Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus atstovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius ir L. K. (Žemaitienė)) dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemės sklypo plotą ir nebeįtraukiant Agentūroje dvigubai deklaruoto žemės ploto. Tokio sprendimo motyvų ir argumentų pareiškėja nurodo nežinanti. Mano, kad Agentūra turėjo imtis veiksmų ne tik dėl ginčo ploto valdymo dokumentų, tačiau ir dėl pateiktų dokumentų apie prekinės gamybos vykdymą patikslinimo, nes du asmenys nurodė ne tik tai, kad teisėtai valdo ginčo plotą, tačiau ir tai, kad jame vykdė gamybą. Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. Žemės sklype vykdė žemės ūkinę veiklą, todėl yra pagrindas jai išmokėti visą išmoką.

Teismo posėdyje Agentūros atstovas A. P. nurodė, kad, vertindami pareiškėjos 2013 m. pateiktą paraišką, nustatė, kad tą patį žemės plotą deklaravo du asmenys -pareiškėja ir L. K. (Žemaitienė). Pažymėjo, kad du asmenys vienu metu negali valdyti to paties žemės ploto. Agentūroje buvo gauti Tarnybos Šilutės^ skyriaus vedėjo įsakymai, kurių pagrindu Agentūra nustatė, kad pareiškėja neturi dalies deklaruoto Žemės sklypo valdymo teisės. Nors Agentūroje gauti duomenys apie produkcijos realizavimą vienareikšmiškai nepatvirtina žemės ploto dirbimo fakto, tačiau Agentūra pripažino, kad tiek pareiškėja, tiek L. K. (Žemaitienė) dirbo dvigubai deklaruotą žemės plotą. Papildomai nurodė, kad pareiškėja deklaravo dirbamą žemės plotą su pasėlio kodu 5PP-2. Paaiškino, kad, deklaruojant žemės plotą su pasėlio kodu 5PP-2, žemės plote per praėjusius 5 metus negali būti vykdoma arimo veikla. Agentūra, vadovaudamasi 2012 m. paraiškų duomenimis, nustatė, kad dalis pareiškėjos deklaruoto žemės ploto 2012 m. buvo ariama, todėl 1,32 ha deklaruoto žemės ploto dalies pasėlio kodas buvo pakeistas į 5GP-1.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Tarnybos Šilutės skyriaus atstovė A. K. nurodė, kad neturi duomenų, kas faktiškai dirbo dvigubai deklaruotą žemės plotą. Nurodė, kad per klaidą tiek pareiškėjai, tiek L. K. (Žemaitienei) buvo suteikti leidimai naudoti tą patį žemės plotą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2013-06-17 pareiškėja pateikė Agentūrai paraišką gauti paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitų plotus (toliau - ir Paraiška). Paraiškoje pareiškėja deklaravo 86,75 ha plotą pasėlio kodu 5PP-2 (daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau), skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai) (b. 1. 26-30). Paraiškos administravimo metu nustatyta, jog dalis pasėlio kodu 5PP-2 deklaruotų daugiamečių ganyklų (pievų) (5 m. ir daugiau) plotų 2012 m. buvo deklaruoti kaip ariama žemė, t. y. dalis laukų plotų neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymo Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 4 p. apibrėžtos daugiametės ganyklos arba pievos sąvokos, todėl negalėjo būti deklaruota pasėlio kodu 5PP-2. Nustatytos paramos kriterijų neatitinkančios minėtos laukų plotų dalys, deklaruotos pasėlio kodu 5PP-2, buvo pakeistos į pasėlio kodą 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)), už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka. Agentūra nustatė, kad pareiškėjos Paraiškoje deklaruotas bendras 85,02 ha 5PP-2 plotas ir 1,32 ha 5GP-1 plotas (b. 1. 49-53). Taip pat pareiškėjos Paraiškos administravimo metu nustatyta, kad Žemės sklype dalis žemės ploto yra galimai deklaruotas 2013 m. ir kito asmens, t. y. L. K. (Žemaitienės). Agentūra nusprendė, kad pareiškėja įrodė žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) faktą, bet neįrodė žemės valdymo teisės, ir Sprendimu Nr. 2 skyrė pareiškėjai 2 932,27 Eur sankciją už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą (b. 1. 99-103).

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2, kuriais pareiškėjai pritaikyta sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš pareiškėjos pateikto patikslinto skundo ir Sprendimo Nr. 2 matyti, kad pareiškėjai ginčijamu Sprendimu Nr. 2 paskirta 9 697,85 Eur išmoka, 2 932,27 Eur sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą ir 202,97 Eur kompleksinio paramos susiejimo sankcija (b. 1. 99-103). Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad ji nesutinka su Sprendime Nr. 2 paskirta 2 932,27 Eur dydžio sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą. Pareiškėja patikslintame skunde taip pat nurodė, kad dėl kitų jai taikytų sankcijų skundas nereiškiamas (b. 1. 134).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 p. nustatyta Agentūros teisė priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Paraiškos teikimo metu galiojusi redakcija nuo 2013-05-31 iki 2013-09-05) 4 p. neteisingas deklaravimas - tai didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas.

Minėtų taisyklių 31.3 p. nustatyta, kad, nustačiusi deklaruoto ploto persidengimą, Agentūra pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) įrodymo dokumentus ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais)). Minėtų taisyklių 31.5. p. nustatyta, kad, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, Agentūra už neteisingai deklaruotą plotą sumažina pareiškėjams mokėtiną paramą. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad, nustačiusi dvigubo deklaravimo atvejį, Agentūra privalo patikrinti tiek paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisę, tiek jų dirbimo (žemės ūkio veiklos) faktą ir, atsižvelgusi į šiuos faktus, spręsti dėl konkrečių sankcijų taikymo (netaikymo) pareiškėjui. Pareiškėjas, kurio valdoje nustatyti dvigubo deklaravimo atvejai, turi pareigą pateikti Agentūrai minėtus faktus patvirtinančius dokumentus.

Agentūra, nustačiusi, kad 2013 m. Žemės sklype dalis žemės ploto galimai deklaruotas pareiškėjos ir L. K. (Žemaitienės), 2013-08-16 išsiuntė pranešimus Nr. 2162188 ir Nr. 2161818, kuriuose pareiškėją ir L. K. (Žemaitienę) įpareigojo pateikti žemės dirbimo įrodymo dokumentus ir žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (b. 1. 35, 57). Pareiškėja 2013-09-27 Agentūrai pateikė raštą „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo", kuriame nurodė, kad Tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-06-22 įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-618 jai buvo suteiktas laikinai naudotis 32,95 ha plotas Alkos kaime, apimantis ir tą sklypo dalį, kuri yra dvigubai deklaruota (b. 1. 36). Pareiškėja 2013-11-19 papildomai pateikė Paraiškoje pasėlio kodu 5PP-2 deklaruotų daugiamečių ganyklų-pievų plotų realizacijos dokumentus (b. 1. 41-46). L. K. (Žemaitienė) pateikė Agentūrai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dvigubai deklaruotas žemės plotas priklauso jai (b. 1. 58). Kartu su šiuo paaiškinimu buvo pateiktas ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijos 2013-08-23 raštas dėl žemės naudojimo Nr. 441, kuriame nurodyta, jog deklaruotą lauką dirba (šienauja) L. K. (Žemaitienė) (b. 1. 58 antra pusė), taip pat pateikti dokumentai, patvirtinantys deklaruoto lauko dirbimo realizacijos dokumentus (b. 1. 60-61).

Iš Paraiškos matyti, kad pareiškėja yra deklaravusi 86,75 ha ploto 25 kontrolinius žemės sklypus (b. L 26-30). Sprendime Nr. 1 yra nurodyta, kad kontrolinio žemės sklypo, kurio deklaruotas plotas 13,74 ha, ploto dalis (11,89 ha) deklaruota ir L. K. (Žemaitienės) 2013 m. paraiškoje. Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2011-06-14 įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-705 patvirtintas piliečių, kuriems leidžiama laikinai naudotis žemės ūkio paskirties žeme, plotus ir ribas sąrašas (b. 1. 71). Minėto sąrašo 23 eilutėje nurodyta, kad V. K., L. K. (Žemaitienės) tėvui, suteikiama teisė naudotis žemės sklypu Nr. 701-14, esančiu Alkos kaime, kurio plotas 14,50 ha (b. 1. 73). Tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2012-06-22 įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1175 L. K. (Žemaitienei) leista laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu, esančiu Alkos kaime, kurio plotas 14,50 ha (b. 1. 121-122). Tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-04-22 įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-618 pareiškėjai taip pat buvo leista laikinai naudotis trimis žemės plotais, nurodytais leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje, kurių vienas buvo 32,95 ha ploto žemės sklypas Alkos kaime (b. 1. 37). Minėtais Tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymais tiek pareiškėjai, tiek L. K. (Žemaitienei) buvo suteikta teisė laikinai naudoti 11,89 ha persidengiantį žemės plotą Alkos kaime.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-11-11 įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-2249 pakeistas Tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013-04-22 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-618 1 p. ir nustatyta, kad pareiškėjai leidžiama laikinai naudoti tris valstybinės žemės plotus, nurodytus leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje (b. 1. 86). Minėtu Tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymu buvo pakeistas pareiškėjai laikinai leidžiamas naudotis pirmasis žemės plotas Alkos kaime, kurio plotas pakeistas iš 32,95 ha į 16,25 ha. Minėto įsakymo pagrindu pareiškėja neteko teisės valdyti žemės ploto, kuris pagal Agentūros 2013 m. paraiškų duomenis buvo deklaruotas dviejų asmenų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktiką, patikros metu nustačius dvigubo deklaravimo faktą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Tokiu atveju paramos mokėjimą sąlygoja dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) būtina nustatyti, ar asmuo užsiima žemės ūkio veikla, ir 2) turi žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais)

patvirtinančius dokumentus (LVAT 2012-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2024/2012). Nagrinėjamu atveju Agentūra pripažino, kad pareiškėja įrodė žemės dirbimo faktą, tačiau nepateikė jo naudojimo pagrindą sudarančių dokumentų, t. y. neįrodė, kad teisėtai valdė deklaruotą žemės plotą. Todėl nenustačius, kad pareiškėja turi deklaruoto žemės ploto valdymo teisę, Agentūra pagrįstai pritaikė sankciją už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad jai buvo suteikta teisė laikinai naudotis trimis žemės plotais, tarp jų ir Žemės sklypu Alkos kaime, kuriame įvyko dvigubas deklaravimas. Taip pat nurodė, kad Žemės sklypas buvo suprojektuotas pirkimui Saugų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2012-12-03 Tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17 VĮ-(14.17.2.)-1779. Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2014-05-30 įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-983 nutrauktas Tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2012-06-22 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-! 175 galiojimas, kuriuo L. K. (Žemaitienei) buvo laikinai leista naudotis žemės sklypu Alkos kaime, kadangi minėtas žemės sklypas buvo perduotas pareiškėjai ir G. B. (b. 1. 82). Tarnybos Šilutės skyrius atsiliepime pripažino, kad pareiškėjai per klaidą laikinam naudojimui buvo suteikta teisė naudotis žemės plotu, kuris pateko į L. K. (Žemaitienės) naudojamą žemės plotą. Taigi nagrinėjamu atveju tiek pareiškėja, tiek L. K. (Žemaitienė) turėjo pagrindą manyti, kad valdo persidengiantį žemės plotą, tačiau tai nereiškia, kad Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą, nepagrįstai pritaikė sankcijas būtent pareiškėjai. Situacija, kai du asmenys turėjo teisę valdyti tą patį žemės plotą, susidarė ne dėl pareiškėjos, bet dėl Tarnybos Šilutės skyriaus veiksmų, todėl pareiškėjai išaiškina, kad teisės aktų nustatyta tvarka ji gali kreiptis į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad nesutinka tik su jau taikoma 2 932,27 Eur sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą, todėl dėl Sprendimu Nr. 2 pareiškėjai pritaikytos 202,97 Eur kompleksinio paramos, susiejimo sankcijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad Agentūra, atsižvelgdama į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šilutės skyriaus 2014-11-26 raštą Nr. 59D4-538, priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo, be kito ko, pakeitė pareiškėjai taikytą sankciją ir nurodė, kad Sprendimas Nr. 1 yra laikomas negaliojančiu. Agentūra, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, gali keisti jau priimtus sprendimus, laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Agentūra, Sprendimu Nr. 2 pripažindama Sprendimą Nr. 1 negaliojančiu, veikė teisėtai ir pagrįstai.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-15 sprendimas Nr. BR6-2351023 yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Taip pat nustačius, kad ginčijamas atsakovės 2015-09-15 sprendimas Nr. BR6-2351023 yra teisėtas, nėra pagrindo atsakovę įpareigoti atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.