Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-355/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
1A-355/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė (pirm.), Svajūnas Knizleris, Valdimaras Bavėjanas
Kaltinamasis
K. A.
Nukentėjusysis
R. P.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-355/2013
Procesinis bylos Nr. 1-94-1-00324-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.; 1.2.4.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,išteisintojo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,išteisintajam K. A.,nukentėjusiajam R. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. balandžio 16 d. nuo 20 val. iki 22.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų, išgertuvių metu kilus konfliktui nužudė kitą žmogų – rankos kumščiu sudavė J. P. vieną kartą į galvos sritį, tada nukentėjusiosios J. P. sutuoktiniui R. P. ginant žmoną, K. A. koja spyrė sėdinčiam R. P. į kairįjį šoną, padarydamas kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžimą užpakalinėje pažastinėje linijoje, tuoj po to rankomis jėga pastūmė J. P., dėl ko pastaroji galva atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant grindų, nukentėjusiajai atsistojus, K. A. iš nugaros rankomis suėmęs kaklo srityje, jėga pastūmė J. P., dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į krosnį, dėl patirtų smūgių visumos J. P. padarė poodinę kraujosruvą pakaušio srityje, paviršinę muštinę kaktos kairės pusės žaizdą, poodinę kraujosruvą dešiniame smilkininiame raumenyje, kaukolės dešinės pusės kaulų lūžimą, sužalojo galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties sferinio paviršiaus dangalinę kraujagyslę, iš kurios spindžio kraujas tvenkėsi po kietuoju galvos smegenų dangalu (subduraliai), kaukolės smegeninėje ertmėje spausdamas galvos smegenis. Spaudžiant galvos smegenis dešinėje suspaudus dešinįjį pusrutulį, vidurio liniją pastūmus į kairę, o pamatiniame paviršiuje (smegenims slenkantis link nugaros kanalo) ties siaurėjančiais kaukolės didžios angos kraštais stingdamos smegenys buvo spaudžiamos centrų lygyje, dėl ko susidarė antrinės kraujosruvos ir J. P. įvykio vietoje mirė.

Be to, K. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. balandžio 16 d. nuo 20 val. iki 22.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesunkiai sužalojo žmogų – R. P. ginant savo žmoną nuo K. A. suduodamų smūgių, K. A. koja spyrė vieną kartą sėdinčiam R. P. į kairįjį šoną, tuo padarydamas kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžimą užpakalinėje pažastinėje linijoje, tuo R. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti pagal BK 129 straipsnio l dalį dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 138 straipsnio l dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvylikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi, K. A. prašo pripažinti pavojingu recidyvistu.

Prokurorės nuomone, apygardos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, o kai kurie įrodymų neįvertino ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apygardos teismas konstatavęs, jog R. P. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nesiėmė visų priemonių iškilusiems prieštaravimams pašalinti. Nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir spėjimais, teismo iškeltos versijos dėl J. P. nužudymo nepagrįstos jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Prokurorė teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai suabejojo nukentėjusiojo parodymais ir atkreipia dėmesį, kad apklaustas kaip liudytojas R. P. parodė, jog tėvas jam sakė, kad motiną užmušė K. A., taip pat sakė, kad K. A. jam spyrė ir jį sužalojo. Be to, vertinant K. A. ir R. P. parodymus būtina atsižvelgti ir į jų asmenybes. K. A. ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, atliko bausmę už nužudymą, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl tikėtina, kad jo pasirinktas gynybos būdas – įvykio metu miegojo ir nieko nematė, yra siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, remiantis ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, išteisintasis veda asocialų gyvenimo būdą, nuolat girtauja. Tuo tarpu R. P. parodymai nėra nuoseklūs, nes jis turi atminties sutrikimų dėl epilepsijos, patirto insulto, yra gydytas psichiatrijos ligoninėje, atminties sutrikimus sąlygojo ir alkoholio vartojimas bei patirtas šokas po įvykio.

Prokurorė, nesutikdama su teismo padaryta išvada, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas vėliau, atkreipia dėmesį, jog R. P., negalėdamas dėl patiriamo skausmo pakelti gulinčios ant žemės J. P., pasikvietė į pagalbą K. A. Prokurorės nuomone, asmuo, kenčiantis fizinį skausmą, negalėjo smurtauti prieš žmoną. Ši aplinkybė patvirtina, kad šonkaulio lūžį R. P. patyrė būtent įvykio metu, o ne praėjus kelioms dienoms. Be to, prokurorės nuomone, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis apygardos teismo prielaidos, jog ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai R. P. apklausė nedalyvaujant gynėjui ir nepildydami įtariamojo apklausos protokolo, o fizinį poveikį R. P. galėjo patirti po sulaikymo tiek iš pareigūnų, tiek iš kitų areštinėje laikomų asmenų, po ko, dangstant galimai neteisėtus veiksmus prieš R. P., pasiūlė jam apkalbėti K. A., nukentėjusįjį galėjo sužaloti ir jo sūnus, kerštaudamas už mamos mirtį. Apygardos teismas taip pat nesiėmė priemonių pašalinti abejones dėl R. P. apklausos, t. y. nebuvo iškviesti ir apklausti ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, nebuvo pasidomėta, ar areštinėje buvo užfiksuoti įvykiai, kuriuos būtų galima sieti su R. P. sužalojimu. Be to, nukentėjusysis nė vienoje apklausoje nenurodė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai prieš jį vartojo fizinį ar psichologinį smurtą, ar smurtą naudojo jo sūnus. Nukentėjusysis parodė, kad jį sužalojo K. A. Prielaida apie galimą sūnaus padarytą sužalojimą tėvui visiškai neįtikėtina, kadangi atvykus sūnui niekam nekilo mintis apie galimą J. P. smurtinę mirtį, todėl akivaizdu, kad sūnui nebuvo pagrindo kerštauti už mamos mirtį ir jį sužaloti. Šis klausimas nebuvo užduotas ir teisme, apklausiant kaip liudytoją R. P..

Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo išvada, jog nukentėjusiojo parodymus visiškai paneigia teismo medicinos specialisto išvada ir teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisme. Prokurorės nuomone, teismas neatsižvelgė į P. gyvenimo būdą, į tai, kad jie pastoviai girtauja, todėl, apskaičiuojant J. P. girtumą, negalima remtis specialisto išvadoje nurodyta matematine metodika. Pažymi, jog liudytojams nebuvo užduotas klausimas apie J. P. alkoholio vartojimą prieš įvykio dieną. Ekspertui taip pat neužduotas klausimas, kokią įtaką alkoholio nustatytai koncentracijai galėjo turėti iš vakaro suvartotas alkoholis ar pastovus jo vartojimas.

Šalies argumentai

Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad K. A. yra teistas, kaltu neprisipažįsta ir savo veiksmų nevertina kritiškai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, prokurorė prašo tenkinti prokurorės apeliacinį skundą, išteisintojo K. A. gynėjas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

K. A. kaltinamas tuo, kad 2012 m. balandžio 16 d. nuo 20 val. iki 22 val. 30 min. išgertuvių metu pas J. ir R. P. bute, tyčia nužudė J. P. ir nesunkiai sutrikdė R. P. sveikatą: rankos kumščiu sudavė J. P. vieną kartą į galvos sritį, tada J. P. ginant J. P., K. A. koja spyrė sėdinčiam R. P. į kairįjį šoną, padarė kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžimą užpakalinėje pažastinėje linijoje, tuoj po to rankomis jėga pastūmė J. P., dėl ko J. P. galva atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant grindų, o kai J. P. atsistojo, K. A. iš nugaros rankomis suėmęs kaklo srityje, jėga pastūmė J. P., dėl ko R. P. atsitrenkė į krosnį, o dėl patirtų smūgių visumos J. P. buvo padaryti sužalojimai, nuo kurių ji įvykio vietoje mirė.

Išteisintasis K. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai neigė naudojęs bet kokį fizinį smurtą prieš J. P. ir R. P., tvirtino, kad po J. P. išėjimo ryte dirbti, daugiau jos gyvos nebuvo sutikęs. Liudytoja D. B. patvirtino, kad analogiškai jam žinomas įvykio aplinkybes išteisintasis jai nupasakojo ir sekančią dieną po įvykio. Taigi, išteisintasis K. A. pateikė alibi, kurį kaltinimas privalėjo paneigti įrodymais. Pagrindinis kaltinimo įrodymas – nukentėjusiojo R. P. (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu mirė) parodymai, kurie dėl nenuoseklumo ir juose esančių prieštaravimų kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu. Teismas, lygindamas jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu bei tikrindamas jų atitiktį kitiems bylos įrodymams, nustatė žymius neatitikimus R. P. parodymuose, ir juos įvertino kaip reikšmingus prieštaravimus ir tuo remdamasis R. P. parodymus atmetė. Apeliaciniame skunde prokurorė pripažįsta, kad nukentėjusiojo R. P. parodymai nėra nuoseklūs, tačiau pateisina tuo, kad jis turėjo atminties sutrikimų dėl epilepsijos, patirto insulto, gydytas psichiatrinėje ligoninėje, atminties sutrikimus sąlygojo ir alkoholio vartojimas bei patirtas šokas po įvykio. Kolegija pažymi, kad abejotini duomenys negali būti patikimas įrodymas, pagrindžiantis išteisintojo kaltę ir paneigiantis jo alibi. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog J. P. nužudė K. A., baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta. 2012-04-18 tyrėjo apklaustas įtariamuoju R. P. parodė, kad K. A. atėjo pas jį į namus išgerti tuo metu, kai J. P. jau buvo išėjusi pas G. rinkti bulvių, K. A. atsinešė butelį alaus, o po to dar parnešė du butelius vyno. J. P. grįžo vakare, jiems jau išgėrus alų ir pradėjus gerti antrą vyno butelį, ji buvo blaivi, už savo uždirbtus 10 Lt parnešė dar butelį alaus ir duonos. K. A. perspėjo J. P., kad ji negertų vyno, kurio buvo nedaug likę, tačiau J. P. nepaisė perspėjimo ir išgėrė taurę vyno, po ko K. A. trenkė J. P. į viršugalvį ir ši nugriuvo. Kai ji atsikėlė, jie abu toliau grasino J. P. „duoti į galvą“, jei ji gers vyną, ir patys baigė gerti vyną. Nepamena, ar iki kol baigė gerti vyną ir sumigo, ar K. A. dar mušė J. P., taip pat nepamena, ar jis pats mušė J. P. (t. 1, b. l. 94-96). 2012-04-19 ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas kaip įtariamasis R. P. iš esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus, taip pat parodė, kad kartu su K. A. grasino J. P., nepamena, ar pats tą vakarą mušė J. P., tačiau praeityje yra ją sumušęs (t. 1, b. l. 98-99). 2012-04-20 parodymų patikrinimo vietoje metu R. P. parodė, kad K. A., be jau minėto smūgio į viršugalvį, dar du kartus stūmė J. P., ir ši griūdama atsitrenkė (t. 1, b. l. 106-107). 2012-04-20 akistatos su K. A. metu, R. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad K. A. ryte atėjo dar esant namuose J. P., kuri prieš išeidama rinkti bulvių, išgėrė su jais alaus (t. 1, b. l. 103-105). 2012-04-26 tyrėjo apklaustas kaip įtariamasis, R. P. parodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis prisiminė daug aplinkybių, kurias po įvykio buvo pamiršęs. Nurodė, kad po R. A. smūgio J. P. į viršugalvį, sėdėdamas fotelyje, jis pasakė K. A. „ ką darai, durniau“, tada K. A. jam sėdinčiam (šią aplinkybę patvirtino ir tyrėjo apklaustas kaip liudytojas 2012-08-09 (t. 1, b. l. 139) spyrė į kairį šoną. Po to K. A. dar du kartus stūmė J. P. atatupstą, nuo ko ji abiem atvejais trenkėsi pakaušiu į sieną ir į krosnį. Po to K. A. nuėjo miegoti, o J. P. atsisėdusi ant minkšto kampo mezgė ir nuvirto šonu ant grindų (t. 1, b. l. 100-102). 2012-06-20 ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas kaip liudytojas, R. P. parodė, kad atėjęs K. A. atsinešė „bambalį“ alaus, gėrė visi trys, po to K. A. davė J. P. pinigų, kad parneštų vyno. J. P. parnešė du butelius vyno ir cigarečių, po to išėjo pas kaimynę dirbti. Toliau aplinkybes nurodė, kaip ir paskutinėje apklausoje, tik patikslino, kad K. A. J. P. antrą kartą stūmė, paėmęs už kaklo iš už nugaros. Jam skaudėjo nugarą prieš ateinant K. A., apie tuos skausmus ir pasakojęs jam. Po spyrio jam skaudėjo šoną, kur šonkauliai. Nebuvo įsidūręs su vinimi nei šono, nei nugaros, nebuvo niekur užsigavęs (t. 1, b. l. 135-138). Teisiamajame posėdyje R. P. parodė, kad ryte prieš 10 val. K. A. atsinešė iš parduotuvės vieną butelį alaus ir jie pradėjo gerti. J. P. išgėrė pusę stiklinės alaus, po to išėjo pas G. rinkti bulvių, Baigus gerti alų, K. A. nuėjo į parduotuvę ir parsinešė du butelius vyno. Vyną gėrė dviese, jis paruošė užkandos. Dar nebaigus gerti, parėjo J. P., buvo apie 19 val. 30 min. Pamačiusi vyną, pasiėmė stiklinę, o K. A. pasakė „ko griebi, šarkike“, padėjo vieną kumštį jai ant galvos, o kitu kumščiu trenkė, J. P. nuvirto kniūbsčia. Jis pasakė K. A. „ką dirbi, durniau“ ir bandė stotis, tačiau K. A. spyrė jam į šoną , ir jis vėl atsisėdo. J. P. norėjo stotis, K. A. ją pastūmė į krūtinę, ir J. P. pakaušiu atsitrenkė į sieną. K. A. kaltino J. P., kad pavogė jo cigaretes. Po nugriuvimo J. P. atsikėlė, tada K. A. , paėmęs ją už sprando, stūmė ją į krosnį, ir ji daugiau nebesikėlė. Jis su K. A. toliau girtavo, išgėrė viską, ką turėjo. Po kiek laiko jis paprašė K. A. padėti pasodinti nugriuvusią J. P., nes po spyrio jam skaudėjo šoną. Iki spyrio jokių sužalojimų neturėjo. K. A. pasodino J. P. ant pufo ir pasakė, kad jau negyva. Tada jis nuėjo pas B. kviesti pagalbos. Teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 p., 4 dalyje nustatyta tvarka perskaičius R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. P. paaiškino teismui, jog turi problemų dėl atminties, yra patyręs insultą, atmintį praranda ir dėl girtavimo, dėl įvykio buvo eilę kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau negali pasakyti, kurie parodymai yra teisingi. Nepamena, ar K. A. vyną parnešė iš parduotuvės pats, ar davė pinigų vynui ir cigaretėms J. P.. Mano, kad smūgį į viršugalvį jo žmonai K. A. sudavė dar ryte, prieš jai išeinant į darbą. Kiek pamena, vakare J. P., grįždama iš darbo, parnešė du „bambalius“ alaus. Nepamena, ar po paskutinio stūmimo į krosnį J. P. taip ir liko gulėti ant grindų, ar atsikėlė ir atsisėdusi mezgė. Teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad pirminėse apklausose R. P. pripažino, jog įvykio dieną išgertuvių metu jis grasino J. P. fiziniu smurtu ir neneigė vartojęs fizinį smurtą, tik nurodė to neprisimena, vėliau ikiteisminio tyrimo eigoje parodymus pakeitė ir nurodė, kad žmonai grasino ir ją mušė išteisintasis K. A., o jis pats to nedarė. Negalima nesutikti su teismo teiginiu, jog R. P. parodymais galima būtų remtis , jei juos neginčijamai patvirtintų kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nors R. P. teisme nurodė gerai neatsimenantis, ar ryte vyną parnešė K. A., ar J. P., teismas iš išteisintojo ir jo parodymus patvirtinančių liudytojų D. B., D. B., S. G. parodymų teisingai nustatė, kad 2012-04-16 apie 10 val. K. A. atėjo pas P. ir atsinešė 2 litrų talpos 8 laipsnių stiprumo butelį alaus, kurį gėrė su R. P., o J. P., išgėrusi pusę stiklinės alaus, išėjo pas S. G. rinkti bulvių. K. A. ir R. P. išgėrus alų, K. A. vėl nuėjo į parduotuvę ir parnešė vyno, ir jie toliau gėrė vyną J. P. nedalyvaujant. Minėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad J. P. 2012-04-16 ryte bendraudama su kaimynėmis buvo blaivi, sužalojimų ant jos veido nesimatė, maždaug nuo 11 iki 15 val. J. P. dirbo pas S. G., irgi buvo blaivi, nesiskundė, kad būtų sumušta ar sužalota. Iš liudytojos D. B. parodymų teismas nustatė, kad tos pačios dienos vakare apie 18-19 val. J. P. lankėsi parduotuvėje, sakėsi uždarbiavusi ir gavusi 10 Lt, einanti namo, pirko alkoholį, alų ar vyną, bet kuriuo atveju 10 Lt būtų užtekę tik vienam alkoholinio gėrimo (vienodai alaus ar vyno) buteliui, kainuojančiam virš 6 Lt. Teismo ištirti duomenys patvirtina išvadą, jog R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad J. P. grįžo blaivi, už savo uždirbtus 10 Lt parnešė dar butelį alaus ir duonos, yra teisingi, ir paneigia vėlesnius R. P. parodymus, kad J. P. už savo uždirbtus pinigus parnešė du butelius alaus, tai pat paneigia ir pirminį R. P. aiškinimą (kurį jis pats paneigė ir teisme), kad J. P. grįžusi namo, pirma padarė valgyti, ir tik po to ėjo į parduotuvę alaus ir duonos. Teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad visose be išimties apklausose R. P. patvirtino, jog vakare J. P. grįžo namo blaivi ir nesužalota. Teismo ištirti ir tinkamai įvertinti įrodymai, patvirtina teismo išvadą, kad J. P. buvo sužalota balandžio 16 d. vakare savo namuose, jau po apsilankymo parduotuvėje.

Nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad kaltinimas K. A. suformuluotas pagal R. P. parodymus, kurių nepatvirtina specialisto išvada ir specialisto apklausos teisme metu gauti duomenys. Specialisto išvadoje Nr. M 210/12(03) konstatuota, kad J. P. mirties priežastis yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos trauma, esanti priežastiniame ryšyje su mirtimi. Tyrimo metu konstatuoti mechaniniai pažeidimai, išsidėstę trijose skirtingose anatominėse – topografinėse galvos srityse, skirtingose plokštumose : 1) traumuojančio smūginio kontakto pasekoje galvos pakaušinės dalies kairei pusei kontaktuojant su kietu buku ribotu paviršiumi/ jį turinčiu daiktu, susidarė poodinė pakaušio srities kraujosruva. Šis sužalojimas sveikatą sutrikdė nežymiai ir įtakos mirčiai neturėjo; 2) traumuojančio smūginio poveikio į kaktos kairę pusę su kietu buku briaunuotą kampą turinčiu daiktu pasekoje susidarė paviršinė muštinė kaktos kairės pusės žaizda. Sužalojimas sveikatą sutrikdė nežymiai ir įtakos mirčiai neturėjo; 3) pasekoje traumuojančio smūginio poveikio į dešinio smilkinio sritį su kietu buku ribotai kontaktavusiu paviršiumi jį turinčiu daiktu susidarė poodinė kraujosruva, kraujosruva dešiniame smilkiniame raumenyje, lūžo kaukolės dešinės pusės kaulai (lūžio linijai apimant pamatą), pagal lūžio liniją (asmeniui dar gyvam esant) susidarė infiltracija krauju dešinio smilkinio raumens ribotame (tik giliausiame) sluoksnyje, formavosi kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo (epiduraliai). Tuo pat metu buvo sužalota galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties sferinio paviršiaus dangalinė kraujagyslė, iš kurios spindžio kraujas tvenkėsi po kietuoju galvos smegenų dangalu (sbduraliai), kaukolės smegeninėje ertmėje spausdamas smegenis. Spaudžiant galvos smegenis dešinėje buvo ženkliausiai suspaustas dešinysis pusrutulis, vidurio linija pastumta į kairę, o pamatiniame paviršiuje (smegenys slinkosi link nugaros kanalo) ties siaurėjančiais kaukolės didžios angos kraštais stigdamos smegenys buvo spaudžiamos gyvybinių centrų lygyje, čia susidarė antrinės kraujosruvos, ir įvyko mirtis. Tokiu būdu šis patirtas traumuojantis poveikis yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, priežastiniame ryšyje su mirtimi. Atkreiptas tyrėjo dėmesys, kad dėl versijos asmeniui griūnant į dešinę ir atsitrenkiant, - objektyvių požymių, leidžiančių palaikyti tokią versiją, teismo medicinos ekspertas nerado (nėra jokio sužalojimo dešinės ausies kaušelyje, kituose dešiniuose liemens, galūnių paviršiuose) (t. 1, b. l. 44, 45). Teismo medicinos ekspertas V. A. dėl sužalojimo, kuris sukėlė J. P. mirtį, teisme paaiškino, kad mirtiną sužalojimą sukėlė poveikis į dešinio smilkinio sritį, tai nebūdinga ir atsitrenkimui su pagreičiu ar be jo. Smilkinio kaulas yra giliau negu šalia esančios kaulinės struktūros. Labiausiai išsikišusios vietos, kontaktuojant su neribotu paviršiumi, pirmiausiai sužalojamos. Smilkinio kaulas šioje vietoje yra ploniausias skliauto kaulas, fiziškai treniruotas žmogus, tiesiogiai pataikantis į tą vietą, gali sukelti ir kaulo lūžius. Nuoga ranka – kumštimi, krumpliu ar sulenktu pirštu visiškai įmanoma, bet reikėtų vertinti su menamo kaltininko apžiūros rezultatais, ant menamos poveikio vietos turėtų likti žymės, nes lūžis yra poveikis ganėtinai rimtas. Suduodant kumščiu, tokį sužalojimą įmanoma padaryti, tačiau turėjo būti krumplio sužalojimas, nes traumuojantis smūgis tokiu atveju buvo stipresnis už vidutinį. Įvertinus, kad traumuojantis dešinę galvos pusę buvo ženklus su lūžiais, tai griuvimo metu dar didesnis poveikis turėjo tekti kūno liemens daliai. Sužalojimai buvo neseni, neišnykę, nebaigiantys išgyti, tai sužalojimų neradimas dešiniuose kūno paviršiuose griuvimo versiją leidžia teisiniu požiūriu atmesti. Nėra tikėtina, kad žmogus trenktųsi tik galva ir paliktų įstrižoje padėtyje, taip nebūna. Žmogus negali savo galvos natūraliai pasukti pagal stuburo kaklinę dalį, kad galva būtų nusukta į priešingą pusę, todėl tokio griuvimo ir atsitrenkimo versija į dešinę pusę yra nepriimtina (t. 2, b. l. 63). Teismo medicinos ekspertas V. A. akcentavo, kad traumuojantis poveikis į dešinio smilkinio sritį J. P. buvo itin ženklus. Smilkinio įduba, o ne iškilimas leidžia paneigti priešingą versiją, kad dėl poveikio į pakaušio kairę pusę, J. P. griūdama galėjo trenktis dešinio smilkinio sritimi ir patirti mirtimi pasibaigusius sužalojimus (t. 2, b. l. 63). Iš specialisto išvados ir ją davusio teismo medicinos eksperto V. A. paaiškinimo teisme matyti, kad J. P. mirtis įvyko tik nuo suduoto smūgio į smilkinio dešinę sritį. Teismo medicinos ekspertas V. A. neatmeta, kad tai galėjo būti padaryta kumščiu, tačiau turėjo likti krumplio sužalojimas. Teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kuris iš jų – R. P. ar K. A., nes jie tik buvo bute dviese, padarė J. P. mirtiną sužalojimą. Nei iš vienų nukentėjusiojo R. P., kuriuo apeliaciniame skunde siūlo remtis prokurorė, parodymų neišplaukia nei padaryto mirtino sužalojimo mechanizmas, nei konkretūs išteisintojo K. A. veiksmai, kuriais jis galėjo padaryti. Nukentėjusiojo R. P. parodymai nėra nuoseklūs, konkretūs ir informatyvūs, kurie leistų teismui nesuklysti ir padaryti neklaidingą išvadą, kad J. P. mirtinai sužalojo K. A.. Teismas išnaudojo visas galimybes, kad nustatyti kas, kada ir kaip padarė smilkinio srities sužalojimą, tačiau to padaryti nepavyko dėl klaidų, padarytų ikiteisminio tyrimo stadijoje, ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėtina tiek, kad po įvykio nei R. P., nei K. A. nebuvo apžiūrėti medikų, taip ir liko nekonstatuota, ar K. A. rankos krumpliai buvo sužaloti įvykio metu. Dėl kitų nežymių sužalojimų nėra pakankamai duomenų, kad jų padarymą inkriminuoti kam nors.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklaustas nukentėjusysis R. P., posėdyje dalyvavusi prokurorė pateikė informaciją iš areštinės, apklaustas tyrėjas dėl galimai padaryto neteisėto poveikio nukentėjusiajam R. P., peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas R. P. parodymų patikrinimas vietoje. Įvertinus gautus duomenis, nėra teisinio pagrindo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Nukentėjusysis R. P., be abejo, paneigė teismo prielaidą, jog jis po įvykio galėjo sužaloti tėvą R. P.. Jis parodė, kad tėvo nemušė, o tuoj po įvykio tėvas jam pasakė, kad čia K. A. „darbas“ ir kad K. A. mušė motiną. Jis tėvo klausė, kodėl neginė mamos, tėvas atsakė, kad bandė ginti, tačiau K. A. jam spyrė į šonkaulius. Tėvas po įvykio sakė, kad jam skauda šoną, dėl nugaros skausmų jis nesiskundė (t. 2, b. l. 124-125). Taigi, R. P. įvykio nematė, apie motinos mirties aplinkybes sužinojo iš tėvo. Tačiau jo parodymai, duoti teisme, skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teisme jis parodė, kad tuoj po įvykio atvykus į tėvų butą, tėvas jam pasakė, kad K. A. sumušė motiną ir jį, kai jis mėgino užstoti motiną. Vienok ikiteisminio tyrimo metu du kartus apklausiamas dėl įvykio, nė karto šios aplinkybės nenurodė, ir netgi priešingai sakė, kad nieko nežino ir nieko negirdėjo kas įvyko tą vakarą tėvų bute (t. 1, b. l. 63, 64-65). Vadovautis R. P. parodymais ir laikyti juos kaip patvirtinančius R. P. parodymus, nėra pagrindo dėl jų nenuoseklumo ir nelogiškumo. Sužinoti iš tėvo, kad motiną nužudė ne tėvas, o kitas asmuo, tačiau apklausose teigti, kad jis nieko negirdėjo ir nieko nežino apie įvykį, kai tuo metu kaip įtariamasis sulaikytas jo tėvas, visiškai nelogiška. Visiškai logiška, kad jis iš R. P. įvykio versiją galėjo išgirsti, bet tik po to, kai šis buvo paleistas iš suėmimo. R. P. visą laiką teigė, kad apie motinos mirtį sužinojo iš L. B., kuri jam paskambino telefonu ir apie tai pranešė, pats atvykęs į tėvų butą, svetainėje rado mirusią motiną, neblaivų tėvą, kuris buvo kaip šoko ištiktas, ir miegamajame miegantį K. A., kurį pažadino ir išvarė iš buto. Šioje dalyje jo parodymai sutampa su liudytojos L. B. ir išteisintojo K. A., kuris viso bylos proceso metu teigė, kad pas P. atėjo rytą, J. P., išgėrusi pusę stiklinės alaus, išėjo dirbti, jis su R. P. liko jo bute ir gėrė, po išgėrimo jis liko R. P. bute ir nuėjo miegoti, kai dar J. P. nebuvo sugrįžusi, o atsikėlęs pamatė, kad ant grindų guli jau mirusi J. P., paties įvykio nematė, apie R. P. sužalojimą nieko nežino, su juo sutardavo, nesimušė, jų sūnus R. P. jį pažadino ir išvarė iš buto, parodymais. Nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai, paaiškinantys, kodėl teismas atmeta nukentėjusiojo R. P. parodymus ir nepriima apkaltinamojo nuosprendžio. Netikslinga jų kartoti, nes apeliantė nepateikia dėl jų argumentų, ji tik teikia pasiūlymą tikėti nukentėjusiuoju ir netikėti išteisintuoju K. A. dėl jo kriminalinės praeities. Kad R. P. parodymai bylos proceso metu buvo nenuoseklūs, nuolat pildėsi naujomis aplinkybėmis, patvirtino bylos tyrėjas P. Č., apklaustas kaip liudytojas, apeliacinės instancijos teisme. R. P., jo teigimu, buvo priklausomas nuo alkoholio. Jis sakė, kad užgeria, o paskui kelias dienas nieko neprisimena. Jį R. P. parodymai įtikino. Tyrėjas teigė pats nedaręs neteisėto poveikio R. P., tačiau neatmetė galimybės dėl tokio poveikio aplamai buvimo – „nemanau, kad to neteisėto poveikio nebuvo“. Teismas taip pat visiškai pagrįstai suabejojo nukentėjusiojo R. P. parodymais dėl galimai suvartoto alkoholio kiekio ir jo vartojimo laiko. Teismas savo išvadas pagrindė išsamiais motyvais, remdamasis specialisto išvada ir eksperto V. A. paaiškinimais teisme. Prokurorės apeliacinio skundo samprotavimai šių duomenų nepaneigia. Apeliantė dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir turėjo galimybę užduoti ekspertui jai rūpimą klausimą (kokią įtaką alkoholio nustatytai koncentracijai galėjo turėti iš vakaro suvartotas alkoholis, ar pastovus jo vartojimas) ir sau išsiaiškinti, jeigu turėjo byloje nesančių duomenų apie tai. Įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, ir visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Dėl paties R. P. sužalojimo jo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi ir teismas tinkamai juos įvertino ir priėmė teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl K. A. pateikto kaltinimo nepažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Specialisto išvadoje Nr. G 742/12(03) R. P. nustatytas kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžimas užpakalinėje pažastinėje linijoje. R. P. šį sužalojimą galėjo patirti maždaug prieš 7-10 parų laiko iki kreipimosi į gydymo įstaigą, galimai, t. y. 2012-04-16 paros antroje pusėje (t. 1, b. l. 70-71). Užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad įtariant J. P. nužudymu, 2012-04-17 buvo sulaikytas jos vyras R. P., 2012-04-18 - K. A.. 2012-04-25 R. P. parodė, kad 2012-04-16 vakare, savo bute, jis girtavo kartu su J. P. ir K. A.. Išgertuvių metu tarp sugėrovų kilo konfliktas, kurio metu K. A. spyrė batu apauta koja jam, sėdinčiam ant fotelio, į krūtinės ląstos kairę pusę, ir nuo to laiko jis ląstos kairėje jaučia skausmą. Dėl to 2012-04-25 R. P. buvo pristatytas į VŠĮ Šilutės ligoninę, kur buvo apžiūrėtas gydytojų ir atliktas ląstos rentgeno tyrimas. Iš medicininių dokumentų matyti, kad R. P. yra lūžęs krūtinės ląstos šonkaulis (t. 1, b. l. 69). Iš liudytojos L. B. parodymų matyti, kad 2012-04-16 apie 22 val. 20 min. atėjo pas ją kaimynas R. P. ir pasakė, kad mirė J. P. Jis buvo apsimiegojęs, nuleidęs galvą ir nieko nekalbėjo, nieko nepasakojo apie J. P. mirties aplinkybes, nesiskundė, kad pats būtų sumuštas. Iš esmės jos parodymus patvirtino liudytoja D. B. Byloje teigiama, kad nuo 2012-04-16 R. P. kairiame šone jautė skausmą, tačiau tai neužfiksuota jį talpinant į areštinę, kurį laiką jis apie tai net neužsiminė jo apklausų metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu, apie tai jis prabilo po atlikto jo parodymų patikrinimo vietoje, nors iš vaizdo įrašo, kurį peržiūrėjo teisėjų kolegija, matosi, kad tyrėjas pabrėžtinai klausė R. P., ar jis nurodė visas įvykio aplinkybes, ar ko nepamiršo, ir šis keletą kartų atsakė nurodęs visas su įvykiu susijusias aplinkybes, ir taip neparodęs, kad įvykio metu buvo sužalotas, kaip sužalotas, ir kad iki šiol jaučia šone skausmą. Galiausiai, specialisto išvada dėl sužalojimo padarymo laiko ir mechanizmo nėra kategoriška, kad remiantis ja būtų galima išsklaidyti teismo abejones dėl R. P. parodymų patikimumo. Nesunkus sveikatos sutrikdymas jam galėjo būti padarytas ir vėliau, t. y. po 2012-04-16 vakaro. Kita vertus, pagal specialisto išvadą minimą krūtinės sužalojimą R. P. galėjo įgauti ir krūtinės ląsta atsitrenkiant į panašų daiktą, t. y. į kietą buką ribotą paviršių turintį daiktą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, neturi pagrindo konstatuoti, kad išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įrodymus vertino ar kad šių įrodymų pakanka K. A. kaltei pagal pateiktą kaltinimą pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Valdimaras BavėjanasSvajūnas Knizleris