Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus dėl 2007 m. rugsėjo 19 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) , 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija), 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) ir nubaustas:

- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš J. S.) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams ;

- pagal BK 178 str. 2 d. ( vagystė iš A. V.) laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. ( vagystė iš Šimoliūnų) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 4 d., 9 d., 65 str. prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis švelnesnių bausmių, paskirtų šiuo nuosprendžiu, ir visą subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, skirtą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007-03-20 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 92 str., 82 str., 85 str., 87 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant G. V. auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, tuo laikotarpiu įpareigoti jį mokytis arba dirbti, nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu išvykimo būtinumas nesusijęs su mokymusi ar darbu, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą ir skirti jam 80 valandų nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį .

A. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d.( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) , 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija), 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija), 159 str. ir nubaustas:

- pagal BK 159 str. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 4 d., 9 d., prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis švelnesnių bausmių, paskirtų šiuo ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007-03-20 nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. L. iš kaltinimo įtraukus G. V. padaryti vagystes iš J. S. ir A. V. išteisintas.

Priteista solidariai iš G. V. ir A. L. J. S. 200,00 Lt, A. V. 42 Lt, A. Š. 557,20 Lt turtinei žalai atlyginti. G. V. neturint pajamų ir turto iš kurio galėtų būti atlyginta žala, ją atlyginti turi jo įstatyminė atstovė G. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. ir A. L. nuteisti už tai, kad 2007-03-14 apie 21 valandą (duomenys neskelbtini) J. S. g. 21, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę mažametį N. V., gim. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą – J. S. turtą, plytomis išdauždami dviejų langų dvigubus stiklus, spardydami lauko duris pasikėsino įsibrauti į J. S. gyvenamąjį namą ir pagrobti pinigų ir mobilaus ryšio telefoną, tačiau to padaryti nepavyko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pasipriešinus namo savininkui J. S., į namo vidų įsibrauti ir pagrobti svetimą turtą nepavyko. Tęsdami nusikalstamą veiką G. V. ir A. L. 2007-03-14 apie 22 valandą, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę mažametį N. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš J. S. gyvenamo namo kiemo pagrobė J. S. priklausantį 150 Lt vertės moterišką dviratį, 10 ltr talpos 20 Lt vertės aliuminį puodą ir per nerakintas duris įsibrovę į J. S. ūkiniame pastate esantį tvartą, iš ten pagrobė J. S. priklausantį 40 l talpos 50 Lt vertės aliuminį bidoną, iš viso pagrobė nukentėjusiojo J. S. turto, kurio bendra vertė 220 litų.

Be to, G. V. ir A. L. nuteisti už tai, kad 2007-03-15 apie 0.30 valandą Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, per nerakintas duris įsibrovė į A. V. ūkiniame pastate esantį sandėliuką, iš kur pagrobė A. V. priklausančias 10 Lt vertės sodo žirkles, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, pritaikę raktą, atrakino A. V. garažo durų pakabinamą spyną, per duris įsibrovė į garažo vidų, iš kur pagrobė A. V. priklausančią vieną dėžutę saldainių “Tic-tac” 2 Lt vertės, iš viso pagrobė nukentėjusiojo A. V. turto, kurio bendra vertė 12 litų, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą – A. V. turtą, išdauždami gyvenamo namo rūsio dviejų langų tris stiklus, per langą įsibrovė į A. V. gyvenamo namo rūsį, iš kur pasikėsino pagrobti nenustatytą kiekį pinigų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes išgirdę namo viduje vaikštančius namo šeimininkus, pabėgo.

Be to, G. V. ir A. L. nuteisti už tai, kad 2007-03-15 apie 1 valandą (duomenys neskelbtini), J. S. g. 27, veikdami bendrininkų grupėje, atlenkdami vinį ir atidarydami rūsio langą, įsibrovė į A. Š. gyvenamo namo rūsyje esančią virtuvę, iš kur pagrobė A. Š. priklausantį turtą – du kepalus duonos bendros 5,20 Lt vertės, keturis batonus bendros 4 Lt vertės, 1 kg rūkytos dešros 8 Lt vertės, 1,5 kg naminio kiaulienos vyniotinio 30 Lt vertės, 13 kg šaldytos veršienos 195 Lt vertės, 0,7 l talpos vieną butelį degtinės “Sobieski” 19 Lt vertės, vieną maišelį 1 Lt vertės, dvejus automobilio raktelius su signalizacijos pulteliais bendros 20 Lt vertės, pinigus – 27 litus, po to tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią naktį apie 2 valandą, per anksčiau iš vidaus atkabintas garažo duris įsibrovė į A. Š. gyvenamo namo rūsyje esantį garažą, iš kur pagrobė J. Š. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4500 Lt vertės, 20 l talpos metalinį bakelį su 20 ltr dyzelinio kuro bendros 70 Lt vertės, po to tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią naktį apie 3 valandą per anksčiau iš vidaus atkabintas gyvenamo namo rūsyje esančio garažo duris įsibrovė į A. Š. gyvenamojo namo kambarius, iš kur pagrobė A. Š. priklausantį turtą – rankinę 20 Lt vertės, piniginę 5 Lt vertės, pinigus - 70 litų, mobilaus ryšio telefoną NOKIA su įdėta OMNITEL EXTRA ID SIM kortele bendros 360 Lt vertės, 0,5 l talpos nenustatyto pavadinimo vieną butelį likerio 15 Lt vertės, 0,5 l talpos vieną butelį brendžio “Alita” 23 Lt vertės, iš po namu esančio rūsio pagrobė du 5 l talpos butelius su naminiu vynu bendros 100 Lt vertės, iš viso pagrobė nukentėjusiosios A. Š. turto, kurio bendra vertė 5472,20 litų.

A. L. nuteistas už tai, jog, žinodamas, kad G. V. (gim.1990-04-27) yra nepilnametis, pasiūlydamas ir kartu su juo darydamas nusikalstamas veikas, tai yra per laikotarpį nuo 2007-03-15 1 val. iki 2007-03-15 3 val., įsibraudamas ir pagrobdamas Anastazijai ir J. Š. priklausantį turtą iš patalpų, esančių Joniškėlyje, J. S. g. 27, įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

Apylinkės teismas nepagrįstai nepakeitė kaltinimo iš BK 22 str, 1 d. , 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti J. S. turtą) į BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., motyvuodamas, kad kaltinamieji nebuvo susitarę užvaldyti svetimą turtą pavartojant fizinį smurtą ar grasinant nedelsiant jį pavartoti, kad reikalavimas duoti pinigus, telefoną, langų ir durų daužymas, laužimas nėra fizinis smurtas, kad kaltinime nurodytas plėšimo požymis - „psichologinis smurtas" yra netinkama aplinkybė sprendžiant dėl plėšimo padarymo, kadangi plėšimo atveju turi būti vartojamas ar grasinama vartoti ne psichologinį, o fizinį smurtą. Prokuroras skunde nurodo, kad plėšimo sudėtis numato, kaip fizinio, taip ir psichinio smurto panaudojimą, turtui užvaldyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 11 punkte išaiškinta, kad taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o panaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Byloje nustatyta, kad tarp nuteistųjų G. V. ir A. L., o taip pat mažamečio N. V. buvo išankstinis susitarimas iš nukentėjusiojo J. S. pagrobti svetimą turtą: telefoną, pinigus, tačiau nebuvo konkretizuojamas svetimo turto pagrobimo būdas: naudoti smurtą ar ne, jų pagrindinis tikslas buvo pagrobti svetimą turtą. Tai reiškia, kad tai apėmė kelis galimus svetimo turto užvaldymo būdus: nesmurtinį ir, esant reikalui smurtinį. Taip pat buvo išreikšti realūs grasinimai, t.y. nukentėjusiajam buvo grasinama, liepiama įleisti į namo vidų, reikalaujama atiduoti telefoną, pinigus, nes priešingu atveju bus susidorota.

Taip pat, teismas nepagrįstais konstatavo, kad mažamečio N. V. elgesys išėjo už bendrininkų susitarimo ribų ir tai laikė vykdytojo ekscesu. Apylinkės teismas klaidingai vertino BK 24 str. 1 d. išaiškinimą kas tai yra bendrininkavimas ir 3 d. – vykdytojas. Ši įstatymo nuostata reiškia jei nusikalstamai veikai vykdyti pasitelkiamas asmuo neturintis fizinio subjekto požymių (nesulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, ar nepakaltinamas) arba toks asmuo, kuris dėl tos veikos nėra kaltas, jis negali būti laikomas bendrininku. Kaltininkas, pasinaudojęs tokiais asmenimis lyg nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, atsako kaip tiesioginis atitinkamos nusikalstamos veikos vykdytojas, veikęs vienas. N. V., nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukęs tik ( 12 m ) amžiaus, jis nėra vykdytojas, o tik asmuo, kuriuo nuteistieji pasinaudojo, kaip nusikaltimo įrankiu, todėl ir N. V. veiksmas - smūgio sudavimas J. S. negali būti laikomas jo elgesiu išeinančiu už bendrininkų susitarimo ribų.

Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl J. S. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto pagrobimo, nepagrįstai nuteistųjų veiksmus įvertino, kaip pavienes tęstines veikas. Tiek G. V., tiek A. L. tikslas dėl J. S. priklausančio turto pagrobimo, buvo nukreiptas į konkrečiai apibrėžtus daiktus: telefoną ir pinigus. Nepavykus užvaldyti konkrečiai suplanuotų daiktų iš nukentėjusiojo J. S., kaltinamiesiems susiformavo jau atskira nauja tyčia į kitus daiktus. Analogiška situacija ir dėl (duomenys neskelbtini) priklausančio turto pagrobimo. Į namą jie pateko su tikslu pagrobti konkretų daiktą –automobilį, tačiau tuo pačiu metu pagrobė ir kitus toje pačioje patalpoje buvusius daiktus pirmą kartą prieš pasišalindami iš įvykio vietos, veikė vieninga tyčia. Tačiau vykdydami pirmą vagystę antrą kartą į (duomenys neskelbtini) namą eiti ir grobti likusių daiktų, darant pirmą vagystę suplanavę nebuvo, bei antrą kartą eiti į (duomenys neskelbtini) namą sugalvojo tik po to, kai buvo realizuota automobilio vagystė. Būtent tada ir susiformavo atskira tyčia. Todėl nuteistųjų veiksmai nei dėl J. S., nei dėl (duomenys neskelbtini) negali būti vertintini, kaip pavienės tęstinės veikos, nors ir buvo grobiama iš vieno šaltinio, esant nedideliam laiko tarpui, tačiau jų veiksmuose nebuvo vieningos tyčios.

Teismas atidėdamas nepilnamečiui G. V. bausmės vykdymą pagal BK 92 str. grindė tuo, kad nusikalto nepilnamečiu, yra lengvinančių aplinkybių, todėl paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be jos realaus atlikimo ir bausmės vykdymą atidėjo. Taikė auklėjimo poveikio priemones, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 25 „ Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą " 5 punkte išaiškinta, kad, svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo kliausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą turėjo įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. G. V. iki inkriminuotų jam nusikaltimų padarymų nebuvo teistas, tačiau nusikalto jau būdamas padaręs dvi vagystes ir žinodamas, jog baudžiamoji byla dėl šių ankstesniu jo nusikaltimų jau perduota nagrinėti teismui. Po nusikaltimų padarymo jo elgesys nepasikeitė taip, jog leistų manyti jį padarius tinkamas išvadas - jis be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį tiek šioje, tiek kitoje baudžiamojoje byloje, kur jis kaltinamas pagal BK 178 str. 2 ir 4 d., 214 str. Nuteistasis niekur nesimoko, nedirba, charakterizuojamas neigiamai, yra linkęs nusikalsti, todėl nėra jokio pagrindo bausmės vykdymą atidėti vien tik todėl, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu ir yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Teismas bendrindamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi bausmių bendrinimo taisyklėmis, numatytomis BK 63str. ir pasirinko dalinį bei visišką bausmių sudėjimo būdą t.y. bendrino pagal 3 d., 4 d., 9 d. Tačiau toks taikymas neatitinka 63str. numatytos bausmių bendrinimo tvarkos. Skiriant bausmę už kelias nusikalstamas veikas ir nesant BK 63 str. 2 d. bausmių bendrinimo taisyklių taikymo pagrindams teismas, turi pasirinkti tik vieną iš bendrinimo būdų ar BK 63 str. 3 d. arba 4 d. net ir taikant 63 str. 9 d.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašo A. L. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašo nuteistojo skundą atmesti, prokuroro skundą-tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo- atmetamas.

Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl nusikalstamų veikų J. S. atžvilgiu kvalifikavimo

Šioje dalyje ikiteisminio tyrimo metu abiems kaltinamiesiems buvo pareikšti įtarimai- dėl pasikėsinimo pagrobti J. S. turtą 2007-03-14 apie 21 val. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir dėl J. S. turto vagystės 2007-03-14 apie 22 val. pagal BK 178 str. 2 d.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2007-09-05 teisiamajame posėdyje prokuroras kaltinimą pakeitė ir prašė kaltinamųjų veiksmus dėl pasikėsinimo pagrobti turtą kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. kaip pasikėsinimą įvykdyti plėšimą įsibraunant į gyvenamąjį namą. Jie buvo kaltinami tuo, kad mažamečiui N. V. panaudojant fizinį smurtą- metant nenustatytą daiktą ir pataikant juo nukentėjusiajam J. S. į galvos sritį ir tuo sukeliant jam fizinį skausmą bei panaudodami psichologinį smurtą, t.y. grasinimus fiziniu smurtu, lauždami bei spardydami lauko duris, plytomis išdauždami dviejų langų stiklus, pasikėsino įsibrauti į gyvenamąjį namą ir taip užvaldyti nukentėjusiojo turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių.

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu šioje dalyje G. V. ir A. L. pripažino kaltais pagal BK 178 str. 2 d. tuo, kad jie pasikėsino įvykdyti vagystę įsibraunant į gyvenamąjį namą bei, tęsdami nusikalstamą veiką iš kiemo pagrobė dviratį bei puodą ir, įsibrovę į tvartą, iš ten pagrobė aliuminį bidoną.

Toks sprendimas nuosprendyje motyvuojamas tuo, kad, nors ir nustatyta, kad į nukentėjusįjį metant nenustatytą daiktą, buvo suduotas bent vienas smūgis ir tai sukėlė jam fizinį skausmą, tačiau tai padarė N. V., kuris, nuteistiesiems tai žinant, veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, t.y. N. V. buvo nuteistųjų panaudotas nusikaltimo įrankis, o, nenustačius, kad tarp nuteistųjų ir N. V. būtų buvęs išankstinis susitarimas naudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ar grasinimus tokį smurtą panaudoti, todėl toks N. V. elgesys nuosprendyje įvertintas kaip išeinantis už bendrininkų susitarimo ribų, t.y. vykdytojo ekscesu, už kurį nuteistieji nėra atsakingi. Kiti nuteistųjų veiksmai- reikalavimas atiduoti pinigus, telefoną, langų ir durų daužymas, laužymas, apylinkės teismo nuomone nėra fizinis smurtas BK 180 str. prasme. Nenustatyta, kad nuteistieji būtų išsakę grasinimus pavartoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, o A. L. pasakymas, kad nukentėjusiajam, jei jis neatiduos reikalaujamų daiktų „bus blogai“, nėra konkretus ir neįrodo grasinimo nedelsiant pavartoti prieš nukentėjusįjį būtent fizinį smurtą, o kaltinime nurodytas požymis- psichologinis smurtas yra netinkama aplinkybė sprendžiant dėl plėšimo padarymo, nes plėšimo atveju turi būti vartojamas fizinis smurtas ar grasinama tokį smurtą pavartoti.

Sprendimas, kad pasikėsinimas pagrobti J. S. turtą įsibraunant į gyvenamąjį namą ir vėliau iš kiemo bei tvarto įvykdyta kito turto vagystė buvo padaryti viena tęstine veika, skundžiamame nuosprendyje motyvuojamas tuo, kad nuteistųjų susitarimas dėl J. S. turto užvaldymo nebuvo konkretus- jie norėjo užvaldyti kokį nors vertingą turtą. Nepavykus patekti į namą, jie pasisavino kieme ir ūkiniame pastate buvusį turtą. Tai padaryta tuo pačiu metu, nesant ženklesnės pertraukos tarp bandymo pateikti į namą ir tolesnių nuteistųjų veiksmų, todėl sumanymas apvogti J. S. buvo vieningas ir jis buvo realizuotas. Tai, kad nuteistiesiems nepavyko užvaldyti viso norėto užvaldyti turto, neduoda pagrindo išvadai, kad buvo įvykdyti du atskirai suplanuoti nusikaltimai.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad A. L. ir G. V. kartu su mažamečiu N. V., atėjo prie J. S. namo, ketindami iš ten pagrobti turtą. Tuo metu J. S. buvo namo kieme. N. V. mesdamas į nukentėjusįjį nenustatytą daiktą, pataikė pastarajam į galvą, po ko nukentėjusysis užsirakino namo viduje. Siekdami patekti į namo vidų nuteistieji daužė namo lauko duris, išdaužė langų stiklus, tačiau nukentėjusiajam aktyviai pasipriešinus, jie į namo vidų patekti bei iš ten pagobti nukentėjusiojo turtą nesugebėjo. Brovimosi į namą metu A. L. reikalavo nukentėjusiojo atiduoti pinigus ir mobilaus ryšio telefoną, sakydamas, kad priešingu atveju jam „bus blogai“. Po to, kai nuteistiesiems nepavyko pateikti į J. S. gyvenamąjį namą, išeidami iš sodybos, jie pagrobė kieme bei ūkiniame pastate rastą turtą.

Plėšimu laikomas svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą arba grasinimus tuo pat tokį smurtą panaudoti ar kitaip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose 11 p. yra išaiškinta grasinimo panaudoti fizinį smurtą plėšimo atveju. Ten nurodyta, kad grasinimas gali būti išreikštas žodžiais, veiksmais arba pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Būtent, daužydami lauko duris bei išdauždami langų stiklus nuteistieji ir sukūrė realiai grėsmingą situaciją nukentėjusiajam. Atlikdami tokius veiksmus, nuteistieji akivaizdžiai siekė įbauginti nukentėjusįjį, nes esamoje situacijoje jie tik tokiu būdu turėjo galimybę nukentėjusiojo turtą pagrobti. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo namo langų daužymas šiuo atveju nebuvo nuteistųjų tiesioginis tikslas, o tik priemonė įbauginti nukentėjusįjį, įsibrauti į namą ir tokiu būdu palaužus jo valią bei atėmus galimybę priešintis užvaldyti nukentėjusiojo turtą.

Esant šioms aplinkybėms, prokuroro suformuluotas kaltinimas nuteistiesiems pasikėsinimu įvykdyti plėšimą pavartojant sąvoką „ panaudojant psichinį smurtą“ šiuo atveju yra pakankamai tikslus ir visiškai atitinkantis grasinimo tuoj pat pavartoti fizinį smurtą BK 180 str. prasme turinį.

Tokiu būdu G. V. ir A. L. 2007-03-14 apie 21 valandą (duomenys neskelbtini), J. S. g. 21, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę mažametį N. V., gim. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą – J. S. turtą, plytomis išdauždami dviejų langų dvigubus stiklus, spardydami lauko duris ir tokiu būdu grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino įsibrauti į J. S. gyvenamąjį namą ir pagrobti pinigų ir mobilaus ryšio telefoną, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pasipriešinus namo savininkui J. S., į namo vidų įsibrauti ir pagrobti svetimą turtą nepavyko. Ši nuteistųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. sudėtį.

Iš prokuroro suformuluoto šioje dalyje kaltinimo šalintina aplinkybė, kad mažametis N. V., kurį nuteistieji naudojo kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį, mesdamas nenustatytą daiktą ir pataikydamas J. S. į galvos sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Plėšimo atveju fizinis smurtas panaudojamas siekiant pagrobti nukentėjusiojo turtą. Šiuo atveju N. V. metė į nukentėjusįjį nenustatytą daiktą kartu su nusikaltimo vykdytojais būdamas per tam tikrą atstumą nuo nukentėjusiojo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nusikaltimo vykdytojai ar N. V. atliko šį veiksmą būtent plėšimo tikslu, jokių veiksmų pagrobti nukentėjusiojo turtą nusikaltimo vykdytojai tuo metu neatliko, o po to nukentėjusysis užsirakino name. Taip pat byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad nukentėjusysis tokį N. V. veiksmą suprato kaip reikalavimą perduoti turtą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad nenustatytu N. V. mestu daiktu pataikant į nukentėjusįjį, jau buvo pradėtas vykdyti plėšimas. Tai yra atskiros nusikalstamos veikos požymių turinti veika, tačiau, nesant dėl to prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.

Pašalinus iš kaltinimo nurodytą aplinkybę, nebetenka prasmės ir prokuroro apeliacinio skundo argumentas dėl nusikaltimo vykdytojų atsakomybės už nusikalstamai veikai daryti pasitelkto mažamečio, nesančio nusikalstamos veikos subjektu, veiksmų.

Po to, kai nuteistieji dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių nebaigė daryti plėšimo, jie iš nukentėjusiojo sodybos kiemo bei ūkinio pastato pagrobė ten buvusius daiktus. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad tai buvo anksčiau pradėto ir nebaigto realizuoti nusikaltimo tęsinys ir abi veikas kvalifikavo kaip tęstinį nusikaltimą.

Iš nuteistųjų veiksmų sekos akivaizdu, jog jų pirminis tikslas buvo nukreiptas į nukentėjusiojo turto, buvusio namo viduje užvaldymą, tačiau nepavykus to padaryti, tyčia buvo nukreipta į mažiau vertingą ir lengviau galimą užvaldyti kitą nukentėjusiojo turtą. Iš to darytina išvada, kad nuteistųjų tyčia pagrobti nukentėjusiojo turtą buvusį kieme ir ūkiniame pastate kilo po to, kai jiems nepavyko įgyvendinti savo pirminio sumanymo, t.y. kai pasikėsinimas įvykdyti plėšimą jau buvo baigtas. Šiuo atveju apylinkės teismas, darydamas išvadą apie tęstinės nusikalstamos veikos nuteistųjų veiksmuose buvimą, vadovavosi tik tuo, kad nuteistieji tiek kėsinosi pagrobti turtą iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo, tiek pagrobė turtą iš nukentėjusiojo kiemo bei ūkinio pastato per palyginti trumpą laiko tarpą, į nukentėjusiojo sodybą užėję tik vieną kartą, tačiau nekreipė dėmesio į tai, kad jiems sumanymas pagrobti turtą iš kiemo bei ūkinio pastato kilo akivaizdžiai po to, kai jie nesugebėjo realizuoti savo išankstinio sumanymo pagrobti turtą iš gyvenamojo namo.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra pagrindo šių nuteistųjų veikų kvalifikuoti kaip tęstinio nusikaltimo, todėl pasikėsinimas padaryti plėšimą ir vėliau padaryta vagystė kvalifikuotinos kaip dvi atskiros, savarankiškos nusikalstamos veikos, padarytos esant atskirai tyčiai .

Tokiu būdu nustatyta, kad G. V. ir A. L. 2007-03-14 apie 22 valandą, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę mažametį N. V., gim. 1994-05-07, iš J. S. gyvenamo namo kiemo pagrobė J. S. priklausantį 150 Lt vertės moterišką dviratį, 10 ltr talpos 20 Lt vertės aliuminį puodą ir per nerakintas duris įsibrovę į J. S. ūkiniame pastate esantį tvartą, iš ten pagrobė J. S. priklausantį 40 l talpos 50 Lt vertės aliuminį bidoną, iš viso pagrobė nukentėjusiojo J. S. turto, kurio bendra vertė 220 litų. Ši nuteistųjų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. sudėtį.

Todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl jame išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl to netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ((duomenys neskelbtini) str. 3 p., 1 p.)

Skiriant G. V. ir A. L. bausmes pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. bei 178 str. 2 d. ir nustatant jų dydį kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK VIII skyriuje, skiriant bausmes G. V.- ir BK XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, atsižvelgia į skundžiamame nuosprendyje nustatytas G. V. ir A. L. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, juos charakterizuojančią medžiagą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyje dėl A. Š. turto vagystės

Apylinkės teismas, darydamas išvadas, jog šioje dalyje nuteistųjų veiksmai vertintini kaip tęstinis nusikaltimas, nuosprendyje nurodė tokius pačius motyvus, kaip ir aukščiau aptartoje dalyje dėl J. S. turto pagrobimo.

Byloje surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad G. V. ir A. L. į A. Š. gyvenamąjį namą 2007-03-15 naktį buvo patekę 3 kartus. Pirmą kartą jie pagrobė maisto produktų bei automobilio BMW raktelius. Išnešę pagrobtus daiktus į lauką, jie iš karto grįžo atgal ir išstumdami iš garažo pagrobė automobilį. Po to, kai nuteistiesiems nepavyko užvesti automobilio variklio, praėjus atitinkamam laiko tarpui, jie grįžo į gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė kitus daiktus.

Braudamiesi į A. Š. namą, nuteistieji turėjo neapibrėžtą tyčią pagrobti ten esantį turtą, tame tarpe ir automobilį. Pirmo patekimo į namą metu jie rado ir automobilio raktelius, todėl aplinkybė, kad tuo metu pagrobtus daiktus nuteistieji išnešė iš namo, paliko juos savo pasirinktoje vietoje ir iš karto grįžę į namą, pagrobė automobilį, neduoda pagrindo šių veikų kvalifikuoti kaip atskirų nusikaltimų, nes akivaizdu, jog sumanymas pagrobti automobilį nuteistiesiems kilo dar prieš išnešant dalį pagrobtų daiktų iš namo, todėl darytina išvada, kad maisto produktus bei automobilį nuteistieji pagrobė realizuodami vieningą sumanymą, t.y. darydami vieną nusikalstamą veiką.

Kaip patvirtino apeliacinės instancijos teisme abu nuteistieji, jie, pagrobę automobilį, norėjo juo pasivažinėti ir kito A. Š. turto grobti nebeketino.

Tačiau po to, kai nepavyko užvesti automobilio, nuteistieji nutarė dar kartą įsibrauti į nukentėjusiosios namą ir iš ten pagrobti kitus daiktus.

Iš to darytina išvada, kad A. Š. turtas buvo pagrobtas per du kartus, kiekvieną kartą nuteistiesiems realizuojant atskirus, vienas su kitu visiškai nesusijusius vieninga tyčia, nusikalstamus ketinimus. Ir šiuo, kaip ir J. S. turto grobimo, atveju aplinkybės, kad turtas buvo grobiamas iš to paties šaltinio per kelis kartus trumpais laiko tarpais, nesant išankstinės vieningos tyčios, neturi reikšmės veikas kvalifikuojant kaip atskirus savarankiškus nusikaltimus.

Todėl ir šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl jame išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ((duomenys neskelbtini) str. 3 p.) Dėl šios priežasties šios nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip du atskiri nusikaltimai, išdėstant juos taip:

G. V. ir A. L. 2007-03-15 apie 1 valandą Pasvalio r., Joniškėlyje, J. S. g. 27, veikdami bendrininkų grupėje, atlenkdami vinį ir atidarydami rūsio langą, įsibrovė į A. Š. gyvenamo namo rūsyje esančią virtuvę, iš kur pagrobė A. Š. priklausantį turtą – du kepalus duonos bendros 5,20 Lt vertės, keturis batonus bendros 4 Lt vertės, 1 kg rūkytos dešros 8 Lt vertės, 1,5 kg naminio kiaulienos vyniotinio 30 Lt vertės, 13 kg šaldytos veršienos 195 Lt vertės, 0,7 l talpos vieną butelį degtinės “Sobieski” 19 Lt vertės, vieną maišelį 1 Lt vertės, dvejus automobilio raktelius su signalizacijos pulteliais bendros 20 Lt vertės, pinigus – 27 litus, po to tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią naktį apie 2 valandą, per anksčiau iš vidaus atkabintas garažo duris įsibrovė į A. Š. gyvenamo namo rūsyje esantį garažą, iš kur pagrobė J. Š. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4500 Lt vertės, 20 l talpos metalinį bakelį su 20 ltr dyzelinio kuro bendros 70 Lt vertės, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

G. V. ir A. L. 2007-03-15 apie 3 valandą (duomenys neskelbtini), J. S. g. 27, veikdami bendrininkų grupėje, per anksčiau atkabintas gyvenamojo namo duris įsibrovė į A. Š. gyvenamo namo kambarius, iš kur pagrobė A. Š. priklausantį turtą – rankinę 20 Lt vertės, piniginę 5 Lt vertės, pinigus - 70 litų, mobilaus ryšio telefoną NOKIA su įdėta OMNITEL EXTRA ID SIM kortele bendros 360 Lt vertės, 0,5 l talpos nenustatyto pavadinimo vieną butelį likerio 15 Lt vertės, 0,5 l talpos vieną butelį brendžio “Alita” 23 Lt vertės, iš po namu esančio rūsio pagrobė du 5 l talpos butelius su naminiu vynu bendros 100 Lt vertės, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Skiriant G. V. ir A. L. šioje dalyje bausmes už dvi veikas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nustatant jų dydį kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK VIII skyriuje, skiriant bausmes G. V.- ir BK XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, atsižvelgia į skundžiamame nuosprendyje nustatytas G. V. ir A. L. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, juos charakterizuojančią medžiagą.

Dėl bausmių bendrinimo

BK 63 str. 1 d. pasakyta, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes gali apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 9 d. numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Vadinasi, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, jeigu nėra sąlygų, numatytų BK 63 str. 5 d. bausmes apimti, turi paskirtas už atskiras veikas bausmes, nepriklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienu, ar keliais nuosprendžiais, esant BK 63 str. 9 d. numatytoms sąlygoms, subendrinti taikydamas vieną iš pasirinktų bendrinimo būdų- arba visišką, arba dalinį bausmių sudėjimą, nes įstatymas nenumato, kad vienas bausmes būtų galima bendrinti taikant visiško, o kitas- dalinio sudėjimo būdus.

Dėl šio netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo keičiamas nuosprendis dalyje dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo G. V. ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo G. V.

Apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai G. V., kuris nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis ir yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant auklėjamojo poveikio priemones.

Sutinkamai su BK 92 str. bausmės vykdymas nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu, gali būti atidedamas jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nepilnamečiui, būtina atsižvelgti ne tik į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir kitas veiką apibūdinančias aplinkybes, tačiau šiuo atveju ypatinga reikšmė turi būti skiriama suvokti nepilnamečio nusikalstamo elgesio priežastis.

Kaip matyti iš G. V. charakterizuojančios medžiagos, nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas tik 16 metų amžiaus, nors iki nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu priėmimo jis buvo padaręs ir daugiau nusikaltimų, tačiau teistas nebuvo. Jis gyvena su tėvais, kurie nedirba, dažnai girtauja, būna agresyvūs vaikų atžvilgiu, dėl ko vaikai bėga iš namų, vagiliauja (T.1 b.l.147). Taigi, G. V. netinkamą elgesį iš esmės apsprendžia jo netinkamos gyvenimo sąlygos, santykiai šeimoje.

Skundžiamu nuosprendžiu G. V. paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, G. V. būtų padaręs daugiau nusikaltimų. Be to, G. V. šiuo metu yra suimtas kitoje byloje dėl nusikaltimų, kuriuos padarė prieš priimant jo atžvilgiu pirmą nuosprendį. Tai duoda pakankamą pagrindą manyti, kad jis, siekdamas, jog nebūtų pasiųstas atlikti realios nuosprendžiu paskirtos bausmės, nedarys naujų nusikaltimų.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad atidėjus G. V. paskirtos bausmės vykdymą maksimaliam įstatymo numatytam laikui bei paskyrus jam auklėjamojo poveikio priemones, bus įgyvendinta BK 80 str. numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis.

Dėl A. L. skundo

A. L. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas recidyvistas, anksčiau eilę kartų teistas, tame tarpe ir realia laisvės atėmimo bausme, todėl akivaizdu, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti tik skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės, kurios yra artimos įstatymo sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, galutinė subendrinta bausmė paskirta taikant nuteistajam palankiausią galimą- dalinį bausmių sudėjimo būdą. Apylinkės teismas, skirdamas A. L. bausmę, iš esmės atsižvelgė į visus jo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo šios bausmės mažinti ir todėl, kad apylinkės teismas, kvalifikuodamas A. L. veikas, pritaikė švelnesnį nei privalėjo taikyti baudžiamąjį įstatymą, bei nepagrįstai du kartus po dvi savarankiškas nusikalstamas veikas įvertino kaip tęstinius nusikaltimus, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas tenkinant prokuroro skundą- viena A. L. veika perkvalifikuojama pagal įstatymą, numatantį griežtesnę atsakomybę, taip pat nustatoma, kad jis padarė dar dvi nusikalstamas veikas ir už jas taip pat skiriamos bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p, 1 d. 3 p., 1 d. 1 p., 330 str.,

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 09 19 nuosprendį pakeisti:

G. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178str.2d. ( dėl vagystės iš J. S. ) perkvalifikuoti į BK 22 str. l d., 180 str.2d ir 178 str. 2 d. ir paskirti jam bausmes: pagal BK 22 str. l d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) ( dėl J. S. turto vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2d. ( dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini)) perkvalifikuoti į BK 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) ( dėl (duomenys neskelbtini) turto vagystės 2007-03-15 apie 1 val. ir 2 val.) ir į BK 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) ( dėl turto vagystės 2007-03-15 apie 3 val.) ir skirti jam bausmes : pagal BK 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) ( dėl (duomenys neskelbtini) turto vagystės 2007-03-15 apie 1 val. (duomenys neskelbtini) ir 2 val.) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) ( dėl (duomenys neskelbtini) turto vagystės 2007-03-15 apie 3 val.) laisvės atėmimu dvejiems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str.l d., 4 d., 9 d., 65 str. l d. l b p. šias bausmes, taip pat skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) ( dėl A. V. turto vagystės) bei 2007-03-20 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir G. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

A. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178str.2d. ( dėl vagystės iš J. S. ) perkvalifikuoti į BK 22 str. l d., 180 str.2d ir 178 str. 2 d. ir paskirti jam bausmes: pagal BK 22 str. l d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimą trejiems metams, pagal BK 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) ( dėl J. S. turto vagystės) laisvės atėmimu dvejiems metams; nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2d. ( dėl vagystės iš(duomenys neskelbtini)) perkvalifikuoti į BK 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) (dėl(duomenys neskelbtini) turto vagystės 2007-03-15 apie 1 val. ir 2 val.) ir į BK 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) ( dėl (duomenys neskelbtini) turto vagystės 2007-03-15 apie 3 val.) ir skirti jam bausmes : pagal BK 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) ( dėl (duomenys neskelbtini) turto vagystės 2007-03-15 apie 1 val. ir 2 val.) laisvės atėmimu dvejiems metams penkiems mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. ( 2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) (dėl (duomenys neskelbtini) turto vagystės 2007-03-15 apie 3 val.) laisvės atėmimu dvejiems metams septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. pagal LR BK 22 str. l d., 180 str. 2 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu pagal LR BK 159 str. paskirta bausme ir skirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str.l d., 4 d., 9 d. subendrintą bausmę bei kitas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, taip pat skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr.IX-2314 redakcija) ( dėl A. V. turto vagystės) bei 2007-03-20 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

A. L. apeliacinį skundą atmesti.