Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (skundą padavusi ginčo šalis) dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo Komisijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti Raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga ir į bylą pateiktos Komisijos bylos Nr. AG-561/06-2020 medžiaga nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės ir kitos aplinkybės.

2.1. VMI pareiškėjui išsiuntė 2020 m. birželio 4 d. priminimą Nr. 9.50-466-42456 „Pateikti deklaraciją ar kitus dokumentus“, 2020 m. birželio 5 d. priminimą Nr. 9.50-466-119518 „Pateikti deklaraciją ar kitus dokumentus“ 2020 m. birželio 5 d. priminimą Nr. 9.50-466-119971 „Pateikti deklaraciją ar kitus dokumentus“, kuriais pareiškėjui priminta, kad jis dar nepateikė už 2017–2019 m. mokestinius laikotarpius dokumento „Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija“ (KIT711 forma). Priminimuose nurodyta, kad paklausimus apie gautus pranešimus, arba paaiškinimus, jeigu asmens nuomone, VMI neturi visos reikiamos informacijos, susijusios su asmeniu teisės aktų teikiamomis lengvatomis arba ji yra neteisinga, paaiškinimus per 10 darbo dienų galima pateikti elektroniniu būdu arba paštu atsiųsti laišką.

2.3. VMI, atsakydama į šį pareiškėjo paklausimą, priėmė Raštą (b. l. 37–38, Komisijos byloje pateikti metaduomenys – b. l. 11–13), kuriame išdėstyta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento II skyriaus pozicija dėl pareiškėjo prievolės teikti NTM deklaraciją ir mokėti NTM už jam bendra jungtinės nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas (pagalbinės patalpos), kurių paskirtis – kita (unikalus Nr. 1399-7042-9013:0035), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpos).

2.5. Komisija, išnagrinėjusi kilusį ginčą, priėmė Komisijos Sprendimą (b. l. 26–30), šiuo nusprendė panaikinti Raštą. Komisija, įvertinusi Įstatymo 4 straipsnyje, 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte, Reglamento 7.17 papunktyje išdėstytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu ir byloje pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad VMI nepagrįstai reikalauja pateikti NTM deklaracijas bei mokėti NTM už ginčo patalpas. Komisija konstatavo, kad Raštas motyvuojamas mokesčių administratoriaus suformuota pozicija dėl apmokestinamojo objekto, tačiau tokia pozicija nėra pagrįsta konkrečiomis teisės normomis. Dėl to Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų ir yra naikinamas.

2.6. VMI, nesutikusi su tokiu Komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–3), prašydama jį panaikinti, o pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Raštą, atmesti kaip nepagrįstą.

3. Kadangi ginčas keliamas dėl išankstinės ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimo darytina išvada, kad šios administracinės bylos dalykas yra Komisijos Sprendimo teisėtumo patikra. Ginčas, kuri nagrinėjo Komisija, iš esmės kilo dėl Rašto, kuriame paaiškinta, kodėl pareiškėjui išsiųsti priminimai dėl NTM deklaracijų dėl ginčo patalpų pateikimo ir ginčo patalpų apmokestinimo NTM, teisėtumo ir pagrįstumo. Komisija, nagrinėdama kilusį ginčą, sprendė, ar Rašte išdėstyta mokesčių administratoriaus pozicija dėl ginčo patalpų apmokestinimo NTM yra teisėta ir pagrįsta, ir ar Rašte išdėstyta mokesčių administratoriaus pozicija yra pagrįsta teisės normomis, t. y. Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Šiuo atveju prašymą pateikusi VMI laikosi pozicijos, kad Rašte išdėstyti argumentai, pagrindžiantys pareiškėjo pareigą teikti NTM deklaracijas už ginčo patalpas, yra pagrįsti, pareiškėjas turi pareigą teikti NTM deklaracijas dėl ginčo patalpų ir mokėti už jas NTM. Tuo tarpu pareiškėjas sutinka su Komisijos Sprendime padarytomis išvados dėl to, kad ginčo patalpos neturi būti apmokestinamos NTM, nes jos patenka į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą išimtį.

4. Įvertinus šios administracinės bylos ribas aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme (toliau – Tvarkos įstatymas), MAĮ ir VMI viršininko 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. VA-40 patvirtintose Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formos užpildymo taisyklėse (toliau – Taisyklės).

4.1. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atitinkamai ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis).

4.2. Ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Tvarkos įstatymas, kurio 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog priimamas sprendimas administracinę bylą nustačius, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

4.3. VMI, administruodama mokesčius, turi padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti (MAĮ 19 straipsnio 1 dalis). Mokesčių mokėtojas, atitinkamai, be kitų jam MAĮ nustatytų pareigų privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAĮ 40 straipsnio 5 punktas). Mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais (MAĮ 76 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas, kada teikiama NTM deklaracija. Pažeidus Įstatymo nuostatas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka (Įstatymo 13 straipsnis). NTM deklaracijos užpildymo tvarką nustato Taisyklės, kurių 33 punkte įtvirtinta, kad už deklaracijos, patikslintos deklaracijos ir jų priedų nepateikimą, pavėluotą pateikimą ar neteisingų duomenų į jas įrašymą mokesčių mokėtojui taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta atsakomybė. MAĮ 104-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Skundai dėl mokesčių administratoriaus sprendimo MAĮ 104-1 straipsnio nustatyta tvarka nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę nagrinėjami MAĮ 146 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose (analogiškai – ir išankstinį ginčą ne teismo tvarka nagrinėjančioje institucijoje). Sistemiškai įvertinęs ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalį suformulavo nuosekliai taikomą praktiką, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundas administraciniam teismui (analogiškai – ir išankstinį ginčą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai) negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.); informacinio, aiškinamojo ar rekomendacinio pobūdžio dokumentų, kuriuose nėra pareiškėjui skirtų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1273-756/2015 ir kt.). Kai jau skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui VMI siuntė priminimus pateikti NTM deklaracijas, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę teikti paaiškinimus, duomenis, kurie būtų reikšmingi sprendžiant ir priimant galutinį sprendimą dėl NTM deklaracijų neteikimo. Pareiškėjas, gavęs priminimus, kreipėsi į VMI, prašydamas patikslinti, kodėl jis turi teikti NTM deklaracijas dėl ginčo patalpų. Atsakant į pareiškėjo paklausimą ir buvo priimtas Raštas, kuriame išdėstyta mokesčių administratoriaus pozicija dėl ginčo patalpų apmokestinimo NTM. Visgi byloje nenustatyta, kad šioje stadijoje VMI būtų pasinaudojusi jai suteikta teise priimti pareiškėjo atžvilgiu sprendimą, kuriuo būtų nustatyta pareiškėjui mokėtina mokestinė prievolė, nustačius, kad pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikė NTM deklaracijų už NTM apmokestinamas ginčo patalpas. Vadinasi, šiuo metu dar nėra priimtas galutinis procedūros dėl NTM deklaracijų neteikimo sprendimas, kaip numatyta MAĮ 104-1 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju ginčas kilo dėl Rašto, kuris savo turiniu yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas. Nors jame ir nurodyta, kad pareiškėjas turi prievolę teikti NTM deklaraciją, tačiau ši išvada nesukelia pareiškėjui jokių tiesioginių teisinių pasekmių tol, kol jo atžvilgiu nėra priimtas minėtas sprendimas, kuriuo būtų apskaičiuota pareiškėjo mokėtina mokestinė prievolė, susidariusi dėl to, kad pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka neteikė NTM deklaracijų dėl ginčo patalpų. Būtent tokį sprendimą MAĮ 146 straipsnio nustatyta tvarka pareiškėjas galėtų skųsti. Todėl vadovaujantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, kad Raštas, dėl kurio panaikinimo pareiškėjas pirmiausia kreipėsi į Komisiją, yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, kuris negali būti administracinės bylos objektu, nes nesukuria jokių tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui. Komisija šiuo atveju turėjo arba nepriimti pareiškėjo skundo dėl Rašto panaikinimo, arba priėmus – nutraukti bylos nagrinėjimą Tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

7. Nustačius tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Raštą negali būti administracinės bylos objektu darytina išvada, kad Komisija pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo nagrinėjo iš esmės nepagrįstai, pažeisdama jai suteiktą kompetenciją. Dėl to skundžiamas Komisijos Sprendimas panaikinamas, o administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Raštą nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui). Todėl, nors ir kitais motyvais, tačiau VMI prašymas tenkinamas visiškai, o administracinė byla dėl Rašto panaikinimo nutraukiama.

8. Konstatavus, kad pareiškėjo inicijuota administracinė byla dėl Rašto panaikinimo negalėjo būti nagrinėjama iš esmės išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teismas nepasisako ir nevertina ginčo šalių argumentų dėl keliamo ginčo iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 21R-643 (AG-561/06-2020).

Nutraukti administracinę bylą dėl pareiškėjo A. Ž. skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento II skyriaus 2020 m. liepos 2 d. raštą Nr. (7.1E) 46-MPD-6265.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.