Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, susituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neįgali, gyv. (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2017-02-04 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – bauda 10 MGL (376,60 Eur); 2019-08-22 bauda išieškota;

2) 2017-10-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams; 2019-07-29 išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus, o būtent, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nužudymo, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiajai tyrėjai O. K. 2022 m. liepos 21 d., laiko tarpe nuo 13 val. 33 min. iki 14 val. 20 min., adresu (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja, apklausos metu melagingai nurodė, jog ji įvykio metu buvo su A. K. ir matė kaip P. S. pats vienas griuvo savo kambaryje, nors teismas nustatė, kad jos įvykio metu nebuvo, o P. S. griuvo ant žemės ir patyrė mirtingą sužalojimą nuo A. K. smurtinių veiksmų.

L. K. padaryta veika yra numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus, o būtent, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nužudymo, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui E. K. 2022 m. liepos 18 d., laiko tarpe nuo 14 val. 20 min. iki 14 val. 35 min., adresu (duomenys neskelbtini), apklausiama kaip liudytoja, apklausos metu melagingai nurodė, kad 2022-07-17 išeinant iš namų bendravo su P. S. ir jis buvo sveikas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai J. P., 2022-07-20, laiko tarpe nuo 12 val. 11 min. iki 14 val. 13 min., tarnybiniame automobilyje, apklausiama kaip liudytoja, apklausos metu melagingai nurodė, kad įvykio metu su A. K. buvo L. K. (R.) ir matė kaip P. S. pats vienas griuvo savo kambaryje, nors teismas nustatė, jog L. K. (R.) įvykio metu nebuvo, o P. S. griuvo ant žemės ir patyrė mirtingą sužalojimą nuo A. K. smurtinių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

A. M. padaryta veika yra numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje.

L. K. ir A. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:

L. K., apklausta įtariamąja, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad nužudymu buvo kaltinamas jos sugyventinis, šiuo metu sutuoktinis – A. K. Byla buvo perduota teismui ir A. K. nuteistas. Ikiteisminio tyrimo metu, byloje apklausiama liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, policijos pareigūnams 2022 m. liepos 21 d. melagingai nurodė, kad įvykio metu buvo su A. K. ir matė kaip P. S. pats griuvo savo kambaryje. Vėliau ji pati policijos pareigūnams nurodė, kad nebuvo su A. ir nematė kaip P. S. griuvo. Apklausiama neilgai trukus po įvykio, buvo šoko būsenoje, nelabai suvokė ką sako, todėl taip pasielgė. Nenorėjo klaidinti policijos pareigūnų, buvo išsigandusi. Suvokusi, kad suklaidino pareigūnus, pati nuvyko į policiją ir davė teisingus parodymus. Papildomai apklausta įtariamąja L. K. nurodė, kad pareigūnė O. K. jai išaiškino teises, pareigas ir atsakomybę ir ji viską puikiai suprato, pasirašė protokole. Apklausos metu pareigūnei nurodė, kad įvykio metu buvo su A. K. ir matė kaip P. S. pats griuvo savo kambaryje, nes norėjo apsaugoti savo sugyventinį. Sugyventinis jai buvo pasakęs, kad netyčia pastūmė P. S. Ji šias aplinkybes sugyventiniui liepė nutylėti, nieko neprisipažinti, kol nebus gauta išvada dėl P. sužalojimo. Supranta, kad savo poelgiu padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų atlikti viešųjų darbų bausmę;

A. M., apklausta įtariamąja, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad byloje dėl P. S. nužudymo buvo apklausiama liudytoja Pakruojo policijos pareigūnų namuose ir Pakruojo rajono policijos komisariato patalpose. Prieš apklausą policijos pareigūnai ją įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ji pasirašė protokole. P. S. gyveno tame pačiame name kaip ir ji. Pastarąjį rado namuose negyvą. Ją apklausė du pareigūnai – vyras ir moteris. Pareigūnas pavarde K., o pareigūnės pavardės nepamena. Pareigūnai prieš kiekvieną apklausą jai išaiškino teises, pareigas ir atsakomybę, tame tarpe ir už melagingų parodymų davimą. Ji pasirašė protokole. Pirmą kartą apklausiama buvo netrukus po P. S. mirties. Po to, dar buvo apklausta po kelių dienų. Pareigūnams pamelavo, kad išeidama iš namų matė P. S. gyvą ir su juo kalbėjo, jis buvo sveikas. Taip pat pamelavo, kad su A. K. įvykio dieną buvo atėjusi L. K., ankstesnė pavardė R. Kodėl pareigūnams suteikė neteisingą informaciją, paaiškinti negali. Gal išsigando, gal norėjo padėti A. K., nes su pastaruoju ne kartą yra girtuokliavusi. Supranta, kad policijos pareigūnams pasakydama netiesą, juos klaidino ir savo veiksmais padarė nusikaltimą. Dėl tokio savo poelgio gailisi;

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartimi, kuria teismas nustatė, jog L. R. galimai darė poveikį liudytojai A. M., kad ši nutylėtų aplinkybes apie A. K. buvimą pas ją namuose ir jo atliktus smurtiniu veiksmus P. S. atžvilgiu. A. M. apklausiama 2022-07-18 ikiteisminio tyrimo metu, minėtų aplinkybių nenurodė, be to, tvirtino, kad minėtą dieną, išeinat iš namų, bendravo su P. S. ir šis buvo sveikas, nors teismas nustatė, kad A. K. smurtavo P. S. atžvilgiu ryte, po smurto šis griuvo ant grindų ir nebesikėlė. 2022-07-20 apklausoje A. M. ir 2022-07-21 apklausoje L. R. nurodė, kad įvykio metu su A. K. buvo L. R., kuri nurodė, jog matė kaip P. S. griuvo pats savo kambaryje, nors teismas nustatė, kad L. R. įvykio metu nebuvo, o P. S. griuvo ant žemės ir patyrė mirtiną sužalojimą nuo A. K. smurtinių veiksmų. L. R. ir A. M. galimai davė melagingus parodymus, tai yra galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas 235 straipsnio 1 dalyje;

2022-07-18 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu, iš kurio matyti, kad A. M. 2022-07-18, 14:13 val., pasirašytinai supažindinta su atsakomybe pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo;

2022-07-18 liudytojos A. M. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti liudytojos A. M. parodymai, kad 2022-07-17, apie 18-19 val., išėjo pas draugą. Duris užrakino iš vidaus ir iš kambario išėjo per P. S. kambarį. Išeidama sutiko P. S. Šis buvo savo kambaryje sveikas, niekuo nesiskundė;

2022-07-20 liudytojos A. M. papildomos apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti parodymai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vyresniajai tyrėjai J. P. Liudytoja apklausiama A. M. nurodė, kad 2022 m. liepos 17 d. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja, tame pačiame gyvenamajame name, tik atskiruose kambariuose gyvena P. S., K. S. ir V. J. Į vakaro pusę, apie 17-18 val., pas ją į svečius atėjo K. (pavardės ir tikro vardo nežino, gyvena (duomenys neskelbtini)) su L. R. bei atsinešė 3 ar 4 skardines alaus. K. buvo išgėręs, „įsiaudrinęs“. Ji taip pat turėjo alaus, buvo išgėrusi. K. kalbėdamas šaukė, mosikavo rankomis, keikėsi, klausė kodėl P. pjudo šunį ant kito šuns, klausė kur P. Ji pasakė, kad čia ir ranka parodė į durų pusę, kur yra P. kambarys. L. buvo kartu. K. iš jos kambario per vidines duris nuėjo į P. kambarį. Ji su L. pasiliko savo kambaryje. Ji gėrė alų, kambaryje grojo muzika. Ką veikė K. pas P., nematė. Girdėjo bumtelėjimą, šunų lojimą (šunys buvo pas P. kambaryje), keiksmažodžius ir sakant „ką, šunį pjudei“. Pas P. K. galėjo užtrukti kelias minutes. Grįžęs į jos kambarį, K. ją apsikabino, pasakė „draugai, draugai“, pabuvo kelias minutes, atsigėrė alaus ir su L. išėjo per duris, kurios iš jos kambario veda tiesiai į lauką. L. nebuvo nuėjusi į P. kambarį. Išėjus K. ir L. iš jos namų, ji apsirengė ir apie 18-19 val. ėjo į svečius. Iš savo kambario ėjo per P. kambarį. Įėjusi į P. kambarį, pamatė, kad P. guli ant betoninių grindų, ant nugaros. Ji paklausė, ar šiam viskas gerai. P. atsakė „gerai, gerai, keliuosi“ ir kėlėsi. Ar P. pats nugriuvo, ar K. sumušė, ar pastūmė ir šis nugriuvo, nematė. P. nedejavo, neverkė, nesiskundė, kad jam kažkur skauda, nesakė, kad jį kas nors būtų sumušęs;

2022-10-06 liudytojos A. M. papildomos apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti liudytojos parodymai, kad 2020-07-17 ji nuo pat ryto vartojo alkoholį. Pas ją į namus atėjo L. S. ir A. K. K. turėjo 3 skardines alaus, jau buvo pavartojęs alkoholio. Ji sėdėjo ant lovos, L. atsisėdo prie stalo. K. neprisėdo, iškart paklausė kur yra P. ir piktai pasakė „Jis nepjudys savo šunų ant mano šuns“. Matėsi, kad K. yra supykęs. Ji ranka parodė įėjimą į P. kambarį. K. nuėjo pas P., paskui save pridarė duris. Girdėjo, kad „K.“ garsiai kalbėjo, piktai, šaukė. Pas ją buvo įjungtas televizorius bei grojo muzika, todėl ką „K.“ šaukė ant P., negali pasakyti. K. būnant pas P., išgirdo duslų „bumbtelėjimo“ garsą, bet nekreipė į tai dėmesio, nėjo žiūrėti kas įvyko. K. pas P. buvo neilgai. Grįžęs į jos kambarį, K. apie P. nieko nesakė, bet labai greitai išėjo, paliko atsineštą alų. Išeidama iš namų, ji ėjo per P. kambarį. Namo parėjo 2022-07-18, po 9 val., per P. įėjimą. Šis gulėjo ant žemės tarp lovos ir stalo. Pagalvojo, kad P. neblaivus. Palietusi pastarojo koją pajautė, kad šis šaltas ir suprato, kad negyvas. P. grįžusi rado ne toje pačioje vietoje, kaip išeidama jį paskutinį kartą matė. 2022-07-17 L. R. pas ją atėjusi nebuvo, atėjo tik tada, kai sužinojo, kad mirė P.;

2022-07-21 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu, iš kurio matyti, kad L. R. pasirašytinai 2022-07-21, 13:32 val., supažindinta su atsakomybe pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo;

2022-07-21 liudytojos L. R. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti L. R. parodymai, kad ji yra supažindinta jog turi teisę neduoti parodymų prieš savo sugyventinį A. K., bet sutinka duoti parodymus apie jai žinomas aplinkybes. 2022-07-17, apie 10 val., namuose su vaikais ir kaimynais išgėrė alaus. Apie 11 ar 13 val. su A. ėjo per kaimynus ir užėjo pas buvusią grupės draugę A., nusinešė alaus. Pas A. buvo apie 30 minučių. A. buvo neblaivi. Nei ji, nei K. pas P. nuėję nebuvo. Praeidama pro praviras P. duris matė, kad P. griuvo ant nugaros. K. stovėjo šalia jos verandoje, tarpdury. Kai pamatė gulintį P., apėjo aplink namą ir A. pasakė kviesti greitąją, nes žmogelis mirs. A. pasakė, kad ne pirmą kartą, pats „išsilaižys“. K. tikrai nemušė P.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą L. K. ir A. M. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje, nes jos, būdamos pasirašytinai įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamos liudytojomis, davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams melagingus parodymus.

Už nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriami viešieji darbai, nes tokia bausmės rūšis yra numatyta straipsnio sankcijoje. Kaltinamosios neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jos prisipažino padariusios nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios L. K. asmenybė – teista, bet teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamosios A. M. asmenybė – neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje.

Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmės kaltinamosioms skirtinos atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Kadangi byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamosios prisipažino esančios kaltos dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamos, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamosioms paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosioms paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktinos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti L. K., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti A. M., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.