- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-24
- Bylos Nr.
- e2VP-2642-750/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02831-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š.
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- P. J.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Erikas Pavlovičius, Viktorija Safošina
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. J. prašymą suinteresuotam asmeniui M. Š. dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr.e2-511-750/2018 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei P. J., institucijai teikiančiai išvadą byloje Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose gautas pareiškėjos P. J. prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-511-750/2018, kad pareiškėja galėtų kreiptis į antstolį dėl vaiko perdavimo mamai. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas M. Š. atsisako bendradarbiauti ir slepią vaiką, nenurodo jo buvimo vietos taip laikydamas pareiškėją nežinioje. Jis nuolat pažeidinėja šalių taikos sutartimi suderintą bendravimo su vaiku tvarką, paskutiniu metu iš viso jau virš savaitės negrąžina vaiko į mamos namus, neinformuoja kur šiuo metu yra vaikas. Pareiškėja informavo suinteresuotą asmenį, kad vaikas lanko ugdymo įstaigą, prašė parvežti namo bent pirmadienį, tačiau suinteresuotas asmuo ją ignoruoja. Taip pat suinteresuotas asmuo siekia bendrauti su vaiku ne tik jam priklausančiais savaitgaliais, bet kas savaitgalį arba laiko vaiką pas save ištisą savaitę, neužtikrinant nepertraukiamo ugdymo neleidžia vaikui lankuti darželį. Apie šią situaciją jau yra informuotas Vaiko teisių skyrius.
Šalies argumentai
Pareiškėja P. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo su nepilnamete dukra V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurią teismas 2018-04-10 nutartimi. Suinteresuotas nesilaiko šios taikos sutarties sąlygų. Jis dukrą pasiima iš namų ir bendrauja virš savaitės, kai grįžta iš užsienio į Lietuvą. Sutartyje tokio numatyto punkto nėra ir ji nesutinka, kad vaiką pasiimtų ilgiau, nori, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą. Grįžus vaikui iš tėvo namų, jis būna išėjęs iš ritmo, nenori eiti į darželį, nenori keltis ryte į vaikų darželį. M. Š. pasiėmė dukrą 2020-02-08 ir grąžino 2020-02-15. Taip pat nuo buvo pasiėmęs dukrą nuo 2020-03-01 iki 2020-03-07. Tai tęsiasi kiekvieną jo grįžimą iš užsienio. Paskutinį kartą jis pasiėmė dukrą nuo 2020-06-06 iki 2020-06-26, nors ją pagal nustatytą tvarką turėjo grąžinti 2020-06-28. Tuomet pareiškėja pati nuvažiavo pas suinteresuotą asmenį pasiimti vaiko. Tuo laikotarpiu kai dukrą buvo pas tėtį, jis skambino daug kartų, tačiau šis jai leido apie 5 kartus telefonu pabendrauti su dukra. Jis aiškino, kad 3 mėnesius nematė vaiko. Negali pasakyti, kada suinteresuotas asmuo grįžo iš užsienio į Lietuvą. Karantino metu jis su dukra nesimatė. Po karantino 2020-06-06 pasiėmė vaiką, ir nustatytu laiku jo negrąžino. Sakė, kad tris mėnesius nematė vaiko ir nori pabūti su vaiku. Kai nuvyko pasiimti dukrą, jis neprieštaravo. M. Š. bendravimui dukrai yra nupirkęs planšetę. Ji turi prieigą, moka paskambinti tėčiui, gali bet kada paskambinti. Vaikui bendrauti su tėčiu yra sudaroma galimybė, kai tėvas paskambina ji duoda vaikui telefoną. Dažniausiai dukra sako, kad yra užsiėmusi dabar žaidžia ir padeda telefoną. Tuo metu kai buvo pas tėtį dukra nelankė ir ugdymo įstaigos. Kai dukra pabūna pas tėtį, pasikeičia jos elgesys. Kelias dienas vaikas nebendrauja, darželyje atsisako valgyti mėsos, nes tėvas yra vegetaras, nebemiega savo lovytėje, nori miegoti su mama, nes tėtis miega su dukra. Prašė, kad jis vaikui nupirktų lovytę ir užtikrintų vaikui miegojimo vietą. Buvo susitarę, kad vaiką vasaros metu gali pasiimti dviem savaitėm liepos mėnesį. Nesutinka su M. Š. atsiliepime nurodytu prašymu pakeisti nustatytą bendravimo tvarką.
Pareiškėjos atstovė advokatė Viktorija Safošina teismo posėdžio metu prašė prašymą patenkinti ir išduoti vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos P. J. prašymą atmesti. Taip pat prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-511-750/2018 patvirtintą taikos sutarties 5.1. punktą, nurodant, kad:
1.3.1. Tėvas turi teisę, grįžęs iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, pasiimti nepilnametę dukrą vienai savaitei (septynioms dienoms) atostogų, paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą. Apie planuojamą susitikimą vaiko motina informuojama trumpąja SMS žinute prieš vieną savaitę.
1.3.2. Motina turi pareigą, tėvui prašant susitikimo ir/ar atostogų su nepilnamete dukra, kas antrą kartą, savo lėšomis, pristatyti nepilnametę dukrą tėvo nurodytu adresu ir pasiimti nepilnametę dukrą tėvo nurodytu adresu. Apie planuojamą susitikimą vaiko motina informuojama trumpąja SMS žinute prieš vieną savaitę.
1.3.3. Motina privalo informuoti tėvą apie esminius įvykius, susijusius su nepilnametės dukters gyvenimu bei sveikata, gerbti jos nuomonę bei pageidavimus dėl bendravimo su kiekvienu iš tėvų trukmės bei gyvenamosios vietos.
Atsiliepimu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos P. J..
Be to atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepateikia jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių jos deklaratyvius teiginius ir pakartotinai pareiškia, kad šiuo metu nepilnametė dukra yra būtent su pareiškėja, jos gyvenamosios vietos adresu. Būtent pareiškėja pažeidinėja taikos sutartimi šalių suderintą bendravimo tvarką, o t.y. nuolat sudarinėja kliūtis tėvo ir nepilnametės dukters susitikimams ir/ar bendravimui apskritai. Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpiu M. Š. buvo išvykęs į užsienio valstybę, taigi neturėjo jokių realių galimybių susitikti su nepilnamete dukra dėl uždarytų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teritorinių sienų laikotarpiu nuo 2020-03-18 iki 2020-06-17. Minėtu laikotarpiu tėvas bandė komunikuoti su dukra telefoninio bei elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau pareiškėja vengė bendradarbiauti, ne tik atsisakydama užtikrinti netrukdomą tėvo ir dukters bendravimą, bet ir meluodama Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad bendravimas yra užtikrinamas. Nors M. Š. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau ši netikrino situacijos rimtumo ir ginčo neišsprendė. Jisai manė, kad sutaupė laiko per tą laiką kol nebuvo su vaiku. Suinteresuotas asmuo dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Po tvarkos sudarymo pasikeitė jo darbo tvarka. Taikos sutarties sudarymo metu, manė, kad jis galės laikytis tokios tvarkos.
M. Š. grįžus į Lietuvos Respubliką savo atostogų laikotarpiu, jis susitarė su pareiškėja, kad paims dukrą ilgesniam nei 1 savaitės laikotarpiui, tokia teisė numatyta ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5.5. p. Tėvui pasiėmus dukrą, ši išreiškė norą kartu pabūti ilgiau ir būtent tai lėmė, kad nepilnametė su tėvu liko ilgiau, kas sukėlė nepagrįstą pareiškėjos pasipiktinimą, paremtą deklaratyviais teiginiais ir asmeninėmis ambicijomis, o ne vaiko interesų beigi poreikių įgyvendinimu. Pažymi, kad M. Š. supranta jo dukrai teikiamo ugdymo darželyje naudą ir prasmę, tačiau šioje situacijoje manytina, kad esant galimybei, pirmenybė turėtų būti skiriama vaiko ir tėvo bendravimui, ypač vasaros atostogų laikotarpiu.
Pareiškėja atsisako leisti dalyvauti nepilnametės dukters gyvenime, neinformuoja apie jai reikšmingus įvykius, pavyzdžiui neseniai įvykusias krikštynas, siekdama išvengti tėvo dalyvavimo. Kadangi tarp šalių nustatyta bendravimo su nepilnamete tvarka nepasiteisina ir tėvas, siekdamas užtikrinti dukters interesus, privalo dirbti užsienio valstybėje, kas dar labiau apsunkina nustatytą pasimatymų tvarką, o pareiškėja vengia suteikti galimybes tėvo ir dukters komunikavimui ryšio priemonėmis, tikslinga koreguoti nustatytą bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie palaiko atsiliepime nurodytus motyvus. Nuo nutarties įsiteisėjimo, suinteresuoto asmens gyvenimo sąlygos keitėsi, jisai gyvena užsienyje tuo pagrindu, kad sugebėtų užtikrinti vaiko išlaikymą. Išlaikymą dukrai moka. Jisai pats turi įsiskolinimų dėl paimto būsto, kuris buvo paimtas vaiko auginimui su drauge. Jam užsienyje gyvenimas yra būtinoji sąlyga išlaikyti vaikus. Pagal nustatytą tvarką jam nepavyko kiekvieną kartą atvažiuoti pasiimti vaiko, be to buvo paskelbtas karantinas, kurio metu jisai taip pat negalėjo parvykti į Lietuvą ir bendrauti su šalių nepilnamete dukra Neneigia ir patvirtinta, kad pažeidė nustatytą bendravimo tvarką su dukra, tačiau bendravimo tvarkos laikymosi dėl svarbių priežasčių nebuvo galima užtikrinti. Svarbu yra neatskirti to tėvo nuo vaiko. Vaikas buvo patenkintas tuo, kad buvo pas tėvą. Nuteikinėjimo iš tėvo pusė nebuvo. Vaiko interesai dėl to, kad tėvas vegetaras ir skatina vaiką prie vegetariškos mitybos nėra nusikaltimas. Iš pokalbių išklotinių matyti, kad bendravimo su vaiku nebuvo. Suinteresuotas asmuo yra dirbantis. Atvykti į Lietuvą gali vis rečiau, bijo prarasti sutartį. Dėl to pateikė naują bendravimo su vaiku tvarką, kad atvyktų tada kada gali dėl to, kad nenutrūktų vaiko ir tėvo ryšys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
Pagal suinteresuoto asmens (ieškovo) M. Š. ieškinį pareiškėjai (atsakovei) P. J., institucijai teikiančiai išvadą byloje Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo šalys 2018-03-30 sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino Tauragės apylinkės teismas 2018-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-511-750/2018. Sutarties 5.1 punktu šalys tarpusavio derybų būdu susitarė dėl žemiau nurodytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo: kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta Sutartis įsiteisėjimo dienos ir šalims sutarus dėl tėvo užimtumo darbe bei suderinus datas) - vaiko tėvas M. Š. pasiima dukrą V. Š. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžina vaiką vaiko motinai P. J. sekmadienį iki 19 val. Apie planuojamą susitikimą vaiko motina informuojama trumpąja SMS žinute prieš dvi dienas. Jei vaiko tėvui priklausantį bendravimo su vaiku savaitgalį susitikimas negali įvykti dėl nuo tėvo priklausančių aplinkybių, tuomet bendravimo laikas neperkeliamas, o jei vaikas serga ir tai patvirtina (duomenys neskelbtini) išduota pažyma, tuomet bendravimo laikas perkeliamas pirmam savaitgaliui po vaiko pasveikimo arba šalims suderinus kitą laiką atkreipiant dėmesį į tėvo užimtumą darbe.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
Pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą teigdama, kad atsakovas nuolat pažeidinėja nustatytą ir teismo patvirtintą bendravimo tvarką, o suinteresuotas asmuo savo ruožtu neneigia, kad bendravimo tvarką laikotarpiu nuo 2020-06-06 iki 2020-06-26 pažeidė, tačiau nurodo, kad jos vykdyti dėl pasikeitusių aplinkybių negali ir prašo patvirtinti kitokią bendravimo su vaiku tvarką.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo negali būti peržiūrimos taikos sutarties sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Nr. 3K-3-108/2010, Nr. 3K-3-354/2008). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Byloje ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo pažeidė šalių sudarytos teismo patvirtintos taikos sutarties 5.1 punktą byloje nėra. Teismas, atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, jo režimo trukmė – nuo 2020-03-16 00 val. iki 2020-06-16 24 val. Šiuo laikotarpiu susidarė ypatinga padėtis tiek šalyje, tiek šalių asmeniniame gyvenime. Suinteresuoto asmens teigimu jisai negalėjo parvykti iš (duomenys neskelbtini), kur dirba ir tokiu būdu vykdyti susitarimo sąlygų, t.y. nustatytu laiku pasimatyti su dukra. Pareiškėja patvirtino, kad suinteresuotas asmuo karantino metu nebendravo su nepilnamete dukra. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai tikėdamasis, kad tokiu būdu jam „susikaupė“ buvimo su nepilnamete dukra laikas, dukrą pasiėmęs 2020-06-06 negrąžino pareiškėjai sutartyje nustatytu laiku, t.y sekmadienį (2020-06-07). Taip pat pareiškėja, teigia, kad suinteresuotas asmuo ir anksčiau pažeidė sutarties sąlygas sutarties sąlygas, t.y. pasiėmė vaiką 2020-02-08, o grąžino pareiškėjai 2020-02-15 bei paėmė dukrą 2020-03-01, o grąžino 2020-03-07, tačiau šių aplinkybių vasario ir kovo mėnesį suinteresuoto asmens atstovas nepatvirtino, o pareiškėja šių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad suinteresuotas M. Š. padarė vieną šalių sudarytos taikos sutarties 5.1 p. pažeidimą, pasiimdamas dukrą laikotarpiu nuo 2020-06-06 iki 2020-06-26. Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo iš esmės vykdo teismo patvirtintą taikos sutartį, tačiau minėtą pažeidimą padarė netinkamai interpretuodamas taikos sutarties sąlygas dėl šalyje paskelbto karantino. Nustatyta, kad iki šio sutarties sąlygų pažeidimo jis gan ilgą laikotarpį dėl objektyvių priežasčių negalėjo bendrauti, t.y. susitikti su dukra. Esant tokiai situacijai šiuo atveju ilgesnis tėvo bendravimas su dukra, sudarant galimybę tuo laikotarpiu pareiškėjai bendrauti telefonu su vaiku, nepažeidė vaiko interesų. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad po pareiškėjos kreipimosi dėl vykdomojo rašto išdavimo nepilnametė šalių dukra buvo grąžinta pareiškėjai, siekiant neaštrinti ir taip konfliktiškų pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tarpusavio santykių vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkinti, todėl jis atmestinas.
Dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo
Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-511-750/2018 patvirtintą taikos sutarties 5.1. punktą.
Iš suinteresuoto asmens prašymo akivaizdžiai matyti, kad jis prašo pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties dalį pakeisdamas šalių susitarimą iš esmės, tai prieštarauja (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatoms. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas suinteresuoto asmens prašymas. Teismas pažymi, kad teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties sąlygų pakeitimo, reikalavimai dėl jų turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje ginčo teisenos tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestas. Atsižvelgiant į teismo motyvus dėl ko atmestas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai, kad pareiškėja tinkamai naudojosi procesu, juo nepiktnaudžiavo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės ir bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos nepriteisti.
Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur sumos, todėl iš byloje dalyvaujančių asmenų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija nuo 2020-01-23)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos P. J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.