Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-867-254/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-06-11
Bylos Nr.: 2A-867-254/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-21-3-01690-2010-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
Trečiasis asmuo: V. O., P. M.
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: A. O., R. O., G. O.
Advokatai: Sonata Žukauskienė, Vida Tarutienė

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-867-254/2012;Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01690-2010-7;Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1; 99.5; 99.7; 99.9; 116.1; 121.15; 121.18; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant apeliantei A. O., jos atstovei advokatei Vidai Tarutienei, trečiajam asmeniui V. O., ieškovei R. M., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, trečiajam asmeniui P. M. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. O. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį ir atsakovės A. O. patikslintą priešieškinį atsakovams A. O., R. O., G. O., tretiesiems asmenims P. M., V. O. dėl teisės pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė R. M. patikslintu ieškiniu (II t. b. l. 65-68) prašė: 1) iškeldinti R. O. ir G. O., su visa manta iš ūkinio pastato 2I1p, esančio (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti ieškovei teisę įsirengti savo lėšomis atskirą įėjimą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) iš patalpos 1-5, 12,43 kv. m pagal architekto V. Č. parengtą projektinį pasiūlymą ir pripažinti ieškovei teisę įteisinti Statybų įstatymo nustatyta tvarka rekonstruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), be atsakovės A. O. sutikimo; 3) nustatyti tarp ieškovės R. M. ir atsakovės A. O. naudojimosi tvarką pastatu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), sekančiai: a) R. M. paskiriant naudotis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais : 1-1 (5,72 kv. m), 1-2 (4,82 kv. m), 1-3 (18,57 kv. m), 1-4 (14,89 kv. m), 1-5 (12,43 kv. m), 1-6 (4,17 kv. m), 1-7 (13,48 kv. m), 1-8 (26,71 kv. m) ; rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1 (9,79 kv. m), R-2 (13,50 kv. m), R-3 (3,44 kv. m), R-4 (13,35 kv. m), R-5 (15,75 kv. m), R-6 (16,34 kv. m), b) atsakovei A. O. paskiriant naudotis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-9 (3,17 kv. m) ir įėjimu; antrojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-10 (10,24 kv. m), 1-11 (2,44 kv. m), 1-12 (4,74 kv. m), 1-13 (16,82 kv. m), 1-14 (17,42 kv. m), 1-15 (10,54 kv. m), 1-16 (18,35 kv. m), 1-17 (27,09 kv. m); ir 58,86 kv. m ploto mansardą; 4) įpareigoti atsakovę A. O. savo lėšomis atstatyti ūkinį pastatą 2I1p ir gyvenamąjį namą lA2p, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 1990 m. parengtą projektą ir 1990-04-25 statybos leidimą.

Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovei A. O. priklausančiame ūkiniame pastate be ieškovės sutikimo gyvena atsakovės sūnus R. O. su sutuoktine G. O., taip pažeisdami jos teises. Atsakovų apsigyvenimas ūkiniame pastate laikytinas neteisėtu, nes ūkinis pastatas nelaikomas gyvenamuoju būstu. Reikalavimą atsakovei A. O. atstatyti ūkinį pastatą 2I1p ir gyvenamąjį namą 1A2p pagal 1990 metų parengtą projektą ir 1990-04-25 statybos leidimą ieškovė reiškia dėl to, kad jai ir atsakovei ūkinis pastatas priklauso bendrosios nuosavybės teise po ½ dalį pastato, tačiau atsakovė ūkinį pastatą yra pasistačiusi ne pagal projektą ir jame įsirengė gyvenamąsias patalpas. Ieškovės ir atsakovės daiktinės teisės į ginčo turtą nėra įregistruotos, tačiau pagal pirkimo – pardavimo sutartį gyvenamojo namo joms priklauso po ½ dalį. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu žodiniu susitarimu yra nusistovėjusi jau 23 metus, tačiau kyla neaiškumų ir nesutarimų dėl pastato valdymo, naudojimosi, disponavimo. Ieškovė nurodo, kad jos reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką, todėl rūsio patalpos turėtų būti priskirtos ieškovei, ji šias patalpas įrengė savo lėšomis su atsakovės sutikimu. Atsakovės gyvenamosios patalpos yra antrame namo aukšte, todėl jai turėtų būti priskirtos mansardos patalpos. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės tarpusavio susitarimą, ieškovė atsakovei savo lėšomis pastatė patalpą 1-9, kurioje yra įrengta atsakovės katilinė, todėl rūsio patalpos atsakovei nėra reikalingos, ūkiniame pastate atsakovė yra įsirengusi apie 86 kv. m. ploto patalpas. Reikalavimą dėl pripažinimo teisės įsirengti atskirą įėjimą iš patalpos Nr. 1-5 reiškia todėl, kad į savo gyvenamąsias patalpas patenka per rūsio patalpas, kito įėjimo neturi, o jo nesant, ieškovė neturi galimybės įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukcijos įstatymų nustatyta tvarka be atsakovės sutikimo, kurio ji neduoda.

Atsakovė A. O. patikslintu priešieškiniu (II t. b. l. 147-149) prašo: 1) pripažinti A. O. teisę įteisinti rekonstruotą gyvenamąjį namą ir 2) rekonstruotą ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), be ieškovės R. M. sutikimo pagal architekto M. S. paruoštą projektinį pasiūlymą – korektūrą; 3) nustatyti gyvenamojo namo lA2p, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarką sekančiai: a) A. O. skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais: rūsyje R-5/15,75; R-6/16,34, pirmame aukšte 1-9/3,17, antrame aukšte 1-10/10,24; 1-11/2,44; 1-12/4,74; 1-13/16,82, 1-14/17,42; 1-15/10,54; 1-16/18,35; 1-17/27,09, viso 142,90 kv. m, kas sudaro gyvenamojo namo 0,504 idealinę dalį, b) R. M. skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais: rūsyje R-4/13,35; R-l/9,79; R-2/13,50; R-3/3,44; pirmame aukšte 1-1/5,72; 1-2/4,82; 1-3/18,57; 1-4/14,89; 1-5/12,43; 1-6/4,17; 1-7/13,48; 1-8/26,71, iš viso 140,87 kv. m., kas sudaro gyvenamojo namo 0,496 idealinę dalį, c) neįrengtą gyvenamojo namo pastogę skirti bendram šalių naudojimuisi; pripažinti A. O. teisę be ieškovės sutikimo įsirengti savo lėšomis įėjimą į A. O. skirtas naudotis rūsio patalpas pagal pridedamą projektą iš namo pietinės pusės; įpareigoti ieškovę savo lėšomis įsirengti įėjimą į gyvenamojo namo neįrengtą pastogę pagal pridedamą projektą iš namo pietinės pusės; pareigoti ieškovę savo lėšomis atstatyti gyvenamojo namo lA2p, rūsio patalpas pagal 1990-04-25 statybos leidimą ir 1990 metų parengtą projektą; 4) nustatyti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką sekančiai: a) A. O. skirti naudotis ½ dalimi, esančia nuo statinio kapitalinės sienos šiaurinėje pusėje, b) R. M. skirti naudotis ½ dalimi, esančia nuo statinio kapitalinės sienos pietinėje pusėje;

Nurodo, kad ieškovė rūsio patalpas įsirengė savavališkai be atsakovės sutikimo, darbus atlikdama atsakovei nesant namuose, todėl jai net nebuvo žinoma apie tokių darbų atlikimą. Atsakovės nuomone rūsys turi atitikti savo paskirtį, o ne būti naudojamas kaip gyvenamoji patalpa. Atsakovė įsigijo gyvenamojo namo ½ dalį su rūsiu ir pageidauja, kad rūsys būtų naudojamas pagal paskirtį. Kadangi ieškovė be bendraturtės sutikimo atliko savavališkus darbus, ji privalo atstatyti buvusią padėtį rūsyje pagal 1990-04-25 statybos leidimą ir projektą. Nurodo, jog rekonstruotas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kiti kiemo statiniai turi būti įteisinti abiejų bendraturčių vardu po ½ dalį. Nesutinka su ieškovės nurodyta naudojimosi tvarka, nes ji pažeidžia atsakovės teises, kadangi ji sau priskiria visas rūsio patalpas, kurių ½ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovei norimos priskirti visiškai neįrengtos mansardos patalpos. Atliekant pastato dalių apskaičiavimo projektą, VĮ Registrų centro atstovo net nebuvo įtrauktos į pastato bendrąjį plotą, be to, ieškovei šios patalpos yra daug reikalingesnės nei atsakovei, nes joje yra ieškovės kaminas. Priskyrus pastogę atsakovei, bus pažeistos ieškovės teisės bei pareigos prižiūrint kaminą ir rūpinantis viso namo saugumu. Atsakovė nurodo, jog tarp bendraturčių nesant sutarimo, naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu turi būti nustatyta taip, kad būtų kuo mažiau bendrų naudojimosi patalpų. Visgi pastogė turi būti palikta bendram naudojimui, įpareigojant ieškovę savo lėšomis įsirengti įėjimą pagal atsakovės pridedamą projektą, nes bendraturčiams privaloma bendrai rūpintis stogo remontu. Naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta pagal pridedamą 2010-12-12 pastato dalių apskaičiavimo projektą. Įėjimą į savo rūsio patalpas pagal pridėtą projektą atsakovė įsipareigoja įsirengti savo lėšomis. Ieškovė įėjimą į gyvenamojo namo pirmąjį aukštą turėtų įsirengti pagal atsakovės pridėtą projektą, nes toks įėjimas būtų patogesnėje vietoje, reikalautų mažiau piniginių sąnaudų, atitiktų protingumo kriterijus bei sudarytų didesnę izoliaciją tarp bendraturčių. Taip pat būtina nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką. Nors ūkinis pastatas pastatytas iš dviejų atskirų nesusijusių dalių, kurias skiria kapitalinė siena, ir kiekvienas bendraturtis savo dalį pasistatė savo lėšomis, pastatas turi vieną unikalų numerį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Pripažino R. M. teisę įsirengti savo lėšomis atskirą įėjimą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš patalpos 1-5, 12,43 kv. m, pagal architekto V. Č. parengtą projektinį pasiūlymą; pripažino R. M. teisę įteisinti Statybų įstatymo nustatyta tvarka rekonstruotą gyvenamąjį namą be bendraturtės A. O., sutikimo ir pagal ieškovės pasiūlymą nustatė naudojimosi tvarką pastatu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip:

R. M. paskiriant naudotis pastato – gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-1 (5,72 kv. m), 1-2 (4,82 kv. m), 1-3 (18,57 kv. m), 1-4 (14,89 kv. m), 1-5 (12,43 kv. m), 1-6 (4,17 kv. m), 1-7 (13,48 kv. m), 1-8 (26,71 kv. m); rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: R-l (9,79 kv. m), R-2 (13,50 kv. m), R-3 (3,44 kv. m), R-4 (13,35 kv. m), R-5 (15,75 kv. m), R-6 (16,34 kv. m), Atsakovei A. O. paskiriant naudotis pastato – gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-9 (3,17 kv. m) ir įėjimu, antrojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-10 (10,24 kv. m), 1-11 (2,44 kv. m), 1-12 (4,74 kv. m), 1-13 (16,82 kv. m), 1-14 (17,42 kv. m), 1-15 (10,54 kv. m), 1-16 (18,35 kv. m), 1-17 (27,09 kv. m) ir 58,86 kv. ploto mansarda. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Pripažino atsakovei A. O. teisę įteisinti rekonstruotą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), be bendraturtės R. M. sutikimo, pagal architekto M. S. paruoštą projektinį pasiūlymą. Nustatė ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką sekančiai:

A. O. skyrė naudotis ½ dalimi ūkio pastato, esančia nuo statinio kapitalinės sienos šiaurinėje pusėje;R. M. skyrė naudotis ½ dalimi ūkio pastato, esančia nuo statinio kapitalinės sienos pietinėje pusėje. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad dėl atsakovų R. O. ir G. O. iškeldinimo iš ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės R. M. ieškinio reikalavimas atmestinas bylos duomenimis nustačius, jog tarp atsakovų A. O., R. O. ir G. O. yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai, pagal kuriuos A. O. perdavė sūnui su sutuoktine laikinai (neterminuotam laikotarpiui) ir neatlygintinai naudotis patalpa – ½ dalimi ūkinio pastato, priklausančio atsakovei. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovai R. O. ir G. O. nepažeidžia ieškovės daiktinių teisių į ieškovei priklausančią ½ ūkinio pastato dalį

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad abiems savininkėms buvo leista statyti ūkinį pastatą, jos viena kitai davė sutikimus šio pastato statybai, parengtas ūkinio pastato projektas, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė, jog ūkio pastato statyba atlikta su nukrypimais nuo projekto. Savininkėms buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau šio reikalavimo savininkės neįvykdė. Atsakovės pateiktas ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas atitinka įstatymų reikalavimus, o ieškovė nepateikė motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų, kodėl ji nesutinka su rekonstruoto pastato įteisinimu.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovės siūloma naudojimosi ūkio pastatu tvarka yra nusistovėjusi, šalys šiose ūkio pastato dalyse yra įsirengusios savo atskiras patalpas, kuriomis daugelį metų naudojasi savo nuožiūra, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos ūkiniu pastatu nustatymo buvo tenkintinas.

Teismas konstatavo, kad ieškovei įteisinti įėjimą į gyvenamojo namo pirmo aukšto gyvenamąsias patalpas yra būtina, nes ji šiuo metu į šias patalpas gali patekti tik per rūsio patalpas. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka įstatymų reikalavimus, tuo tarpu atsakovės pasiūlymas (įsirengti įėjimą iš gyvenamojo namo pietinės pusės per patalpą 1-4) atmestinas nustačius, jog šis variantas ieškovei būtų nepatogus, nes tektų atsisakyti miegamojo kambario patalpų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad naudojimosi tvarka 1-5 patalpa kaip įėjimu į gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas yra nusistovėjusi. Be to, atsakovė neįrodė fakto, kad ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas turi akivaizdžiai negatyvų poveikį atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams valdant bendros nuosavybės objektą. Teismas nurodė, kad dalis ieškinio reikalavimų tenkintina nustačius, jog sutikimo įteisinti rekonstruotą gyvenamąjį namą bendrasavininkė atsakovė neduoda ieškovei dėl nemotyvuotų priežasčių, todėl darytina išvada, kad bendru bendraturčių sutikimu įteisinti rekonstruotą gyvenamąjį namą yra neįmanoma nustačius, jog tarp jų kyla nesutarimai dėl bet kokių bendro turto naudojimo ir valdymo klausimų. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė įsigydamos namą susitarė, jog ieškovė naudosis gyvenamojo namo rūsiu ir pirmu aukštu, o atsakovė naudosis antru namo aukštu ir mansarda. Šalių paaiškinimai patvirtina faktą, jog ieškovės siūloma gyvenamojo namo naudojimosi tvarka atitinka nusistovėjusią tarp šalių gyvenamojo namo naudojimo tvarką nuo namo įsigijimo. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovė savo lėšomis įsirengė rūsio patalpas ir apie 20 metų naudojasi jomis su sutuoktiniu. Pažymėjo, kad į mansardą laisvai patekti gali tik atsakovė, o ieškovei į ją patekti be atskiro įėjimo įrengimo nėra galimybės. Teismas konstatavo, kad bendras naudojimasis mansardos patalpomis gali sukelti tolesnius nuolatinius bendraturčių konfliktus. Į kaminą įdėjus nerūdijančio metalo įdėklą, ką iš ieškovės aiškinimų ji ir ketina padaryti, kamino vidaus priežiūra taps nebereikalinga, ir ieškovei nebus jokios būtinybės įeiti į mansardos patalpas kaminui prižiūrėti. Teismas sprendė, kad nustačius šią tvarką šalims nebereikės iš naujo griauti ir perstatinėti gyvenamojo namo sienų, įsirenginėti naujų įėjimų į patalpas, todėl ši gyvenamojo namo naudojimosi tvarka būtų ekonomiškai naudinga abiems šalims, bei kelianti mažiau konfliktinių situacijų tarp bendraturčių, kurios gali kilti vykdant gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus pagal atsakovės pasiūlytą projektą. Teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovę atstatyti gyvenamąjį namą pagal 1990 metų projektą ir 1990-04-25 statybos leidimą, yra nelogiškas ir realiai neįvykdomas bei prieštaraujantis kitiems atsakovės prašymams.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. O. prašo iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą: atmesti visus skundžiamu teismo sprendimu patenkintus ieškovės ieškinio reikalavimus bei patenkinti priešieškinio reikalavimus: 1) pripažinti atsakovei A. O. teisę įteisinti rekonstruotą gyvenamąjį namą; 2) nustatyti gyvenamojo namo 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarką pagal pridėtą pastato dalių apskaičiavimo projektą, nurodytą priešieškinyje; 3) pripažinti atsakovei A. O. teisę be ieškovės sutikimo savo lėšomis įsirengti įėjimą į atsakovei skirtas naudotis rūsio patalpas iš namo pietinės pusės pagal pridedamą projektą; 4) įpareigoti ieškovę savo lėšomis įsirengti įėjimą į gyvenamojo namo neįrengtą pastogę iš namo pietinės pusės pagal pridedamą projektą;

Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai ir atmesti priešieškinio reikalavimai. Nurodo, kad ieškovė neginčijo ir nenuginčijo aplinkybės, kad pagrindinį įėjimą į savo naudojamas gyvenamąsias patalpas pirmajame aukšte panaikino pati savo lėšomis ir medžiagomis, o toje patalpoje įsirengė tualetą ir vonios kambarį (plane pažymėta 1-2/4,82 kv. m), ir šiuo metu ji vėl nori turėti tiesioginį įėjimą į pirmo aukšto patalpas. Teismas visiškai nevertina, kaip ieškovės siūlomo dydžio įėjimas atsilieps bendrai namo konstrukcijai, nevertino, kuo remiantis suprojektuotas tokio dydžio įėjimas ir jo būtinybė. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad virš ieškovės numatomo įrengti įėjimo yra atsakovės miegamasis, ir įėjimą įrengus, bus kenkiama atsakovėms interesams ir trikdoma jos ramybė. Naudojimosi 1-5 patalpa kaip įėjimu į gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas tvarka yra nusistovėjusi nuo seno ir tą patvirtino tiek bylos šalys, tiek liudytojai. Papildomų patalpų įrengimas yra namo apsunkimais ir akivaizdus bendraturčių teisių pažeidimas, nes jo plane nurodomas dydis būtų 27,65 kv. m ir jis užimtų žemės sklypo dalį, nuomojamą po ½ dalį. Nurodo, kad ieškovė be atsakovės sutikimo jau yra pasistačiusi balkoną, kuris namo projekte nebuvo numatytas, o dabar teikiamu projektu ji siekia pasididinti jai priklausančius plotus kitoje namo pusėje. Apeliantė nurodo, kad ieškovė gali naudotis pagrindiniu pagal projektą namo įėjimu, kuris yra protingo dydžio ir turi būti atsakovei pakankamas. Be to, įsirengiant įėjimą pagal apeliantės pateiktą projektą, nebūtų pažeidžiamos namo pagrindinės konstrukcijos, iš ieškovės pareikalautų nedidelių piniginių sąnaudų ir sudarytų tarp bendraturčių didesnę izoliaciją taip išsaugant privatumą. Teismas nepagrįstai atsakovei priskyrė mansardą, kuri net neįtraukiama į bendrąjį namo plotą, t. y. atsakovei paskiriama tik apytiksliai 1/3 namo dalis (110,81 kv. m, o ieškovei – 172,96 kv. m). Pažymi, kad palėpėje jokių pakeitimų ir remonto darbų nebuvo atlikta nuo namo įsigijimo. Tokiu sprendimu teismas pažeidė Konstitucijoje ir civiliame kodekse įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

Apeliantė teigia teismą klaidingai konstatavus, kad naudojimosi namu tvarka iš anksto buvo bendraturčių nusistatyta, nes pati apeliantė teigia priešingai – jei būtų ieškovei atidavusi didesnę namo dalį, ji tos dalies ir nebūtų pirkusi, nebūtų mokėjusi lygiomis dalimis. Nurodo, kad namą pirko lygiomis dalimis ir tik vėliau ieškovė su P. M. užgrobė didesnę namo dalį iš rūsio išmesdami apeliantei ir jos šeimai priklausančius daiktus, pakeitė duris, užraktus, užmūrijo įėjimą, tose patalpose įsirengdama virtuvę, skalbyklą, vonios kambarį. Apeliantė pažymėjo, kad palėpė niekada neatstos rūsio, kuris jai kaip ūkiškai gyvenančiam asmeniui yra reikalingas. Apeliantė taip pat nurodo, kad neginčija šiuolaikinių technologijų privalumų, tačiau pastogė paskirta atsakovei, kai joje yra ieškovei priklausantis kaminas. Sprendime nėra išspręsta kokius ir kokiu būdu priežiūros darbus atliks ieškovė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. M. prašo palikti nepakeistą Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad apeliantė pretenzijų dėl gyvenamajame name rekonstruotų patalpų nereiškė iki ieškinio pateikimo teismui, nereikalavo atstatyti buvusio įėjimo, todėl laikytina, kad toks namo patalpų pertvarkymas ją ilgą laiką tenkino. Nurodo, kad atsakovė neleido naudotis bendru įėjimu pririšdama šunį, todėl 1996 metais įsirengė įėjimą pro rūsio patalpas. Vis dėlto norint turėti atskirą įėjimą, tinkamiausia būtų jį projektuoti per patalpą 1-5, kam teismas sprendime ir pritarė. Tuo tarpu įrengiant įėjimą per atsakovės siūlomą patalpą 1-4, ne tik kad būtų reikalinga atsisakyti miegamojo, tačiau tektų vaikščioti ir dar per vieną kambarį. Apeliantė klaidingai nurodo, kad virš planuojamo įrengti įėjimo yra jos miegamasis, nes ten yra virtuvė. Įėjimo įrengimas per balkoną į miegamojo kambarį yra neracionalus, kadangi būtų prarandama viena kambario patalpa, jau nekalbant apie dideles investicijas tokio įėjimo įrengimui. Susitarimo, jog rūsys ir pirmas gyvenamojo namo aukštas atitenka ieškovei, o antras aukštas ir mansarda – apeliantei, buvimą neginčytinai patvirtina tai, kad ieškovė savo lėšomis įsirengė rūsio patalpas, o į mansardą patekti gali tik atsakovė, ieškovei be atskiro įėjimo į šias patalpas patekti galimybių nėra. Nurodo, kad atsakovė nepateikia įrodymų, jog jos teisės dėl įėjimo į namo pirmąjį aukštą įrengimo būtų pažeidžiamos, ir pažymi, kad atsakovė nei namo dalimi, kurioje planuojamas įrengti įėjimas, nei šia kiemo dalimi nesinaudoja jau daugelį metų. Taip pat teigia, kad jokios papildomos patalpos, išskyrus įėjimą, prie namo nėra planuojamos įrengti, o didesnė izoliacija tarp bendraturčių būtent ir būtų nustačius naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu aukštais, o ne atskiromis patalpomis. Byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad mansardos kadastriniai matavimai yra atlikti, todėl visas gyvenamojo namo naudingas plotas, įskaitant ir mansardą, yra 342,63 kv. m. Iš bendro ploto atėmus ieškovei priskirtą 172,96 kv. m plotą atsakovei tenka 169,67 kv. m, kas sudaro ½ dalį dabartinio faktinio ir apskaityto gyvenamojo namo ploto. Rūsio padalinimas neįmanomas dar ir dėl to, kad atsakovė negali tiesiogiai iš jos naudojamų patalpų patekti į rūsio patalpas, tam reikalingas atskiras įėjimas, kuris galėtų būtų padarytas tik per ieškovės naudojamą žemės sklypą. Atsakovė neįrodė, kad kada nors būtų naudojusis rūsiu ir kad ieškovė būtų jos daiktus išmetusi. Jei taip būtų buvę, tikėtina, kad atsakovė būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė melagingai teigia, kad gyvena ūkiškai, nes žemės nedirba ir gyvulių nelaiko.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. O. ir G. O. bei trečiasis asmuo V. O. prašo patenkinti atsakovės A. O. apeliacinį skundą, iš dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus ir pripažinti A. O. teisę įteisinti rekonstruotą gyvenamąjį namą; nustatyti gyvenamojo namo lA2p, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarką pagal pridėtą pastato dalių apskaičiavimo projektą, nurodytą priešieškinyje; pripažinti A. O. teisę be ieškovės sutikimo įsirengti savo lėšomis įėjimą į atsakovei skirtas naudotis rūsio patalpas pagal pridedamą projektą iš namo pietinės pusės; įpareigoti ieškovę savo lėšomis įsirengti įėjimą į gyvenamojo namo neįrengtą pastogę pagal pridedamą projektą iš namo pietinės pusės bei atmesti visus ieškovės ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus. Nurodo, kad palaiko visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, nes teismo sprendimu nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka iš esmės pažeidžia atsakovės ir jos šeimos narių teises. Atsakovai nurodo, kad gyvena atsakovei priklausančioje ūkinio pastato dalyje, todėl ji visiškai neturi rūsio. Nepritaria V. Č. projektui dėl įėjimo į pirmo aukšto patalpas, nes įėjimas suprojektuotas neprotingo dydžio ir vien dėl to negali būti leista jį įsirengti be atsakovės sutikimo. Trečiasis asmuo papildomai nurodo, kad pagal ieškovės projektą įėjimas baigsis už namo ribų ir tai akivaizdžiai nesutampa su pačiu projektu. Palaiko apeliantės argumentą dėl akivaizdžiai neprotingo įėjimo patalpos 27,65 kv. m dydžio, kas yra akivaizdus bendraturčių teisių pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė R. M. ir atsakovė A. O. 1987-03-11 sutartimi iš S. P. pirko po ½ dalį gyvenamojo namo, kuriame 125,53 kv. m. naudingo ploto, iš jų 77,97 kv. m. gyvenamojo ploto, esančio (duomenys neskelbtini). 1990-03-22 davė viena kitai sutikimus (I t., b.l. 27-28) atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją pagal parengtą rekonstrukcijos projektą (I t., b.l. 23-42). 1990-03-23 Kauno r. Karmėlavos apyl. LDT VK sprendimo Nr. 14 pagrindu, 1990-04-25 buvo išduotas leidimas, galiojantis iki 1991-04-25 dėl pristatymo gyvenamojo namo priestato ir ūkinio pastato (I t., b.l. 29). Pagal namo rekonstrukcijos aiškinamąjį raštą statomas priestatas per abu namo aukštus. Rūsyje susidaro papildomas plotas dviems sandėliams (viso 26,1 kv.m.) ir po rekonstrukcijos rūsio plotas padidėjo iki 107,18 kv.m. Pirmo aukšto plotas iki rekonstrukcijos buvo 72,6 kv.m., po rekonstrukcijos padidėjo iki 97,13 kv.m. bendro ploto, o antro aukšto nuo 75,59 kv.m. iki 105,43 kv.m. bendro ploto.

Byloje yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-07-21 aktas Nr. FAK-177 ir 2010-10-26 aktas FAK-986 (II t., b.l. 15-18), kuriuose konstatuoti neatitikimai pirmiau paminėtam projektui, kadangi panaikinta bendra laiptinė, iš kurios turėjo būti patenkama į mansardą, II ir I aukštus bei rūsį, nors projekte tokios rekonstrukcijos nebuvo numatyta. Vietoje jos I ir II namo aukštuose įrengtos vonios, įrengus WC patalpą, pasinaikino patekimas į palėpės patalpas. Panaikinus laiptinę, iš I a. nėra išėjimo į lauką, į jį patenkama iš rūsio, jame esančiais laiptais, patekimas į gyvenamuosius kambarius II a. yra labai stačiais laiptais, pakeistas priestato fasadas, nes papildomai įrengti du langai. Rūsio visos patalpos pagal projektą yra sandėliai, o įrengta gyvenamosios patalpos: R-5/kambarys ir R-6/virtuvė. Rūsyje nėra įrengta patalpos R-7, R-8.

Atskirame bylos priede esančio 2010-10-20 savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-101020-00066 (b.l. 42-43) 6.2.2 punkte konstatuota, jog gyvenamojo namo priestato rūsyje turi būti faktiškai neįrengtos patalpos - sandėliai, o faktiškai jos gyvenamos: iš kiemo pusės įrengtas įėjimas, pro kurį patenkama ir į I aukštą, yra virtuvė, vonia, kambarys; I aukšte pagal projektą turi būti atskiri įėjimai į namą, o padarytas vienas į II aukšto patalpas, vietoje vieno įėjimo I aukšte įrengtas vonios kambarys, vietoje kito įėjimo-katilinė; II aukšte, laiptinės vietoje įrengta vonia.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-12-17 reikalavimu Nr. REI-20-101217-00044 iš bendraturčių - ieškovės ir atsakovės buvo pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius: atstatyti priestato I ir II aukštų išorinių laikančių sienų angas pagal 1990 m. parengtą projektą (II t., b.l. 120). 2011-06-30 reikalavimo įvykdymo patikrinimo akte buvo konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2436-720/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinys atsakovėms R. M. ir A. O., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuri 2011 m. lapkričio 08 d. nutartimi yra sustabdyta iki bus išnagrinėta šį byla.

Visi pirmiau nurodyti neatitikimai 1990 m. projektui, t.y. faktiškai atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, yra užfiksuoti 2010-07-27 Kadastrinių matavimų byloje (I t., b.l. 92). Šalys yra gyvenamojo namo 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtės lygiomis dalinis. Jų daiktinės teisės neįregistruotos dėl savavališkos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, kuomet statinys neatitinka jo statybos projektui ir tiems pakeitimams kurie buvo numatyti padaryti pagal 1990 m. projektą, gavus tam leidimą, galiojusį iki 1991-04-25. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nenustatyta, ieškovė nurodė, kad naudojasi namo rūsiu ir pirmuoju aukštu, o atsakovė antruoju namo aukštu. Pareigą atstatyti priestato I ir II aukštų išorinių laikančių sienų angas pagal 1990 m. parengtą projektą turi abi bendraturtės, t.y. nustatyta tvarka parengti rekonstravimo projektą; taip pat galimai reikės gauti rekonstravimo projekto ekspertizės aktą, kuomet pagal bylos duomenis tai yra susiję su pakeistais esminiais sprendimais, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalis). Šalys jau daugelį metų naudojasi faktiškai padarytais rekonstrukcijos pakeitimais.

Apeliantė prašo pripažinti jai teisę įteisinti rekonstruotą gyvenamąjį namą be ieškovės sutikimo pagal architekto M. S. paruoštą projektinį pasiūlymą-korektūrą (II t., b.l. 21-26), tačiau šis pasiūlymas taip pat parengtas pagal pirmiau paminėtą kadastrinių matavimų bylą, kurioje užfiksuoti atliktos rekonstrukcijos duomenys, o skirtumas tik tas, kad apeliantė siūlo ieškovei įėjimą į jos naudojamą I a. įsirengti per kambarį 1-4/14,89, t.y. jos projektinis pasiūlymas-korektūra dėl I a yra parengta kaip alternatyva ieškovės reikalavimui pripažinti jai teisę savo lėšomis įsirengti įėjimą į I a. per įstiklintą terasą su šlaitiniu stogeliu pagal V. Č. parengtą projektinį pasiūlymą, per patalpą I-5/12.43 su nulipimu į rūsį, per kurį šiuo metu ieškovė patenka į savo gyvenamąsias patalpas, kuomet buvo panaikintas įėjimas į namą per bendrą laiptinę (II t., b.l. 69-71). Kolegija konstatuoja, kad apeliantė nėra parengusi savarankiško projekto, pagal kurį galėtų būti įteisinta savavališka rekonstrukcija. M. S. (atsakovės) projektinis pasiūlymas-korektūra, taip pat nenumato bendros laiptinės atstatymo ar rūsio patalpų atstatymo, todėl darytina išvada, kad apeliantė neginčija ieškovės teisės įsirengti atskirą įėjimą, tik nesutinka su jo įgyvendinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal bylos duomenis ieškovė į naudojamas patalpas per rūsio patalpas patenka iš tos pačios namo pusės, kur virš įėjimo yra atsakovės miegamojo kambarys ir toks patekimas į rūsį buvo numatytas pagal namo statybos projektinius dokumentus - per patalpą – R-2/9,78, kuri šiuo metu žymima R-1/9,79 ir yra po ieškovės projektuojamu įėjimu per patalpą I-5/12.43, todėl konstatuoti esminius pasikeitimus, esmingai trikdančius apeliantės ramybę nėra jokio pagrindo.

Kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad į I a. gyvenamąsias patalpas nuo seno ieškovė patenka per patalpą I-5/12.43. Pagal bylos duomenis ieškovė į gyvenamąjį namą patenka per rūsio patalpą R-1/9,79, tačiau į I a. patalpas patenka ji patenka iš šios rūsio patalpos tiesiogiai į I a. patalpą I-5/12.43, į kurią dabar ieškovė suprojektavo tiesioginį įėjimą.

Apeliantė dar nurodė, jog nesutinka, kad ieškovė įsirengtų įėjimą į I a. per įstiklintą terasą su šlaitiniu stogeliu todėl, kad bus apsunkintas namas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos apžvalgoje nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės yra nurodęs, jog bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą padidinti daiktą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009). Apeliantė neįrodė, kad įstiklintos terasos su šlaitiniu stogeliu įrengimas dėl patekimo į ieškovės naudojamą I namo aukštą kaip nors apsunkintų namą, jos savininkės teisų įgyvendinimą ar padarytų jų įgyvendinimą negalimu.

Dėl apeliantės argumentų, susijusių su žemės sklypo užstatymu pažymėtina, kad pagal byloje esantį žemės sklypo, kuriame stovi ginčo gyvenamasis namas, planą projektuojamas ieškovės įėjimas į I a. per įstiklintą terasą su šlaitiniu stogeliu patenka į bendro naudojimo žemę „C“. Pagal šį planą šalys numatė ir abiejų parašais patvirtino, kokia žemės sklypo dalimi faktiškai naudosis atskirai (II t., b.l. 27). Nors žemės sklypo dalis „C“ naudojama bendrai, tačiau kiekvienai bendraturtei priklauso tik po turimą idealią dalį nuosavybės teisėje, todėl atsakovė negali remtis aplinkybe, kad ji turi teisę į visą bendro naudojimo žemės sklypo dalį ir projektuojamas statinys pažeis jos teises.

Kiti M. S. projektinio pasiūlymo-korektūros aspektai nėra susiję su įteisinimu atliktos rekonstrukcijos, o su naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymu, kuomet jame projektuojamas apeliantės atskiras įėjimas į rūsį, todėl, kad ji pageidauja naudotis rūsio patalpomis R-6 ir R-5 tvarką (II t., b.l. 21) ir pasiūlymas ieškovei savo lėšomis įsirengti laiptus į mansardą iš lauko pusės (II t., b.l. 23-26), kad ji galėtų bendrai su atsakove naudotis mansardos patalpomis. Tai yra aplinkybės, nagrinėtinos sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, bet ne dėl įteisinimo jau atliktos namo rekonstrukcijos, kuri užfiksuota kadastrinių matavimų byloje. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą pripažinti jai teisę įteisinti LR Statybos įstatymų nustatyta tvarka gyvenamojo namo rekonstrukciją bei įsirengti atskirą įėjimą į gyvenamąjį namą be atsakovės sutikimo, tinkamai aiškino ir taikė CK 4.77 straipsnio nuostatas, nepažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis yra teisėta ir paliktina galioti.

Gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (CK CK 4.81 str. 1 d.). Kaip jau minėta pirmiau, šalys 1987-03-11 pirkimo-pardavimo sutartimi iš S. P. pirko po ½ dalį gyvenamojo namo, kuriame 125,53 kv.m. naudingo ploto, iš jų 77,97 kv. m. gyvenamojo ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esančią ginčo gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą, atlikus jo rekonstrukciją, bendras plotas padidėjo iki 283,77 kv.m., naudingas plotas – 211,60 kv.m., o gyvenamasis plotas padidėjo iki 165,76 kv.m. Savavališkos rekonstrukcijos padariniai nepašalinti, daiktinės teisės – bendrosios dalinės nuosavybės teisės į rekonstruotą gyvenamąjį namą neįteisintos, todėl spręsti dėl nuosavybės teisių į jį priklausymą bei naudojimosi tvarkos daiktu, kuris nėra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka kaip nuosavybės teisės objektas, negalima, todėl šiuo atveju kolegija nevertina apeliantės apeliacinio skundo argumentų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, kadangi sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką esant neįteisintai savavališkai gyvenamojo namo rekonstrukcijai, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.81 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). nustatymo panaikintina ir ieškovės R. M. ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovės priešieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo skundžiamu sprendimu buvo atmestas, todėl likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Panaikinus sprendimą dalyje dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, pakeistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys patyrė pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Kolegija pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime nėra jokių žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo ir motyvų dėl jų paskirstymo. Ieškovė ieškinį apmokėjo 542 Lt (132 Lt. (I t., b.l. 4), 272 Lt (I t., b.l. 67), 138 Lt (I t., b.l. 136) žyminiu mokesčiu. Ieškovės ieškinys tenkintinas dviejų iš keturių savarankiškų reikalavimų dalyje, todėl iš atsakovės priteistas 325,00 Lt žyminis mokestis sumažintinas iki 271 Lt. Atsakovė priešieškinį apmokėjo 405 Lt (266 Lt (I t., b.l. 128), 139 Lt (II t., b.l. 150) žyminio mokesčio, nors pareiškė keturis savarankiškus reikalavimus, iš kurių tenkintini tik du, todėl iš ieškovės atsakovei priteistas 116,44 Lt žyminis mokestis padidintinas iki 271 Lt.

Ieškovė patyrė 3 500 Lt (1300 Lt (I t., b.l. 5), 200 Lt (I t., b.l. 109), 1000 Lt (I t., b.l. 135), 1000 Lt (II t., b.l. 180) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Ieškovės ieškinį tenkinus 50% dalyje, iš atsakovės priteistos 2 100 Lt išlaidos advokatės pagalbai apmokėti sumažintinos iki 1 750 Lt.

Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Lt (II t., b.l. 61) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Jos priešieškinį tenkinat 50%, iš ieškovės atsakovei priteistos 571,40 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti padidintinos iki 1000 Lt.

Pirmosios instancijos teisme buvo patirta 121,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstytinos lygiomis dalis, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalį, todėl iš ieškovės priteisus 48,70 Lt., šios išlaidos padidintinos iki 60,87 Lt, o iš atsakovės priteisus 73,04 Lt, jos sumažintinos iki 60,87 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, sprendimui dar neįsiteisėjus, jau sumokėjo valstybei 48,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (III t., b.l. 21).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantė apeliaciniame skunde kėlė keturis savarankiškus reikalavimus, t.y. panaikinti sprendimą ieškovės dviejų patenkintų reikalavimų dalyje, t.y. sprendimo dalį, kuriuo ieškovei pripažinta teisė įteisinti namo rekonstrukciją ir nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu bei prašė patenkinti jos priešieškinį dėl pripažinimo teisės įteisinti namo rekonstrukciją ir pagal jos projektą-pasiūlymą ir nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos priešieškinį. Apeliacinį skundą apeliantė apmokėjo 417 Lt žyminiu mokesčiu (III t., b.l. 29). Apeliantės apeliacinis skundas patenkintas tik ieškovės ieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 139 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 200 Lt (III t., b.l. 33, 34) išlaidų už apeliacinio skundo surašymą ir 500 (III t., b.l. 62) už konsultacijas ir atstovavimą teisme, o ieškovė - 1 000 Lt (III t., b.l. 46) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 1000 Lt. (III t., b.l. 61) advokatės atstovavimo teisme išlaidų. Šalys bei jų atstovai argumentų ir įrodymų, kad atstovavimo išlaidos neprotingai didelės nereiškė, todėl iš keturių apeliantės pareikštų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme tenkinat vieną, iš ieškovės jai priteistina 425 Lt advokatės pagalbai apmokėti, o iš apeliantės ieškovei 1500 Lt. (CPK 98 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą, dalyje dėl naudojimosi tvarkos pastatu-gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), nustatymo, panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Likusioje ieškinio ir priešieškinio dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės A. O. ieškovei R. M. pakeisti ir priteistas 2100 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti sumažinti iki 1750 Lt., priteistą 325 Lt žyminį mokestį sumažinti iki271 Lt., o valstybei priteistas 73,04 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumažinti iki 60,87 Lt.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės R. M. atsakovei A. O. pakeisti ir priteistas 571,40 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti padidinti iki 1000 Lt., priteistą 116,44 Lt žyminį mokestį padidinti iki 271 Lt., o valstybei priteistas 48,70 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu padidinti iki 60,87 Lt.

Priteisti iš ieškovės R. M. apeliantei A. O. 139 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 425 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iš apeliantės A. O. ieškovei R. M. 1500 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Teisėjai Žibutė BudžienėDalė BurdulienėLeonas Jachimavičius