo atlikti jam nežinant, jo neinformavus. Po santuokos nutraukimo jis savo žemės sklypo dalyje atliko įvairius statybos darbus, kuriuos kėsinasi pasisavinti atsakovė. Santuoka buvo nutraukta 2006-09-04, padalytas santuokoje įgytas turtas bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Nors ieškovė teigia, kad neva liko santuokos metu įgyto turto, kuris buvo nepadalytas, tačiau jis su tokia jos pozicija nesutinka, nes jie pasidalijo visą santuokoje įgytą turtą. Pati ieškovė 2008-03-31 prašyme vyr. inspektorei R. L. nurodė, kad jis yra pasistatęs pastatą iš baltų blokelių. Mano, kad ieškovė nesąžiningai siekia užvaldyti ne savo sukurtą turtą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-05-22 duomenimis, registro Nr. 56/9546, žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas asmeninės nuosavybės teisėmis: 1/2 dalis P. S., 1/2 dalis B. S.. Ūkinis pastatas 211b, ūkinis pastatas 31lž, malkinė 41lž, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. B. S. atstovė advokatė D. V. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl šio ūkinio pastato 211b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir kartu su 2014-01-10 prašymu (įregistravimo paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 6117118) pateikė dokumentus: 2014-01-07 Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, Kadastro duomenų bylą reg. Nr. 50/118915. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, 2014-01-14 priėmė sprendimą Nr.(4.6.10.) RS-56, juo prašymo netenkino. Pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą 2014-01-07 Nr. l neatitinka teisės aktų reikalavimų. Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ VIII skyriaus 33.1 punkte nurodoma, kad, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti žemės sklype, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą. Šis sutikimas turėtų būti įrašytas į deklaraciją apie statybos užbaigimą kaip statybą leidžiantis dokumentas. Deklaraciją apie statybos užbaigimą gali užpildyti ir pasirašyti statytojas arba jo įgaliotas asmuo. Atstovavimo sutartis nesuteikė tokių įgaliojimų advokatei D. V. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punktu, kuriame nurodyta, kad pastačius naują statinį ar rekonstravus statinį, turi atlikti žemės sklypo, kuriame yra šis statinys, kadastrinius matavimus, žemės sklypo (kadastrinis numeris 5634/0007:158) kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Prašymas įregistruoti daiktines teises netenkinamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-06-09 sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš B. S. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų P. S.. Nurodė, jog iškovė nepateikė jokių įrodymų, kad po santuokos nutraukimo kartu su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise pasistatė statinius, o byloje dalyvavusių ieškovės liudytojų, kurios nurodė esančios ieškovės draugės ir kolegės, parodymai buvo abstraktaus pobūdžio, nekonkretūs ir neinformatyvūs. CK 4.103 str. nurodo, jeigu statinys yra pastatytas savavališkai, tai tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti draudžiama. Teismas negalėjo nuspręsti dėl draudžiamo statinio registravimo klausimų.
Šalies argumentai
Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, tikina, kad pastatai yra pastatyti 2002 metais, t. y. dar šalims esant santuokoje. Mano, kad minėtas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teigia, kad apylinkės teismas nenustatė net ginčo dalyko, t. y. dėl ieškovės teisės įregistruoti statinius be bendraturčio sutikimo. Pažymi, kad ieškovės prašomam įregistruoti nesudėtingam statiniui leidimas nereikalingas, o atsakovas be pagrindo atsisako duoti sutikimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną argumentą. Teigia, kad iki santuokos nutraukimo buvęs turtas privalėjo būti įtrauktas į dalytino turto balansą. Tikina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji yra statinių savininkė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2006-09-04 nutraukė santuoką. Tuo pačiu teismo sprendimu buvo padalytas jų turtas, padalijant po ½ dalį abiem sutuoktiniams. Šiuo sprendimu ir vėlesnėmis nutartimis kartu buvo nustatyta ir naudojimosi turtu tvarka (b. l. 7–8). Santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tai yra jų bendru pareiškimu ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys santuokos nutraukimo bylą buvo pradėjusios ginčo teisenos tvarka, B. S. byloje teikė priešieškinį. Sprendime dėl santuokos nutraukimo buvo konstatuota, kad kito dalytino turto pareiškėjai neturi (b. l. 8). B. S. 2008-03-31 prašymu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos vyr. inspektorei pareikalavo imtis priemonių, kad būtų nugriautas prie jai priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nelegaliai iš baltų blokelių pastatytas pastatas, priklausantis P. S. (b. l. 29). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, patikrinusi skundo pagrįstumą, 2014-01-30 surašė P. S. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-140130-0002 (b. l. 59–61) ir 2014-02-07 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140207-00003 nurodė statytojui P. S. išardyti savavališkai pastatyto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis (pastato rytinėje pusėje ir pietinėje pusėje pristatytas patalpas, kad statinys atitiktų 1990 m. Kretingos ŪGP planavimo ir architektūros biuro parengtą projektą „Ūkinis pastatas su garažu ir dirbtuvėmis“ ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (b. l. 58).
Ieškovė teismo prašo leisti be atsakovo sutikimo įregistruoti jos nurodytus statinius, atsakovas su ieškiniu nesutinka.
Teisėjų kolegija pirmiausia nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad po santuokos nutraukimo kartu su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise pasistatė statinius, o byloje dalyvavusių ieškovės liudytojų, kurios nurodė esančios ieškovės draugės ir kolegės, parodymai buvo abstraktaus pobūdžio, nekonkretūs ir neinformatyvūs. Šiuo aspektu svarbu tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčo statinio statybos vyko iki 2002 metų (b. l. 58–61, 62–67, 68–69, 71, 72) (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad minėtas ginčo statinys nebuvo įtrauktas į dalytino turto balansą santuokos nutraukimo byloje ir nebuvo padalytas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Nesutiktina su atsakovu, kad tokiu atveju ieškovė iš viso nebegali reikšti turtinių pretenzijų vėliau. Minėta atsakovo išreikšta nuostata nėra absoliuti. Tokiu atveju, kai liko neišnagrinėta dalis su sutuoktinių turto padalijimu susijusių reikalavimų, likę neišspręsti turtiniai sutuoktinių klausimai nagrinėtini, priešingu atveju būtų apribota asmens teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), liktų neapginta galbūt pažeista (tai galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės) vieno iš sutuoktinių turtinė teisė. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Manytina, jog esant teisinei situacijai, kai ginčo statinys pastatytas žemės sklype, priklausančiame bendraturčiams, būtina nagrinėti ginčą dėl turto padalijimo, kitu atveju bus apribotos šalių teisės į jų realizavimą. Taigi ginčo turtui galiojo įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė pretenduoja į ½ dalį ginčo turto. Teisėjų kolegija mano, jog byloje būtina nustatyti, ar ši prezumpcija taikytina nagrinėjamu atveju. Byloje šiuo aspektu tirta ir pasisakyta nebuvo.
Antra, byloje yra aiškūs įrodymai, kad statiniai (pastaba: jie sujungti į vieną statinį) yra ne tik pastatyti, tačiau yra nurodyti jų konkretūs matmenys, atlikta šių pastatų fotofiksacija, nustatytos pastatų koordinatės (b. l. 12, 68) (CPK 12, 178 straipsniai). Tai dar kartą patvirtina, jog ginčo turtas egzistuoja, jis pastatytas iki 2002 metų, t. y. santuokos metu.
Trečia, apeliantės 2008-03-31 pareiškimas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-01-30 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-140130-0002 (b. l. 59–61) nepaneigia prezumpcijos, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Minėtais dokumentais nebuvo kvestionuojamas turto savininko klausimas.
Ketvirta, teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog statinių statyba buvo neteisėta, nes nėra panaikintas ar nuginčytas priimtas savavališkos statybos aktas. Pabrėžtina, kad tyrimas dėl ginčo turto savavališkos statybos pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos patikrinimo nagrinėjant skundą 2014-01-28 aktu (kontroliniu klausimynu) buvo nutrauktas, „kadangi nuo statybos pabaigos praėjo 10 metų“ (b. l. 63). Svarbu pabrėžti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos realizuodama iš 2014-01-30 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-140130-0002 išplaukiančias teises ir pareigas civilinėje byloje Nr. e2-44-824/2015 Kretingos rajono apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovui P. S., trečiasis asmuo B. S., minėtoje byloje savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-140130-0002 nekeliama pretenzijų šios bylos ginčo turtui, yra prašoma įpareigoti P. S. pašalinti kito statinio (Nr. 1) savavališkos stybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją. Šitos aplinkybės suponuoja išvadą, jog aptartas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-01-30 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-140130-0002 ginčo turtui jokių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi ginčo turtui joks savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas, kaip neteisingai nustatė apylinkės teismas.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad būtina byloje patikrinti santuokoje įgyto turto prezumpcijos klausimą santuokos nutraukimo bylos kontekste (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodytas turtas dalytinas, analizuojant atsakovo atsisakymo priežastis, vertinant statinio atitikties klausimus Statybos ir kitų įstatymų kontekste, spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to iš viso nebuvo tirtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir perduotina byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pažymėtina, jog bendroji taisyklė yra tokia, kad jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungiama ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.