Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo J. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, paskirtas įspėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nubausta už tai, kad ji 2016 m. gruodžio 31 d, apie 8.30 val., Drujos g., Vilniuje vairavo automobilį BMW 320D, kurio valstybinis (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje padarymą bei Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu J. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, paskirtas įspėjimas.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma paskirti sankcijoje numatytą nuobaudą, netaikant nubaustosios atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai: veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodytos aplinkybės, t.y. pažeidėjos nuoširdus gailėjimasis, tai, kad ji galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra teista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vykdo visuomeninę veiklą, šiuo konkrečiu atveju negali būti pripažintos išimtinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu turėtų būti skirta švelnesnė administracinė nuobauda nei numatyta sankcijoje. Į šias teismo nustatytas aplinkybes atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjai skiriamą nuobaudą, tačiau tik sankcijos ribose. Patikrinus byloje esančius duomenis pažymėtina, kad apylinkės teismo nurodytų aplinkybių visuma nepakankama, jog būtų taikoma įstatyme numatyta išimtinė nuobaudos švelninimo galimybė.

Iš byloje esančio Lietuvos Kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio G.Rukšėno tarnybinio pranešimo matyti, kad nubaustoji vairavo automobilį neturėdama vairuotojo pažymėjimo: nurodė negalinti pateikti net kažkada turėto rusiško vairuotojo pažymėjimo, kadangi jis nebegalioja ir ji jo jau neturi (b.l.5).

Tokiu būdu yra pagrindas laikyti, kad apskritai nubaustoji teisės vairuoti nebuvo įgijusi. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu J. M. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo ji neturėjo (b.l.8).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą, byloje nėra nustatyta, todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį taip pat nėra.

Kaip minėta, skiriant J. M. nuobaudą už ATPK ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą turi būti atsižvelgiama į apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, t.y. į tai, kad buvo nustatyta J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (gailisi padariusi administracinį teisės pažeidimą), kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nubaustoji galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes J. M. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Šiuo konkrečiu atveju, nesant aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti įstatymo išimtis, apylinkės teismo sprendimas taikyti ATPK ATPK 30¹ straipsnio nuostatos nubaustosios atžvilgiu negali būti laikomas pagrįstu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimas šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalį, kurioje taikant ATPK 30¹ straipsnį J. M. už pažeidimo numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirtas įspėjimas.

J. M. už pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad jis privalo paskirtą baudą sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001.

Nutartis neskundžiama.