Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-27 · Administracinė byla Nr. eI-971-484/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
eI-971-484/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03913-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
I. K.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-971-484/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03913-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos 8.3.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

dalyvaujant pareiškėjos I. K. atstovei advokato padėjėjai A. M.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. (I. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas ir atsakovas) 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 15/4-1)3I-910 (00369) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje R. F. pilietei I. K.“ (el. byla, tomas 1, l. 1-12).

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2016 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „Sporto vadyba“ (toliau – Bendrovė, įmonė) įstatus, 2015 m. lapkričio 20 d. akcijų pasirašymo sutartį, 2016 m. spalio 7 d. akcininkų sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo ir valdybos sudarymo, akcininkų sąrašą, bendrovės balansą, Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metus, 2016 metų banko sąskaitos išrašą, sąskaitas – faktūras, darbo sutartis bei kitus dokumentus, patvirtinančius Bendrovės veiklą.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo išvada, kad UAB „Sporto vadyba“ veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo, teigia, kad Lietuvos Respublikoje registruoto ūkio subjekto veikla neapsiriboja teritoriniu principu, o teisės aktai nedraudžia ūkio subjektui verslą vykdyti ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Akcentuoja, kad pagrindinė Bendrovės veiklos sritis - tarpininkavimas futbolo klubams ieškant talentingų sportininkų – futbolininkų. Pareiškėja, pagrįsdama Bendrovės veiklos realumą, skunde išsamiai aprašo aplinkybes dėl įmonės gautų mokėjimų bei už suteiktas paslaugas išrašytų sąskaitų faktūrų įvairiems užsienio valstybių (Čekijos, Latvijos) juridiniams ir fiziniams asmenims. Remdamasi šiuose finansiniuose dokumentuose esančia informacija, teigia, kad fiktyviai veikianti įmonė negalėtų gauti 20 371,50 Eur pajamų, o juo labiau nurodyti tokį kiekį fiktyvių klientų, iš kurių gautos tokio dydžio pajamos. Anot pareiškėjos, Bendrovės veiklos realumą patvirtina ir žiniasklaidos priemonėse paskelbti straipsniai apie futbolo klubų veiklą, kuriuose minima ir Bendrovė.

Dėl įmonės įsiskolinimo valstybiniam socialiniam draudimui paaiškina, kad tai nėra įmonės fiktyvumo požymis. Teigia, kad įmonė mokėjo įmokas, tačiau tam tikrais periodais dėl atsiradusių sunkumų versle susidarydavo įsiskolinimas, kurį įmonė padengė kartu su palūkanomis. Pažymi, kad verslo subjektas ne visuomet gali įtakoti verslo sėkmę ir numatyti perspektyvas, tačiau kiti įrodymai patvirtina, jog įmonė aktyviai dalyvauja sporto veikloje, gauna pajamų, sumoka valstybei mokesčius nuo gaunamų pajamų, valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Paneigdama Migracijos departamento abejones dėl įmonės veiklos vietos, paaiškina, kad atsakovui pateikė patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį. Nurodo, kad įmonė šiose patalpose veiklą vykdo nuo 2017 m. kovo 1 d., todėl atsakovo pareigūnai įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nieko nerado. Taip pat pažymi, kad įmonės veiklos pobūdis nereikalauja darbuotojams visą darbo dieną būti savo darbo vietose, darbo funkcijas jie gali atlikti nuotoliniu būdu. UAB „Sporto vadyba” darbuotojų darbo funkcijų atlikimo vieta darbo sutartyse buvo nurodyta įmonės veiklos adresu, kadangi to reikalauja darbo sutarties forma. Remdamasis Darbo kodekso 34 straipsnio nuostatomis, pareiškėja teigia, kad darbo funkcijų atlikimo vieta gali ir nesutapti su darbovietės vieta, įstatymas neįpareigoja darbuotoją visą darbo laiką sėdėti konkrečioje vietoje, konkrečiu adresu. Pažymi, jog įmonė už darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas.

Nurodo, kad Migracijos departamentas atsisakė jai pakeisti leidimą laikinai gyventi, remdamasis tuo, jog jos duomenys neatitinka tikrovės, įmonė, kurios dalyvė ji yra – fiktyvi, tačiau jai nėra aišku, kokie konkretūs pateikti Bendrovės finansiniai dokumentai ir banko mokėjimai ar juose esantys duomenys atsakovui kelia įtarimų. Pareiškėjos teigimu, iš pateiktos internetinėje erdvėje esančios informacijos apie mokėtojus, nurodytus išrašytose sąskaitose, matyti, kad tai nėra fiktyvūs asmenys, o priešingai, šių asmenų – futbolininkų ir futbolo klubų informacija tik patvirtina įmonės tikrąją veiklą, kurią įmonė deklaruoja. Mano, kad leidimo neišdavimo pagrindu nurodžius tai, kad įmonė, kurios dalyviu ji yra, – fiktyvi, pirmiausiai turėtų būti priimtas sprendimas, kuriuo įmonė pripažįstama fiktyvia, o tik po to deklaruojamas šis faktas ir tuo pagrindu neišduodamas leidimas gyventi. Sprendimo pripažinti įmonę fiktyvia atsakovas nėra priėmęs.

Motyvuojamoji dalis

Pažymi, kad apklausos metu ji nurodė įmonės veiklos pobūdį ir funkcijas, kurias patvirtina finansiniai dokumentai ir pateikti išrašai iš internetinės erdvės. Pareiškėja išvardino įmonės darbuotojus ir akcininkus, žinojo ir įvardijo akcijų vertę. Pareiškėja tiksliai nenurodė akcijų kainos, nes neprivalo visko tiksliai prisiminti. Pažymi, kad atsakovas vertina išskirtinai tam tikrų faktų dalį ir tuo pagrindu padaro išvadą, tačiau priimant sprendimą, turi būti vertinama faktų visuma, o ne atskiri faktai. Pareiškėja nesutinka su atsakovo išvada, kad akcininkai privalo žinoti įmonės sutartis, išvardinti įmonės klientus. Nurodo, kad tokia informacija realiame verslo gyvenime disponuoja direktoriai ar atitinkamas atsakingas darbuotojas. Todėl, anot pareiškėjos, nėra nieko įprasto ar stebėtino, jog akcininkas tokios informacijos nežino. Akcentuoja, kad akcininkų pagrindinė funkcija yra verslo strategija ir sprendimo priėmimas šios veiklos srityje, o atsakovo užduodami klausimai buvo nepriskirti akcininkų kompetencijai.

Pareiškėja taip pat laiko nepagrįstais atsakovo argumentus dėl įmonės darbuotojų laiko derinimo ir jų neatvykimo į apklausą pačią pirmą paties atsakovo pasirinktą dieną. Nurodo, kad pats Migracijos departamentas sunkiai galėjo suderinti laiką, nesiderino ir atsisakinėjo apklausti darbuotojus įmonės siūlomu laiku. Be to, pareiškėjos vertinimu, viso tyrimo metu atsakovo specialistų elgesys buvo toks, lyg įmonės asmenų kaltė būtų preziumuojama. Specialistai savo elgesiu bandė sudaryti psichologinį diskomfortą ir įtampą. Tai, kad prašymas buvo nagrinėjamas daugiau nei 11 mėnesių, kad atsakovas neteikė pareiškėjai jokios informacijos ir neatsakinėjo į jos paklausimus elektroniniu paštu, laiko gero administravimo principų pažeidimu.

Taip pat akcentuoja, kad remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, Migracijos departamentas turi pareigą pagrįsti savo sprendimą. Šiuo atveju ginčijamame sprendime nurodomi vien tik „pagrįsti įtarimai“, tačiau nei vienas argumentas nėra pagrįstas teisės aktų normomis.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (el. byla, tomas 2, l. 1-14). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 23 d., tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi) ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėja deklaravo, kad yra UAB „Sporto vadyba“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcininkė ir valdybos narė.

Prieš priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas atliko tyrimą: įvertino dokumentus, apibūdinančius UAB „Sporto vadyba“ veiklą, apklausė pareiškėją, įmonės dalyvius ir darbuotojus, nuvyko atlikti patikrinimus įmonės registracijos bei faktinės veiklos vykdymo adresais. Išnagrinėjus visus turimus duomenis, konstatuota, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą, vykdymo vietą bei bendrovėje dirbančius darbuotojus, jų darbo sąlygas ir apie tikrąjį jos tikslą siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjos tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip bendrovės akcininkui ir valdybos nariui, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje). Tai, pasak atsakovo, rodo pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat konstatuota, kad pareiškėja neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pareiškėja neįrodė, kad ji užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, neįrodė, kad jos valdoma UAB „Sporto vadyba“ ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o įvertinus įmonės patikrinimo medžiagą, padaryta išvada, kad UAB „Sporto vadyba“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat konstatuota, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjos valdoma UAB „Sporto vadyba“ yra fiktyvi įmonė, kuri pareiškėjos buvo įsigyta siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjai gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu įgyvendinti savo kitus siekius.

Pažymėjo, kad viena iš sąlygų siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, yra tai, kad užsienietis turi įrodyti, jog jo valdoma įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Iš pareiškėjos pateikto bendrovės banko sąskaitos išrašo buvo nustatyta, jog nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. Bendrovė neturėjo jokių piniginių įplaukų iš veiklos, o nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. jos banko sąskaitoje apskritai nebuvo jokių operacijų. Tik 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo pradėti pervedimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodra) už įsiskolinimus nuo 2016 m. gegužės mėn., o tai reiškia, kad 2016 m. gegužės-rugpjūčio mėn. bendrovė nevykdė teisės aktais nustatytų mokestinių prievolių. Todėl atsakovui kilo pagrįstų abejonių, jog minėtu laikotarpiu bendrovės darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis ir joje niekas nedirbo. Pastebi, kad skunde teismui pareiškėja neneigia, jog tuo laikotarpiu įmonė jokių įplaukų negavo ir aiškina tai laikinais verslo sunkumais. Pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad įmonė minėtu laikotarpiu veiklą vykdė, bei būtų aišku, kokia konkrečiai veikla buvo vykdoma.

Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjos valdomos įmonės pagrindiniai interesai koncentruojasi Latvijos Respublikoje. Pažymi, kad pareiškėja Migracijos departamentui nėra pateikusi nei vieno dokumento, kuris įrodytų, kad UAB „Sporto vadyba“ teikė kokias nors įmonės steigimo dokumentuose nurodytas paslaugas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės paslaugų teikimo šalis nėra Lietuvos Respublika, o klientai nėra Lietuvos Respublikos fiziniai ir/ar juridiniai asmenys, tai, kad Bendrovės patikrinimo metu nenustatyta jos veiklos požymių, tai, kad Bendrovės darbuotojas D. M. apklausos metu nurodė su šeima gyvenantis R. F., tai, kad Bendrovės kontaktiniuose rekvizituose nurodomas telefono numeris nėra Lietuvos telefono ryšio operatoriaus mobiliojo telefono numeris (UAB „Sporto vadyba“ direktoriaus M. U. 2015 m. gruodžio 16 d. rašte nurodytas UAB „Sporto vadyba“ tel. Nr. +(duomenys neskelbtini)) atsakovas padarė išvadą, kad UAB „Sporto vadyba“ Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo. Tuo remiantis taip pat padaryta išvada, kad pareiškėjai nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad ji galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme. Šios aplinkybės atsakovui taip pat leidžia manyti, kad pareiškėjos tikrieji ketinimai siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra kiti, nei deklaruoti. Mano, kad tokiu būdu pareiškėja siekia legalizuoti savo buvimą visoje Šengeno erdvėje.

Anot atsakovo, aplinkybes, kad pareiškėja gali vykdyti veiklą ir nebūdama Lietuvos Respublikos teritorijoje, patvirtina ir tai, kad ji, turėdama išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2017 m. vasario 19 d., Lietuvos Respublikoje negyveno, į Lietuvos Respubliką buvo atvykusi tik keletą kartų porai dienų. Šių aplinkybių pareiškėja apklausos metu neneigė. Be to, nurodė, kad ji 2014, 2015 ir 2016 metais gyveno Rusijoje.

Atkreipia dėmesį, kad teisėtos veiklos vykdymo UAB „Sporto vadyba“ pagrindu yra kreipęsi net 6 trečiųjų šalių piliečiai: M. U. (direktorius), I. K., K. A., A. K., A. V., A. P. (akcininkai). Iš pareiškėjo pateikto 2016 m. spalio 28 d. akcininkų sąrašo yra žinoma, kad UAB „Sporto vadyba“ turi 6 akcininkus, iš kurių visi yra trečiųjų šalių piliečiai. Taip pat pastebi, kad Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis 2016 m. spalio 17 d. buvo sudaryta UAB „Sporto vadyba“ valdyba, susidedanti iš 6 narių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti trečiųjų šalių piliečių tikruosius ketinimus ir tai, ar UAB „Sporto vadyba“ įdarbinti asmenys iš tikrųjų dirba visą darbo laiką, nusprendė į apklausą iškviesti įmonės dalyvius, įskaitant pareiškėją, o taip pat ir UAB „Sporto vadyba“ įdarbintus asmenis (D. M., N. L., R. K.). Migracijos departamente įvyko pareiškėjos apklausa. Apklausos metu pareiškėja negalėjo argumentuotai pagrįsti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo Lietuvoje būtinumo bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti, o į klausimą, kodėl nusprendė užsiimti verslu būtent Lietuvoje, atsakė gana abstrakčiai – „kontroliuoti direktoriaus veiklą, turėti galimybę lankyti bendrovės susirinkimus“, tačiau negalėjo pateikti savo veiklos pavyzdžių, išskyrus, dalyvavimą viename 2016 m. spalio mėn. bendrovės dalyvių susirinkimų, kuriame akcininkai priėmė naujus dalyvius bei skirstė bendrovės pelną, o atsakydama į klausimą, kokiu būdu ji kontroliuoja bendrovės direktoriaus darbą, atsakė, kad direktorius „gali“ jai parodyti kontraktą, tačiau konkrečiau atsakyti negalėjo. Taip pat pareiškėja negalėjo nurodyti bendrovės vadovo kontrolės kriterijų. Į klausimą, ar ji susitikinėja su kitais akcininkais, minėta užsienietė atsakė, kad kol kas tokio būtinumo nebuvo. Tačiau vėliau pranešė, kad bendravo su kitais akcininkai Skype pagalba, video konferencijų metu, kurios „vyksta reguliariai“, taip pat tuomet, kai „reikia pasirašyti kontraktus“. Pareiškėja negalėjo nurodyti, kokių konkrečiai sutarčių sudaryme ji asmeniškai dalyvavo, nes „tuo užsiima direktorius“, taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti, kada vyko minėtos konferencijos ir kokios bendrovės klausimai buvo sprendžiami minėtų konferencijų metu.

Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad į klausimą, ar akcininkai gauna dividendus, kada, jos manymu, atsipirks pinigai įdėti į bendrovės įstatinį kapitalą, pareiškėja atsakė, kad prognozių dėl pinigų atsipirkimo ji paprastai nedaro ir kada tas įnašas atsipirks, nežino. Šios aplinkybės leido atsakovui daryti išvadą, kad pareiškėjos akcijų pirkimo tikslai yra ne vykdyti pelningą verslą Lietuvoje, o gauti leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad apklausos metu pranešė, kad bendrovė užsiima sportininkų paieška pagal klubų pageidavimus, kontraktų sudarymu, sporto renginių organizavimu, tačiau ji negalėjo tiksliai nurodyti, kam konkrečiai bendrovė teikė paslaugas 6 mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, nes ji „tik įdėjo pinigus į akcijas“. Pareiškėja vadino bendrovę „nauja firma“, nežinojo bendrovės pavadinimo vertimo į rusų kalbą, bendrovės akcijų, kurias ji įsigijo, tikslios kainos („apie 14 000 - 14 300 Eur“), dažnai kartojo, kad visais bendrovės reikalais užsiima bendrovės direktorius M. U., kad jis vienas vykdo veiklą bendrovėje. Apklausos metu atsakydama į klausimus apie bendrovės adresą Lietuvos Respublikoje, pareiškėja nurodė, kad bendrovė biuro neturi, darbuotojai „dirba nuotoliniu būdu“, o bendrovės dalyviai susitikinėja verslo centre, kurio ji negalėjo aprašyti, taip pat negalėjo nurodyti konkretaus verslo centro adreso. Pareiškėja pateikė Migracijos departamento Imigracijos skyriui dokumentą, kad gyvena ir toliau ketina gyventi Lietuvos Respublikoje adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), tačiau į konkrečius klausimus dėl savo gyvenamosios vietos Lietuvoje atsakyti negalėjo ir prisipažino, kad ten ją nuveža bendrovės direktorius M. U. ir ji gyveno šiuo adresu tik keletą dienų. Šios aplinkybės, atsakovo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėja nedalyvavo ir nedalyvauja bendrovės veikloje, t. y. iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo neužsiėmė ir šiuo metu neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o jo žinios apie bendrovę yra paviršutiniškos, taip pat nėra jokių duomenų, kad ji būtų įsitraukusi i bendrovės veiklą, užsiimtų įmonės faktiniu valdymu ir veiklos kontrole. Kadangi pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neužsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kyla pagrįstų įtarimų dėl tikrojo pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslo.

Pažymi, kad Migracijos departamentas suteikė pareiškėjai galimybę apklausos metu pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Kadangi Migracijos valdybai vykdant UAB „Sporto vadyba“ patikrinimą nepavyko surasti ir apklausti minėtoje bendrovėje įdarbintų asmenų, Migracijos departamentas nusprendė į apklausą iškviesti ir UAB „Sporto vadyba“ darbuotojus. Įmonės darbuotojų apklausos vykdymas užsitęsė, kadangi UAB „Sporto vadyba“ darbuotojai vis vengė atvykti į Migracijos departamentą apklausai, apklausos laikas buvo derinamas per pareiškėjos atstovę advokato padėjėją A. M.. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2017 m. birželio 8 d. gavo advokato padėjėjos A. M. pranešimą, kad du bendrovės darbuotojai (D. M. ir R. K.) dėl kasmetinių atostogų negali atvykti į apklausą. Kartu A. M. pridėjo bendrovės įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo D. M. nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. birželio 13 d. ir įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo R. K. nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 11 d.. Pažymi, kad kvietimas bendrovės darbuotojams atvykti į apklausą Migracijos departamente buvo išsiųstas 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 7 d. Migracijos departamente lankęsis bendrovės direktorius M. U. taip pat nepranešė, kad minėti darbuotojai atostogauja ir negalės nurodytą dieną atvykti į apklausą, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad minėti darbuotojai į apklausą nurodytą dieną neatvyko dėl visai kitų priežasčių, kurių Migracijos departamentui bendrovė neatskleidė. Darbuotojų apklausos metu paaiškėjo, kad pareiškėjo atstovės pateikti paaiškinimai, jog įmonės darbuotojai į apklausą Migracijos departamente negalėjo atvykti dėl kasmetinių atostogų, neatitiko tikrovės, kadangi darbuotojai nurodė, kad nėra atostogavę. Pakartotinai visi trys bendrovės darbuotojai į apklausą buvo kviečiami 2017 m. birželio 15 d. Tik praėjus 4 dienoms advokato padėjėja A. M. pranešė, kad ir šią dieną bendrovės darbuotojai negalės atvykti į apklausą. Galiausiai 2017 m. birželio 23 d. UAB „Sporto vadyba“ darbuotojai atvyko į apklausą Migracijos departamente, kur užpildė apklausos lapus. Apklausiami darbuotojai vengė konkrečiai atsakyti į pateiktus klausimus, pateikė itin abstrakčius, nedetalizuotus ir tarpusavyje prieštaringus atsakymus, kas leido atsakovui pagrįstai įtarti, jog yra ir fiktyvaus įdarbinimo atvejų.

Pabrėžia, kad pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija), užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, viena iš sąlygų yra, kad bendrovėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Apklausų metu buvo nustatyti prieštaringi, painūs ir neatitinkantys tikrovės darbuotojų atsakymai dėl darbo vietos, darbo laiko, bendrovės klientų ir kitų aplinkybių. Migracijos departamento vertinimu, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, į įmonės darbuotojų paaiškinimus, kurie yra prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek lyginant su pareiškėjo pateiktais duomenimis (nėra jokių įrodymų, kad bendrovės darbuotojai realiai atliktų kokias nors funkcijas bendrovėje), nustatytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad bendrovės darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus, t. y. apklausti 3 bendrovės darbuotojai UAB „Sporto vadyba“ 40 val. darbo savaitei yra įdarbinti vien tam, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo UAB „Sporto vadyba“ pagrindu, formaliai atitiktų imperatyvius Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o ne kad realiai užsiimtų teisėtos veiklos vykdymu Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė taip pat reiškia, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų dėl įsteigtų ne mažiau kaip trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Paaiškino, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu atlikti UAB „Sporto vadyba“ patikrinimą. UAB „Sporto vadyba“ patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tiek įmonės registracijos adresu, kuris nurodytas darbuotojų darbo sutartyse, tiek ir vėliau nurodytu veiklos vykdymo adresu Naugarduko g. 100-603, Vilnius įmonės veiklos vykdymo požymių nenustatyta. Migracijos departamentui buvo pateikti prieštaringi ir tikrovės neatitinkantys duomenys bei dokumentai apie bendrovės darbuotojų darbo vietą. Todėl padaryta išvada, jog UAB „Sporto vadyba“ adresas yra formalus. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „Sporto vadyba“ darbuotojų darbo sutartyse nėra sulygta dėl darbuotojų darbo nuotoliniu būdu, todėl yra preziumuojama, kad jie darbo funkcijas turi vykdyti įmonės buveinės adresu. Be to, pareiškėjos pateiktose darbo sutartyse su UAB „Sporto vadyba“ darbuotojais nebuvo nurodytas jų darbo vietų faktinis adresas, tačiau iš atlikto patikrinimo yra žinoma, kad įmonės registracijos adresu tikrai nebuvo įkurtos UAB „Sporto vadyba“ darbuotojų darbo vietos, jų taip pat nebuvo ir adresu Naugarduko g. 100-603, Vilnius. Pareiškėjos pateiktose darbo sutartyse nėra nurodyta, kad darbuotojai darbo funkcijas atliks kitose darbuotojui priimtinose vietose, o ne darbo vietoje. Be to, iš apklausų rezultatų matyti, kad nei pareiškėja, nei įmonės darbuotojai negalėjo konkrečiai atsakyti, kur yra įkurtos jų darbo vietos. Šių aplinkybių visuma akivaizdžiai parodo, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklos vykdymo vietą ir darbuotojų darbo sąlygas, jų darbo vietą.

Atsižvelgdamas į ginčijamame sprendime padarytą išvadą, kad pareiškėjos tikslas - ne vykdyti Lietuvos Respublikoje teisėtą veiklą UAB „Sporto vadyba“, o gauti leidimą laikinai gyventi, atsakovas mano, kad pareiškėja siekė formaliai atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, o ne tam, kad užsiimtų realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyve yra pareiškėja, yra fiktyvi. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Migracijos departamentas turėtų priimti atskirą sprendimą dėl įmonės fiktyvumo pažymi, kad Migracijos departamentas nagrinėja ir vertina užsieniečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi ir priima sprendimus, lemiančius jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos valdomos įmonės fiktyvumo vertinimą, ginčijamame sprendime išdėstė nustatytus įmonės fiktyvumo veiksnius. Pabrėžia, kad remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pakanka nustatyti, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog įmonė yra fiktyvi.

Atsakovas nurodo, kad ginčijamame sprendime be kita ko buvo nurodyta, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo pareiškėjos siekio užsiimti teisėta veikla kaip UAB „Sporto vadyba“ akcininkui ir valdybos nariui, t. y. konstatuota, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekė visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti visas faktines aplinkybes bei suteikė pareiškėjui galimybę teikti papildomus dokumentus, o apklausos metu išsamiai atsakyti į pateiktus klausimus, taip pat apklausė ir įmonės darbuotojus, atliko įmonės patikrinimus įvairiais adresais. Taigi, aplinkybė, kad jo prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau nei Įstatyme nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas, savaime nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą prašė tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė skundą prašė atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo (el. byla, tomas 1, l. 18-27).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai I. K., kuri yra R. F. pilietė, teisėtos veiklos Bendrovėje pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2017 m. vasario 19 d. (el. byla, tomas 2, l. 25-26, 159). Pareiškėja, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2016 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą: galiojantį kelionės dokumentą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2016 m. spalio 17 d. įregistruotus UAB „Sporto vadyba“ įstatus, 2015 m. lapkričio 20 d. akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią 14 480 Eur investuotos lėšos priklauso I. K., 2016 m. spalio 7 d. UAB „Sporto vadyba“ akcininkų sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo ir valdybos sudarymo, akcininkų sąrašą, pagal kurį bendrovėje yra 6 akcininkai ir jiems priklauso (duomenys neskelbtini) Eur investuotų lėšų, bendrovės balansą, Metinę pelno mokesčių deklaraciją už 2015 metus, bendrovės didžiosios knygos išrašą, 2016 m. banko sąskaitos išrašą, išrašytas sąskaitas faktūras, 2016 m. vasario 18 d. sutarties tarp Bendrovės ir futbolininko N. P. kopiją, bendrovės darbuotojų Lietuvos Respublikos piliečių darbo sutartis ir kitus leidimo išdavimo įstatyminį pagrindą pagrindžiančius dokumentus (el. byla, tomas 2, l. 15-91, 174-193, 195-197, 199-311).

Migracijos departamentas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-910(00369), vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: duomenys, kuriuos apie bendrovės veiklą pateikė pareiškėja, norėdama gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyve yra pareiškėja, yra fiktyvi; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsienietės nelegalios migracijos grėsmė; užsienietė neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėja pateikė 2016 m. gruodžio 23 d., todėl ginčui aktualios Įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 str. 1 d.). Pagal aktualios redakcijos Įstatymo nuostatas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.

Įstatymo 40 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 1 dalies 5 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, 1 dalies 1 punktas (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus), be kita ko, tokia įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017). Be to, užsienietis privalo įrodyti, kad jam reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sutinka su Migracijos departamento išvadomis, kad UAB „Sporto vadyba“ 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą (veiklos vykdymo vietą, bendrovėje dirbančius darbuotojus ir jų darbo sąlygas) neatitinka tikrovės.

Migracijos departamento Imigracijos skyrius, nagrinėdamas I. K. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad UAB „Sporto vadyba“ įsteigta 2014 m. spalio 9 d., jos įstatinis kapitalas - (duomenys neskelbtini) Eur, registracijos adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (Migracijos departamento sprendime pažymėta, kad šiuo adresu yra registruota daug įmonių, kurių dalyviais tampa užsieniečiai, siekiantys gauti, turintys ar kada nors turėję leidimus laikinai gyventi). 2016 m. spalio 7 d. buvo sudarytas kolegialus bendrovės valdymo organas - valdyba ir išrinkti šeši valdybos nariai (el. byla, tomas 2, l. 48, 49).

Bendrovės direktoriaus M. U. 2015 m. gruodžio 16 d. rašte deklaruojama, kad UAB „Sporto vadyba“ teikia paslaugas (konsultavimai, sportininkų paieška, sportininkų pardavimas ir t. t.) profesionaliems sportininkams, taip pat įvairiems profesionaliems sporto klubams už komisinį atlygį. Taip pat bendrovė teikia skrydžių koordinavimo ir sportininkų apgyvendinimo viešbučiuose paslaugas, organizuoja sportininkams skirtingų sporto šakų stovyklas. Ieško futbolininkų profesionaliems futbolo klubams. Teikia konsultacijas futbolininkams pasirašant kontraktus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius bendrovės vykdomai veiklai įrodyti pateikė anglų kalba išrašytas sąskaitas faktūras ir Bendrovės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad sąskaitos faktūros išrašytos už užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims suteiktas paslaugas. Piniginių lėšų pervedimai pagal šias sąskaitas buvo atliekami iš užsienio valstybėse esančių bankų (iš Latvijos ir Čekijos). Taigi, UAB „Sporto vadyba“ veikla orientuota į užsienyje esančius klientus. To iš esmės neneigia ir pareiškėja. Jokių duomenų, kad įmonė teikė kokias nors jos steigimo dokumentuose nurodytas paslaugas būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams (sudarė sandorius, pirko paslaugas ir pan.), byloje nėra. Pažymėtina, kad teismas neneigia juridinio asmens teisės verslą vykdyti ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pažymi, kad įstatymas šiuo atveju reikalauja, jog įmonės, kurios dalyvis yra užsienietis, veikla vyktų būtent Lietuvos Respublikoje.

Tai, kad UAB „Sporto vadyba“ nevykdė veiklos Lietuvos Respublikoje, leidžia daryti ir kiti byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovės direktoriaus M. U. 2015 m. gruodžio 16 d. rašte įmonės vadovo kontaktinis numeris priklauso ne Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriui. Byloje esantys duomenys apie bendrovės vadovo draudžiamąsias pajamas taip pat leidžia daryti išvadas, kad bendrovės vadovo darbas Lietuvoje buvo nenuolatinio pobūdžio. UAB „Sporto vadyba“ darbuotojas D. M. apklausos metu nurodė, kad su šeima gyvena R. F. Iš pateikto bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. bendrovė apskritai neturėjo jokių piniginių įplaukų iš veiklos, o nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. bendrovės banko sąskaitoje apskritai nebuvo jokių operacijų. Bendrovė 2016 m. gegužės-rugpjūčio mėn. turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kuris buvo pradėtas dengti 2016 m. rugsėjo 26 d. (buvo pervestas įsiskolinimas už 2016 m. gegužės mėn.). Pareiškėja šių aplinkybių neneigia, tačiau tvirtina, kad jos nepaneigia įmonės veiklos realumo, kadangi kiekvienas verslas gali susidurti su finansiniais sunkumais. Su kokiais konkrečiais finansiniais sunkumais buvo susidūrusi Bendrovė, nei pareiškėja skunde, nei pareiškėjos atstovė teismo posėdyje nenurodė. Tai, kad Bendrovė 2016 m. gegužės-rugpjūčio mėn. turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, vertinant kitų aukščiau nustatytų aplinkybių visumoje, atsakovui pagrįstai leido manyti, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys negavo darbo užmokesčio ir nedirbo.

Bylos duomenys rodo, kad atsakovas suteikė galimybę pareiškėjai įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, pateikiant paaiškinimus žodžiu. Pareiškėja buvo apklausta dėl jos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje (el. byla, tomas 2, l. 92-103). Susipažinus su apklausos stenograma, matyti, kad pareiškėja negalėjo argumentuotai pagrįsti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo Lietuvoje būtinumo bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti. Į klausimą, kodėl pateikė dokumentus gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja atsakė, kad investavo, įsigydama UAB „Sporto vadyba“ akcijų. Leidimas gyventi jai reikalingas tam, kad galėtų kontroliuoti, atvykti į Lietuvą ir dalyvauti susirinkimuose. Apklausos metu pareiškėja negalėjo nurodyti tikslios investuotos sumos, tik nurodė, kad akcijas įsigijo 2015 m. spalio mėnesį. Į klausimą, kaip dažnai susitinka su Bendrovės akcininkais, pareiškėja pateikė prieštaringus atsakymus: iš pradžių teigė, kad su akcininkais buvo susitikusi tik vieną kartą, o vėliau teigė, kad su jais bendrauja „reguliariai“ telekonferenciniu būdu, kai sprendžiami bendrovei svarbūs klausimai, pvz. dėl sutarčių pasirašymo. Pareiškėja negalėjo nurodyti nei vienos sutarties, dėl kurios buvo tariamasi, apklausos metu nuolat akcentuodama, kad visus Bendrovės reikalus tvarko direktorius M. U. Atsakydama į klausimą, kokiu būdu ji kontroliuoja bendrovės direktoriaus darbą, pareiškėja atsakė, kad direktorius „gali“ jai parodyti kontraktą, tačiau konkrečiau atsakyti negalėjo. Pareiškėja apklausos metu taip pat negalėjo konkrečiai įvardinti, kaip yra skirstomas įmonės pelnas (dividendai) ir kokio jis buvo dydžio. Į klausimą, kada, jos nuomone, atsipirks jos investicijos, pareiškėja nurodė apie tai negalvojanti. Pareiškėja taip pat negalėjo nurodyti, kokias konkrečias paslaugas Bendrovė teikė 6 mėnesius iki jos prašymo pakeisti leidimą pateikimo dienos. Abejonių pareiškėjos tikraisiais ketinimais kelia ir jos pasakojimas, kad bendrovė biuro neturi, darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, o bendrovės dalyviai susitinka verslo centre, kurio ji apibūdinti ir nurodyti jo adresą negalėjo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja gavusi pirmąjį leidimą laikinai gyventi veiklos bendrovėje pagrindu, per visą ginčui aktualų laikotarpį į Lietuvą buvo atvykusi tik keletą kartų. Nors pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apklausos metu ji negalėjo tiksliai apibūdinti savo gyvenamosios vietos (kelių aukštų namas, kokios šalia parduotuvės ir t.t.).

Pareiškėja savo atsakymų apie įmonės veiklos neišsamumą, abstraktumą aiškina tuo, kad Migracijos departamento užduoti klausimai apie įmonės sudarytus kontraktus, pelną, dividendus, darbuotojų funkcijas ir t. t. nėra priskirtini bendrovės akcininkų kompetencijai, tačiau apklausos metu ji pati teigė, kad kartu su Bendrovės valdyba ir direktoriumi sprendė dividendų paskirstymo, įstatinio kapitalo didinimo, kontraktų pasirašymo klausimus. Teismas tokius pareiškėjos aiškinimus laiko neįtikinamais ir vertina tai kaip jos gynybinę poziciją. Šiuo aspektu tai pat pažymėtina, kad pareiškėja į Bendrovės veiklą investavo nemažą sumą pinigų (14480 Eur), todėl apdairus investuotojas, tikėdamas ekonominės naudos iš investicijų, privalo domėtis įmonės veikla ir bent jau žinoti, kur įmonė vykdo veiklą, kokios akcininkų funkcijos, kokia įmonės darbo patirtis sporto srityje, veiklos rezultatai ir pan. Be to, kaip matyti, pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pačiu veiklos Bendrovėje pagrindu ir jai turėjo būti žinoma, kad ji turi pagrįsti savo veiklos Bendrovėje tęstinumą. Tačiau byloje surinkti įrodymai rodo, kad pareiškėja nedalyvavo ir nedalyvauja bendrovės veikloje, t. y. iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ji tik keletą kartų buvo atvykusi į Lietuvos Respubliką, dalyvavo tik viename Bendrovės akcininkų susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo klausimas, nesidomi, ar jos investicijos atsipirks, jos žinios apie Bendrovės veiklą yra paviršutiniškos, nenurodė, kaip konkrečiai ji faktiškai prisideda prie įmonės valdymo. Taigi, įvertinus pareiškėjos apklausos metu pateiktus paaiškinimus ir byloje surinktus įrodymus apie Bendrovės veiklą, darytina išvada, kad pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje tikslas nebuvo nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą ir dalyvauti įmonės valdyme, pareiškėja Bendrovės akcijų įsigijo kitais nei deklaruoja tikslais – įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Taigi, pareiškėja siekė formaliai atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės taip pat sudaro rimtą pagrindą manyti, kad ir įmonė, kurios dalyvė yra pareiškėja, yra fiktyvi. Pažymėtina, kad Įstatymo prasme fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 str. 6 d. (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija)).

Bylos duomenys rodo, kad Migracijos departamentas iniciavo Bendrovės veiklos patikrinimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsienio reikalų skyriaus (toliau – Migracijos valdyba) 2017 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-9033 bei 2017 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-18427 nurodoma, kad 2017 m. kovo 1 d. nuvykus bendrovės registracijos adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), bendrovės nebuvo rasta. 2017 m. kovo 3 d. buvo išsiųsti kvietimai pardavimų vadybininkams D. M. ir N. L. 2017 m. kovo 16 d. atvykti į Migracijos valdybą, tačiau minėti bendrovės darbuotojai į Migracijos valdybą neatvyko ir nepranešė neatvykimo priežasčių. Taip pat buvo išsiųstas kvietimas elektroninio pašto adresu sportovadyba@mail.ru. Paskambinus telefonu + (duomenys neskelbtini), atsiliepęs asmuo neprisistatė, nors teigė, kad yra girdėjęs apie bendrovės veiklą, tačiau nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Minėtas asmuo pažadėjo susisiekti su bendrovės direktoriumi ir pranešti jam apie bendrovės patikrinimą bei informuoti Migracijos valdybą. 2017 m. gegužės 3 d. buvo nuvykta D. M. ir N. L. deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, tačiau minėtų darbuotojų namų durų niekas neatidarė. N. L. kaimynė iš 16 buto paaiškino, kad minėtas bendrovės darbuotojas dirba automobilių servise, daugiau ji nieko nežinojo.

Nustačius, kad bendrovės interneto svetainėje yra deklaruojamas kitas įmonės veiklos adresas: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nuvykta ir šiuo adresu. Migracijos valdybos pareigūno 2017 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-43722 nurodyta, kad buvo nuvykta įmonės UAB „Sporto vadyba“ buveinės adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šeštame aukšte ant kabineto durų, pažymėtų numeriu (duomenys neskelbtini), yra užrašyti minėtos įmonės ir UAB „Ecotech“ pavadinimai, tačiau durys užrakintos (el. byla, tomas 2, l. 123). Pabendravus su gretimai minėto kabineto esančios įmonės darbuotoja, paaiškėjo, kad pastaroji dirba užsienio įmonės „Polo handels“ atstovybėje, (duomenys neskelbtini) kabinete. Ši darbuotoja dirba apie tris metus, tačiau kaimynų iš kabineto pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) ji nepažįsta ir nėra mačiusi, kad ten dirbtų darbuotojai arba būtų atėję klientai.

Reaguodamas į bendrovės atstovo 2017 m. gegužės 16 d. raštą, atsakovas suteikė teisę Bendrovei pateikti informaciją, susijusią su jos veikla. Migracijos departamentui 2017 m. birželio 7 d. bendrovės vadovas M. U. (M. U.) pateikė papildomus dokumentus: 2016 m. balansą ir metinę pelno mokesčio deklaraciją, pagal kurią nustatyta, kad 2016 m. bendrovės pajamos sudarė 27 140 Eur, pelnas - 5 383 Eur; latvių kalba 2015 m. balandžio 1 d. sudarytą sutartį su SIA Latvia Tours; anglų kalba 2015 m. rugpjūčio 31 d. su Lechia Gdansk Spolka Akcyjna sudarytą sutartį; anglų kalba 2016 m. vasario 1 d. sudarytą sutartį su Biedriba „Riga Football Club“ ir jos vertimą į lietuvių kalbą; anglų kalba 2017 m. sausio 10 d. sudarytą sutartį su Biedriba „Rigas Futbolą skola“; 2017 m. sausio 17 d. Biedriba „Rigas Futbola skola“ anglų kalba išrašytą sąskaitą faktūrą 5 000 Eur sumai; 2017 m. kovo 7 d. SIA Latvia Tours išrašytą sąskaitą faktūrą 701 Eur sumai, 2017 m. kovo 17 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Biedriba „Latvijas Amatieru Futboa Liga“ 3 000 Eur sumai; Biedriba „Riga Football Club“ 2017 m. kovo 21 d. išrašytas dvi sąskaitas faktūras po 1 000 Eur; 2017 m. balandžio 21 d. Biedriba „Riga Football Club“ už A. K. išrašytą sąskaitą faktūrą 1 900 Eur; 2017 m. gegužės 19 d. Biedriba „Riga Football Club“ išrašytą sąskaitą faktūrą 1 000 Eur sumai; 2017 m. birželio 1 d. Biedriba „Riga Football Club“ už V. S. išrašytą sąskaitą faktūrą 1 800 Eur sumai; 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 7 d. laikotarpio bendrovės banko sąskaitos išrašą, pagal kurį nustatyta, kad į bendrovės banko sąskaitą iš Latvijos bankuose atidarytų sąskaitų Basketbola klubs TTT- Riga Nodibin 2017 m. vasario 17 d. pervedė 1 000 Eur, 2017 m. kovo 6 d. ir kovo 7 d. A. K. - po 1 000 Eur, ŠIA Latvia Tours 2017 m. kovo 10 d. - - 701 Eur, Latvijas Amatieru Futbolą Liga 2017 m. kovo 23 d. - 1 700 Eur ir 2017 m. kovo 27 d. - 1 300 Eur, Riga Football Club 2017 m. kovo 27 d. - 1 000 Eur ir 2017 m. birželio 5 d. - 3 500 Eur, o 2017 m. gegužės 24 d. Valentino International Holding pervedė 1 000 Eur iš Šveicarijos banke esančios sąskaitos; 2017 m kovo 1 d. su ANDUMPARK LIMITED sudarytą Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl patalpų, esančių adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (el. byla, tomas 2, l. 93-139). Teismo vertinimu, šie dokumentai nepatvirtina bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, nes yra sudaryti su užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, o dalis jų apskritai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes sudaryti po 2016 m. gruodžio 23 d., t. y. laikotarpiu, kuris nepatenka į 6 mėnesių laikotarpį iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Be to, tiek Migracijos valdybos surinkti patikrinimo duomenys, tiek Bendrovės pateikta 2017 m. kovo 1 d. su ANDUMPARK LIMITED sudaryta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, leidžia pagrįstai manyti, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, išnuomotos formaliai, o jose jokia steigimo dokumentuose nurodyta veikla iš tiesų nevyko. Migracijos departamento sprendime akcentuojama, kad ANDUMPARK LIMITED deklaruoja teikianti migracijos paslaugas norintiems gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kaip matyti iš minėtos patalpų subnuomos sutarties, tiek ANDUMPARK LIMITED, tiek pareiškėjos valdoma Bendrovė galimai naudojasi tomis pačiomis patalpomis veiklai vykdyti, tačiau jokių duomenų apie Bendrovės teisę subnuomoti šias patalpas byloje nėra.

Migracijos departamentas sprendimo išvadas, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovės veikla yra fiktyvi, grindė ir Bendrovės darbuotojų apklausos duomenimis. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Migracijos valdybai nepavykus apklausti bendrovėje įdarbintų trijų Lietuvos Respublikos piliečių, Migracijos departamentas pats ėmėsi šios iniciatyvos. Po ilgo apklausų laiko derinimo Migracijos departamente buvo apklausti bendrovės darbuotojai R. K., N. L. ir D. M. Susipažinus su šių asmenų apklausos metu pateiktais atsakymais dėl jų darbo UAB „Sporto vadyba“, matyti, kad jų atsakymai į klausimą dėl darbo funkcijų vietos ir funkcijų yra abstraktūs, prieštaringi. D. M. paminėjo, kad biuras įkurtas 2017 m. kovo mėn. adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, kad jo darbas yra surasti futbolininkų ir, kad jis žino, jog bendrovėje dar dirba Robertas ir Nikolajus. Minėtas darbuotojas negalėjo tiksliai nurodyti, kokias funkcijas atlieka kiti bendrovės darbuotojai (iškaitant akcininkus ir valdybos narius), už ką jie yra atsakingi, kur iki 2017 m. kovo 01 d. buvo įrengtos jų darbo vietos. Į klausimą, kur ir kaip dažnai susitinka su bendrovės direktoriumi ir (ar) kitais bendrovės darbuotojais, įskaitant bendrovės valdybos narius, atsakė, kad susitinka tuomet, kai atvažiuoja iš S. P. N. L. apklausos metu teigė, kad darbo sutartį su bendrove pasirašė 2016 m. rugsėjo 29 d. biure, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), nors buvo deklaruota, kad bendrovė šiose patalpose veikia nuo 2017 m. kovo 3 d. Į klausimą, kur anksčiau (iki 2017 m. kovo 1 d.) buvo ir kur dabar yra įrengta jo darbo vieta bendrovėje, darbuotojas taip pat atsakė, kad biure, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). N. L. nurodė, kad jis dirba nuo 8 iki 16 val., t. y. ne visą 8 val. darbo dieną, kaip deklaruojama su juo sudarytoje darbo sutartyje. Į klausimą, kur ir kaip dažnai susitinka su bendrovės direktoriumi ir (ar) kitais bendrovės darbuotojais, įskaitant bendrovės valdybos narius, minėtas darbuotojas pateikė tikrovės neatitinkantį atsakymą, kad „tik darbo vietoje kiekvieną dieną“, nes prieš tai apklaustas D. M. nurodė, kad gyvena S. P. ir tik kartais atvažiuoja į Lietuvą. R. K. apklausos metu nurodė, kad bendrovėje dirba nuo 9 iki 17 val., t. y. taip pat ne visą 8 val. darbo dieną, kaip sulygta darbo sutartyje. Taip pat šis darbuotojas klaidingai nurodė, kad darbo sutartis jam leido dirbti darbą nuotoliniu būdu, nes tai buvo nurodyta darbo sutartyje (darbo sutartyje tokios nuostatos nėra). Visi aukščiau paminėti darbuotojai apklausos metu negalėjo atsakyti, kokios paslaugos buvo (yra) teikiamos Lietuvos Respublikoje, ar bendrovė 2016 m. gegužės-gruodžio mėn. sudarė (turėjo sudarytų) sutarčių su Lietuvos Respublikos fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis dėl paslaugų teikimo, kokias paslaugas ir kam teikė bendrovė nuo 2016 m. balandžio 18 d.

Taigi, bendrovės darbuotojų apklausos duomenys, Migracijos valdybos surinkta medžiaga leido Migracijos departamentui pagrįstai įtarti, kad darbuotojai pagal darbo sutartis iš tikrųjų nedirba, jų įdarbinimas yra fiktyvus, o veiklos vietos adresas yra formalus. Pareiškėjos argumentai, jog bendrovės darbuotojų darbo pobūdis leido dirbti nuotoliniu būdu, atmestini kaip nepagrįsti, nes nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjos pateiktose darbo sutartyse nebuvo nurodytas darbuotojų darbo vietų faktinis adresas, tačiau, kaip matyti, nei įmonės registracijos adresu, nei įmonės deklaruojamu veiklos adresu darbo vietos įkurtos nebuvo. Aukščiau nustatytos aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, kad bendrovėje nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirbo ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija) reikalavimo.

Pareiškėjos skundo argumentas, kad turėjo būti priimtas sprendimas dėl UAB „Sporto vadyba“ pripažinimo fiktyvia įmone, o tik po to sprendžiama dėl atsisakymo išduoti leidimo laikinai gyventi pagrindo, yra nepagrįstas. Remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu išduoti leidimą gyventi atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, taigi, tam, kad būtų konstatuota esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindui, pakanka nustatyti, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog įmonė yra fiktyvi. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo nuostatomis, atliko tyrimą ir ginčijamame sprendime išsamiai aptarė veiksnius, kurie šiuo atveju sudarė rimtą pagrindą manyti, jog UAB „Sporto vadyba“ yra fiktyvi. Pareiškėja įrodymais nepaneigė Migracijos departamento patikrinimo išvadų. Šio patikrinimo išvados yra sudedamoji sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi dalis. Atskiro sprendimo dėl įmonės pripažinimo fiktyvia teisės aktai Migracijos departamentą priimti neįpareigoja.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965redakcija)); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija)).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016), vertintina, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjos paaiškinimais tiek apklausos metu, tiek ir skunde, patvirtina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjos realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos.

Įvertinus tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB Sporto vadyba“ realiai vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, pareiškėja neatitiko sąlygų, kurios nustatytos norint gauti leidimą laikinai gyventi jo prašyme įvardintais ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, be to, dalis duomenų (duomenys apie bendrovės veiklą, darbuotojus, veiklos vietą), kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darytina išvada, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti sprendimą atsisakyti jai pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose numatytais pagrindais, dėl ko pareiškėjos skundo reikalavimai dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti leidimą netenkintini. Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjos prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjai taikomos poveikio priemonės motyvuotos.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su prašymo nagrinėjimo trukme ir padarytais procedūriniais pažeidimais, tačiau jie, teismo vertinimu, nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą.

Migracijos departamento 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-910(00369) yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo , 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. K. (I. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolita Rasiukevičienė