Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-02-24 · Administracinė byla Nr. I1-2344-414/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
I1-2344-414/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00742-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
K. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2344-414/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00742-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 3) nurodė, kad, baigdamas atlikti nuobaudą drausmės grupėje, jis raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl paskyrimo į paprastosios grupės 1-ą, 2-ą arba 18-ą būrius, nes kituose būriuose turi priešų, kurie gali su juo susidoroti, t. y. gali kilti jo sveikatai ir gyvybei pavojus. Į prašymus nebuvo atsižvelgta, jis buvo paskirtas į 22-ą būrį ir 2017 m. gruodžio 12 d. jėga į jį nuvestas. 22-ame būryje prabuvęs beveik dvi dienas, pareiškėjas buvo sumuštas, patyrė sužalojimų: nosies lūžį, kirstinę žaizdą nosies srityje, dešinės rankos plaštakoje, kirstinę ir plėštinę žaizdas dešinės pažasties srityje, poodines kraujosruvas didesnėje dalyje veido. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė sužalojimų, todėl prašė priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir procesiniame dokumente „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 53–54) nurodė, kad pareiškėjo pageidaujamuose 1-ame, 2-ame ir 18-ame būriuose bausmę atliko dirbantys nuteistieji (būrys be narkotikų). Pareiškėjas buvo nedirbantis, nepareiškęs noro dirbti, turėjo adaptacijos problemų, todėl, vadovaujantis įstaigos direktoriaus patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema, labiausiai atitiko 22-o būrio kriterijus. Teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas į gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal pasirinkimą, tačiau nuteistasis, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų. Darė išvadą, kad, apgyvendinus jį jo prašomuose būriuose, būtų pažeisti kitų (dirbančių) nuteistųjų teisėti interesai, nebūtų tinkamai užtikrinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimai. Priežastį dėl priešų kituose būriuose pareiškėjas nurodė deklaratyviai, nenurodė nei vieno asmens, kuris galėjo sukelti pavojų, todėl nebuvo pagrindo spręsti klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą būrį ar pradėti tarnybinį patikrinimą, kurio metu būtų nustatytas galimai gresiantis pavojus. Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad į pareigūnus kreipėsi 22-o būrio nuteistasis S. S., kurio veidas buvo kruvinas, todėl buvo sulaikyti keturi nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas, ant kurių veidų buvo sužalojimo žymių. Darė išvadą, kad incidentas įvyko ne dėl pareiškėjo. Požymių, kad veika buvo nukreipta išskirtinai prieš pareiškėją, nebuvo. Pareiškėjas pretenzijų niekam nereiškė, apie sužalojimus pranešė tik Sveikatos priežiūros tarnybai, kuri nėra kompetentinga spręsti nusikalstamų veikų ar perkėlimo į kitą būrį klausimų. Į Psichologinės tarnybos ar Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl pagalbos ar sveikatos problemų, kurias galėjo sukelti laikymo sąlygos, nesikreipė. Atsakovas veikė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovui ir pareiškėjui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 51, 52), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 3), atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 13), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) neužtikrinus saugių kalinimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas nurodė, kad, atsakovui netenkinus jo prašymo paskirti į 1-ą, 2-ą arba 18-ą būrius, o paskyrus į 22-ą būrį, jis buvo sumuštas, patyrė sužalojimų.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai.

Akcentuotina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus, siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). BVK normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai teisės aktai: Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.), Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 4/07-68), Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4/07-194 patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema (b. l. 19–20; toliau – ir Nuteistųjų paskirstymo schema).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą raštu skirti jį į 1-ą, 2-ą arba 18-ą būrius. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad, esant nerimtai pareiškėjo nurodytai priežasčiai, pareigūnai neturėjo galimybės ir pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatoma, ar iš tiesų nuteistiesiems gresia pavojus. Teismui pareikalavus pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo įsitikinimą, jog pareiškėjui bus saugu atlikti bausmę 22-ame būryje, į kurį jis buvo perkeltas, nepaisant pateikto prašymo (b. l. 49), atsakovas tokio veiksmo priežastimi nurodė gilų įsitikinimą, jog pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, nedetalizuoti, nenurodytas nei vienas asmuo, kuris galėjo kelti pavojų. Jokių įrodymų apie atliktus veiksmus, kurie sąlygojo minėtą įsitikinimą, atsakovas į bylą nepateikė. Atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo prašymas skirti jį į pageidaujamus būrius buvo užregistruotas ir perduotas sprendimo priėmimui Marijampolės pataisos namų darbo reglamento (nauja redakcija patvirtinta Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4/07-4; http://www.kaldep.lt/lt/mpn/teisine-informacija_928_959/teises-aktai_929_960/direktoriaus-isakymai_932_963.html) 115 punkte nustatyta tvarka, nepateikus įrodymų, pagrindžiančių atliktus veiksmus, kurie leido įsitikinti, jog pareiškėjui 22-ame būryje bus saugu (pvz., apie pareiškėjo išklausymą Nuteistųjų skirstymo komisijos posėdyje, apie Kriminalinės žvalgybos skyriaus atliktą tarnybinį tyrimą), vertintina, kad atsakovas, skirdamas pareiškėją į 22-ą būrį, nebuvo pakankamai įsitikinęs, jog jo saugumui šiame būryje pavojus negresia, kad kiti nuteistieji prieš jį nėra nusiteikę ir smurtas prieš jį nebus naudojamas. Todėl teismas vertina, kad Marijampolės PN pareigūnų veiksmai vykdant laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (BVK 114 str. 1 d.) nebuvo pakankami, atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kita vertus, iš Nuteistųjų paskirstymo schemos matyti, kad Marijampolės PN yra 20 būrių (ir drausmės grupės būrys), į kuriuos nuteistieji skirstomi pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus. Į pareiškėjo pageidautus 1-ą, 2-ą ir 18-ą būrius skiriami nuteistieji, dirbantys ūkinio aptarnavimo srityje (1-as ir 2-as būriai be narkotikų) ir dirbantys tvarkiniais valgykloje. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog jis yra teikęs prašymą dirbti ūkinio aptarnavimo srityje arba tvarkiniu valgykloje, be to, jis yra įtrauktas į asmenų, linkusių vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, įskaitą (b. l. 18), todėl akivaizdu, kad jo paskyrimas į pageidaujamus būrius prieštarautų Nuteistųjų paskirstymo schemai, o taip pat ir BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams. Be to, pareiškėjo prašymas apgyvendinti jį tik trijuose būriuose, nes kituose (17-oje būrių) jis turi priešų, neįvardijant nei vieno konkretaus asmens, kuris yra jo priešas, vertintinas labiau pageidavimu bausmę atlikti jo pasirinktuose būriuose, o ne prašymu neskirti į konkretų būrį. Teisės aktai nenumato, jog atsakovas privalo tenkinti kiekvieno prašančiojo pageidavimą bausmę atlikti jo pasirinktame būryje.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, jeigu nuteistasis raštu prašo dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis, pasinaudodamas BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe, būtų teikęs prašymą laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų ar būtų raštu atsisakęs eiti į 22-ą būrį, todėl darytina išvada, jog apgyvendintas šiame būryje realių grėsmių nejautė.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 14 d., Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams pranešus apie kilusį triukšmą 22-o būrio gyvenamojoje patalpoje ir sužalotus nuteistuosius (nubrozdinti veidai, kraujosruvos), Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą ir apie tai informavo Marijampolės PN direktorių (b. l. 23–24) bei Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (toliau – ir Marijampolės apylinkės prokuratūra) vyriausiąjį prokurorą (žr. Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 04-0-00059-17, toliau – ir Ikiteisminio tyrimo medžiaga). Incidento metu sužalojimų patyrė nuteistieji G. K., K. A., E. S., P. K., S. S. (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, p. 132–136). Pareiškėjas K. A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, p. 32), įtarimai pareikšti nuteistajam V. V. V. (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, p. 150). Nukentėjusiajam keičiant parodymus, jį charakterizuojant kaip linkusį manipuliuoti ir meluoti, nesurinkus pakankamai duomenų V. V. V. kaltei pagrįsti, ikiteisminis tyrimas dėl V. V. V. nutrauktas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, p. 207–211). Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą pasirašytinai pranešta K. A. (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, p. 216). Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nuteistųjų S. S., K. A., E. S., G. K., P. K. patirti kūno sužalojimai buvo tarpusavio nesutarimų aiškinimosi pasekmė, taip pat nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas. Objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog tam tikri asmenys sužaloti būtinosios ginties ar tam tikri asmenys užpuolimo situacijoje, nenustatyta (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, p. 213–214). Teismas neturi pagrindo netikėti oficialiais Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, todėl vertina, kad pareiškėjas kūno sužalojimus patyrė dėl pačių nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, tarpusavio nesutarimų, paties pareiškėjo pasirinkto elgesio (iš karto po incidento buvo nustatytas opiatų vartojimo faktas, su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai sutiko; Ikiteisminio tyrimo medžiaga, p. 137), o ne pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų.

Po 2017 m. gruodžio 14 d. incidento, t. y. 2017 m. gruodžio 18 d., pareiškėjas pateikė Marijampolės PN direktoriui prašymą atsakyti raštu, kodėl jis buvo paskirtas į 22-ą būrį, nors žodžiu administraciją buvo informavęs, kad jam kituose būriuose (išskyrus 1-ą, 2-ą ir 18-ą) gali kilti pavojus sveikatai bei gyvybei (b. l. 21). Jokio konkretaus reikalavimo įstaigos administracijai pareiškėjas minėtu prašymu nereiškė. Į minėtą klausimą pareiškėjui buvo atsakyta 2018 m. sausio 4 d. raštu Nr. 20/07-11 (b. l. 22), paaiškinant nuteistųjų skirstymo į būrius principus bei teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad tokį atsakymą būtų ginčijęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl vertintina, kad su atsakymu sutiko.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Pareiškėjas, prašydamas jį apgyvendinti pageidaujamuose būriuose, taip pat teismui pateiktame skunde neįvardijo nei vieno asmens, su kuriuo atliekant bausmę kituose 17-oje būrių nebūtų užtikrintas jo saugumas, nepareiškė raštu atsisakymo eiti į paskirtą būrį, neprašė būti izoliuotas, t. y. nesinaudojo visomis jam teisės aktais suteiktomis galimybėmis ginti savo teises. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN administracija, paskirdama pareiškėją į 22-ą būrį, pažeidė įstatymu nustatytus nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus ar siekė kitų tikslų, nei numatyta Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje. Tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo veiksmai, vykdant laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (BVK 114 str. 1 d.), nebuvo pakankami, t. y. atsakovas išsamiai netirdamas pareiškėjo prašymo skirti jį į 1-ą, 2-ą ar 18-ą būrius neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė kūno sužalojimų. Patirtus sužalojimus patvirtina Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma (b. l. 18). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, p. 129) pareiškėjo sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje nurodoma, kad K. A. ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė dėl konfliktų su kitais nuteistaisiais ir negalėjimo bausmę atlikti 22-ame būryje (b. l. 17). Minėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovo nepakankamo veikimo pareiškėjo patirti neigiami potyriai nebuvo ilgalaikiai ar itin intensyvūs.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustatyta, kad, atsakovui pažeidus pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepakankamai reaguojant į pareiškėjo prašymą paskirti į pageidaujamus būrius, pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, kad tokio atsakovo neveikimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs ar ilgalaikiai, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgdamas į tai, kad po incidento (nuo 2017 m. gruodžio 27 d.) pareiškėjas buvo pervestas į 16-ą būrį, o nuo 2018 m. sausio 30 d. už sistemingą nustatytos tvarkos pažeidinėjimą – į drausmės grupę (20 būrys), nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl kylančių grėsmių 16-ame ar 20-ame būriuose (nors pageidaujamų būrių sąraše šie būriai pareiškėjo nebuvo įvardijami), teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo K. A. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis