- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- e2-28-714/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00937-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- „Rolf-Logistitics“ LLC
- Atsakovas
- UAB „Manvesta“
- Trečiasis asmuo
- „IfP&C Insurance AS“
- Advokatai
- Justinas Usonis, Egidijus Balčiūnas
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovės „Rolf-Logistitics“ LLC atstovui advokatui Justinui Usoniui, atsakovės UAB „Manvesta“ atstovui advokatui Egidijui Balčiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Rolf-Logistitics“ LLC ieškinį atsakovei UAB „Manvesta“, tretysis asmuo „IfP&C Insurance AS“ filialas, dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2014 08 27 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo „Rolf-Logistitics“ LLC ieškinį atsakovui UAB „Manvesta“, tretysis asmuo „IfP&C Insurance AS“ filialas, dėl žalos atlyginimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 12 049,41 Lt (3 489,75 Eur) žalos atlyginimui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė tai, kad 2013 01 24 Maskvos srityje, Lenino rajone, Bulatinovskio šiaurės apygardoje, ruože 20510/1-8 ieškovo darbuotojas J. J. nuo 2013-01-23 iki 2013-01-25 vykdė reisą maršrutu Maskva – Sankt Peterburgas – Maskva, 2013-01-24 Ieškovo darbuotojas atvyko iškrovimui adresu Maskvos sritis, Lenino rajonas, Bulatnikovskio šiaurės apygarda, ruožas 2510/1-8, atsakovo darbuotojas M. A. vairavo Atsakovui priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinkęs netinkamą greitį ir neįvertinęs esamų kelio ir meteorologinių sąlygų, atsitrenkė į Ieškovui priklausančios stovinčios transporto priemonės puspriekabę (duomenys neskelbtini), valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Atsakovo ir Ieškovo darbuotojai užpildė pranešimą apie kelių eismo įvykį, atsakovo darbuotojui M. A. byla dėl administracinės teisės pažeidimo nebuvo iškelta, Atsakovas savo civilinę atsakomybę apsidraudęs draudimo įmonėje "If P&C Insurance AS", kurios atstovai Rusijos Federacijoje OOO „Rosgosstrach“, pagal Rusijos Federacijoje galiojančius įstatymus, 2013-02-28 d. išmokėjo Ieškovui 82 754 rub. žalos atlyginimo, neatlyginta žala, atskaičiavus draudimo sumokėtą sumą, sudarė 217 401,61 rub., 2013-03-15 OOO „Tk-Servis Plius“ ekspertas-technikas N. J. L. atlikęs nepriklausomą ekspertizę pateikė vertinimo ataskaitą Nr. 00439-H, kartu su ataskaita pateiktas 2013-03-12 apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kokios sudaužytos transporto priemonės detalės turi būti pakeistos ar suremontuotos, dažomos, apžiūros akte pateiktos išvados, jog puspriekabė turi būti remontuojama, remontuojant gali būti nustatyti dėl šio eismo įvykio atsiradę defektai. 2013-03-14 ekspertas pateikė išvadą Nr. 0439-1 dėl LOHR EUROLOHR transporto priemonės remonto vertės, apskaičiavus atsarginių dalių, remonto darbų bei dažymo kainą, padaryta išvada, kad Ieškovo patirti materialiniai nuostoliai sudaro 298 029,51 rub. neįskaitant nusidėvėjimo, o įskaitant nusidėvėjimą – 232 581,46 rub., Ieškovas atliko po kelių eismo įvykio sugadintos transporto priemonės remontą, sugadintos transporto priemonės remonto išlaidos sudarė 300 155,61 rub. su PVM, 2013-05-07 Ieškovas pateikė Atsakovui pretenziją, kuria reikalavo atlyginti likusią, draudimo neatlygintą žalą, 2013-06-10 pateiktame atsakyme į 2013-05-07 pretenziją Atsakovas prašė pateikti papildomus paaiškinimus dėl PVM mokesčio ir naujų detalių nusidėvėjimo, 2013-07-09 Ieškovas pateikė Atsakovui atsakymą, kuriuo vėlgi prašė atlyginti patirtus nuostolius (Priedas Nr. 10). Kartu su 2013-07-09 raštu, Ieškovas pateikė Atsakovui sąskaitą – aktą Nr. Zz00002156 – kurią apmokėjo už sudaužytos transporto priemonės remontą bendrovei „Global Truck Service“, 2013-07-18 Atsakovas pateikė atsakymą (Priedas Nr. 11), kuriame nurodė, jog priėmė sprendimą atlyginti Ieškovui draudiko neatlyginamą nuostolio dalį, sudarančią 77 102,93 rub., pateikdamas atsakymą, Atsakovas nesivadovavo Ieškovo pateikta sąskaita už remontą, tačiau vadovavosi „Tk-Servis Plius“ atlikta nepriklausoma ekspertize, 77 102,93 rub. sumą Atsakovas Ieškovui sumokėjo, Atsakovas minėtame 2013-07-18 atsakyme nurodė, kad įvertinus vertinimo ataskaitoje Nr. 00439.H nustatytus nuostolio dydžius, įvertinant keičiamų dalių nusidėvėjimą, nuostolis yra 232 581,46 rub. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuostolis be PVM: 232 581,46 – PVM (18%)= 197 102.93 rub., Atsakovas taip pat nurodė, kad Rusijos Federacijoje transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma (išmokos limitas) vienam įvykiui yra 120 000 rub., Eismo įvykio metu patyręs žalą Ieškovas iš atsakingo draudiko gavo 82 754,00 rub., Atsakovas nurodė, kad Ieškovas turėtų kreiptis į draudiką dėl likusios (draudikui priklausančios atlyginti) nuostolio dalies atlyginimo, kuri sudaro: 120 000 rub. – 82 754 rub. = 37 246 rub., atsižvelgiant į nurodytus paskaičiavimus, Atsakovas laikė, kad liekanti draudiko neatlyginama nuostolio dalis sudaro 197 102,93 rub. – 120 000 rub. = 77 102,93 rub., šią sumą Atsakovas pervedė į Ieškovo sąskaitą, taigi Atsakovas laikė, kad Ieškovo patirta žala turėtų būti skaičiuojama imant nepriklausomos ekspertizės duomenis ir iš materialinės žalos, atskaičiavus nusidėvėjimą, turi būti išskaičiuojamas PVM bei neišmokėta draudimo suma, tačiau Ieškovas laiko, kad suma, kurią turi atlyginti Atsakovas sudaro 140 298,68 rub. ir yra apskaičiuojama iš patirtų remonto išlaidų, kurios sudaro 300 155,61 rub., (vadovaujantis pateikta sąskaita už remontą, tačiau ne eksperto išvada) atimant draudimo išmokėtą išmoką (82 754 rub.) bei Atsakovo atlygintą dalį nuostolių (77 102,93 rub.).
Taip pat ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties "Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose" 40 str. 1 d. numatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų, nes nagrinėjamoje byloje Atsakovui kyla pareiga atlyginti Ieškovo patirtą žalą ne iš sutartinių teisinių santykių, tačiau iš deliktinių teisinių santykių, deliktas (kelių eismo įvykis dėl Atsakovo darbuotojo kaltės) įvyko Rusijos Federacijos teritorijoje, todėl remiantis aukščiau paminėta nuostata, byloje turi būti taikomi ir remiamasi Rusijos Federacijos įstatymais, be to minėtos sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 40 str. 3 d. numatyta, kad Šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą, todėl Ieškovas reiškia ieškinį pagal Atsakovo gyvenamąją vietą, t.y. kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą.
2015 03 16 ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad draudikas papildomai Ieškovui sumokėjo 3 198,84 Lt, kas sudaro 924,45 euro sumažino ieškinio reikalavimą iki 2 565,30 euro.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad Ieškovas turi pareigą, o ne teisę, reikalavimą nukreipti į draudiką, trečiąjį asmenį „IfP&C Insurance AS“ filialą, kuris pripažintinas pagrindiniu skolininku, be to ieškovas pripažįsta, kad „IfP&C Insurance AS“ filialo atstovas Rusijos Federecijoje OOO „Rosgosstrach“, vadovaudamasis Rusijos Federacijoje galiojančiais įstatymais, nustatė, kad ieškovui 2013 01 25 eismo įvykio metu buvo padaryta 82 754,00 rub. turtinė žala, kuri buvo atlyginta, Ieškovo teigimas, kad Rusijos federacijoje nukentėjusiajam asmeniui pagal transporto valdytojų privalomojo civilinės atsakjomybės draudimo įstatymą žala nustatoma kitaip, nei įprastai, tai yra skaičiuojamas nusidėvėjimas, neturi nei teisinio, nei loginio pagrindo, OOO „Tk-Servis Plius“ eksperto – techniko N.J. L. pateiktą vertinimo ataskaitą Nr.00439.H ir 2013-03-14 ekspertizės išvadą Nr. 0439-1 dėl LOHR EUROLOHR transporto priemonės remonto vertės ir turtinės žalos dydžio, 2013-03-14 ekspertizės išvadoje Nr. 0439-1 nurodyta, kad „Remonto kaina yra 298 029,51 rub.; Materialinės žalos dydis yra 232 581,46 rub.“, eksperto buvo nustatyta, kad Ieškovui buvo padaryta 232.581,46 rub. materialinė žala, nes transporto priemonė LOHR EUROLOHR buvo 2006 metų gamybos, todėl keičiamoms detalėms buvo pritaikytas 38.14 procentų nusidėvėjimas, o tai atitinka Rusijos Federacijos Vyriausybės 2010-05-24 nutarimo „Dėl Taisyklių patvirtinimo nustatant transporto priemonių atstatomojo remonto išlaidų medžiagoms ir atsarginėms dalims lėšas" 5 punkto reglamentavimą, kad išlaidos atsarginėms detalėms nustatomos atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, tokia pat nuostata įtvirtinta „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos" nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d Nr. 101, 2013-03-14 ekspertizės išvadose Kr. 0439-1 dalyje 5 „Taikomi vertinimo veiklos standartai“ nurodyta, kad „Vertinimo objekto rinkos vertės vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais: RF civiliniu kodeksu, 1998-07-29 Federaliniu Įstatymu Nr, 135-F3 „Dėl vertinimo veiklos Rusijos Federacijoje“, Rusijos Federacijos 2002 04 05 įstatymo „Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo“ 12 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad atsarginiu detaliu remonto išlaidos padengiamos atsižvelgiant i jų nusidėvėjimą, ieškovui padaryta žala buvo nustatyta tokiais pačias principais ir standartais, kokias nustatoma žala kiekvienu atveju po eismo įvykio Rusijos Federacijoje, ieškovo pateiktame 2013-07-09 Akte Kr. Zz00002156 nurodoma, kad ieškovo automobilio remonto vertė 300 155,61 rub., tačiau tame dokumente nenurodyta, kokie remonto darbai buvo atlikti, ir ar visi atlikti darbai yra susijė su padarytais sugadinimais eismo įvykio metu, be to šis dokumentas neįrodo, kad ieškovas sumokėjo remonto įmonei OOO „Global Truck Service" 2013-07-09 Akte Kr. Zz00002156 nurodytą sumą - 300 155,61 rub., o ieškovo pateiktame 2014-04-04 mokėjimo pavedime Nrr. 3219, yra suma 324 210,23 rub. ir „Mokėjimo paskirtis" nurodyta, kad ieškovas moka OOO „Global Truck Service" pagal „sąskaitas" už „autovežių remontą", o ne pagal „aktą" bei moka pagal 5 skirtingas „sąskaitas", kuriu atskirai sumos nežinomos. Rusijos Federacijos 2002-04-25 įstatymo Nr. 40-F3 „Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo" 7 straipsnio (V) punkte numatyta, kad turtui padaryta žala atlyginama iki 120 000 rub., todėl trečiasis asmuo „Įf P&C Insurance AS", būdamas pagrindiniu skolininku, mažiausiai privalėjo sumokėti 120 000 rub. žalos atlyginimo ieškovui, tačiau išmokėjo tik 82 754 rub., o likusi trečiojo asmens „H P&C Iasurance AS" neišmokėta suma yra 37 246 rub.. todėl šį reikalavimą atsakovas reiškia ne tam asmeniui, pagal 2013-03-15 OOO „Tk-Servis Plius" eksperto-techniko K.J. L. atlikta vertinimo ataskaitą Nr. 00439.H ir 2013-03-14 ekspertizės išvada Nr. 0439-1, ieškovo materialinės žalos dydis yra 232 581,46 rub. (remontas su detalių nusidėvėjimu), iš kurios 35 478,53 rub. sudaro pridėtinės vertės mokestis ((232.581,46 rub. / 1,18 (18 proc.) -232.581,46 rub.) iš viso 35.478,53 rub.), tokiu būdu ieškovui atlygintinas nuostolis yra 197.102,93 rub. (232 581,46 rub. - 35 478,53 rub. iš viso 197.102,93 rub.), 2013-03-15 OOO „Tk-Servis Plius eksperto-techniko K.J. L. vertinimo ataskaitos Nr.00439.H 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad „ Vertinimo tikslas yra rinkos vertės nustatymas", todėl darytina išvada, kad ieškovo užsakytas ekspertas puspriekabės remonto kainą nustatė pagal Rusijos Federacijoje esančias rinkos kainas, Atsakovė atlygino jai priklausančios prievolės dalį, kuri aritmetiškai skaičiuojama taip: 232.581,46 rub. (remonto kaštai su detalių nusidėvėjimu) - 35 478,53 rub. (PVM) - 120.000 rub. („If P&C Insurance AS" dalis) -77.102,93 rub. = 0 rub., todėl ieškinys yra atmestinas, Rusijos Federacijos Mokesčių kodekso 78 str. 1 punkte numatyta, kad sumokėtos sumos, tame tarpe pridėtinės vertės mokestis, sugrąžinamos mokesčių mokėtojui, pagal kodekse nustatyta tvarką, kodekso 176 str., trečiojo asmens „IFP&.C Insurance AS" atstovo Rusijos Federacijoje 000 „Rosgosstrach" 2013-02-28 mokėjimo pavedimu Nr. 742 sumokėta 82.754,00 rub. draudimo išmoka, o skiltyje “Mokėjimo paskirtis" nurodyta „Be mokesčio (PVM)", todėl ieškovo sumokėtas pridėtinės vertės mokestis remonto įmonei 000 „Global Truck Service" už remontą nėra ir negali būti žalos dalis kurią jis yra patyręs, nes šią žalos dalį ieškovas susigrąžino ar įskaitė, kaip tai numatyta Rusijos Federacijos Mokesčių kodekse.
Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kas 2013-01-04 tarp draudiko ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 05/1547453, kurios pagrindu atsakovui buvo išduotas tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas - žalioji kortelė, šia Draudimo sutartimi buvo apdrausta atsakovui priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojo civilinė atsakomybė, 2013-04-19 draudikas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.1015 str. bei įvertinęs visą žalos byloje Nr. IF/TC/0005630 esančią medžiagą, dėl 2013-01-24 įvykio išmokėjo 8 197,50 Lt (kas atitinka 82 754 rub.) dydžio draudimo išmoką, draudimo išmoka buvo išmokėta Rusijos nacionalinio draudikų biuro įgaliotam atstovui Rosgosstrakh, kuris reguliavo žalą Rusijoje dėl 2013-01-24 įvykio, gavus ieškovo ieškinį paaiškėjo, kad realiai ieškovo patirta žala dėl šio įvykio yra 300 155,61 rub. su PVM (t.y. didesnė nei buvo žinoma draudikui ir Rusijos nacionalinio draudikų biuro įgaliotam atstovui Rosgosstrakh reguliuojant žalą), todėl 2014-09-16 draudikas išmokėjo ieškovui papildomą 926,45 Eur (kas atitinka 3 198,84 Lt ir 37 246 rub.) dydžio draudimo išmoką, papildoma draudimo išmoka ieškovui buvo apskaičiuota pagal 2013-04-04 (t.y. dienos, kai ieškovas sumokėjo už apgadintos transporto priemonės remontą) rublio ir Lietuvos lito santykį - 100:8,5884 (37 246 x 8,5884 : 100), tokiu būdu iš viso dėl 2013-01-24 įvykio draudikas išmokėjo ieškovui (tiesiogiai ar per Rusijos nacionalinio draudikų biuro įgaliotą atstovą Rosgosstrakh) 11396,34 Lt, kas atitinka 120 000 Rusijos rublių. Tretysis asmuo taip pat nurodė, lad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 10 str. 4 d. numato, kad žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose valstybėse pagal tų valstybių teisės aktus, tokiu būdu Lietuvos Respublikoje registruotai transporto priemonei sukėlus eismo įvykį Rusijoje, žalą administruoja ne Lietuvos Respublikos, o Rusijos nacionalinis draudikų biuras (arba draudiko korespondentas (įgaliotas atstovas), kuris yra patvirtintas Rusijos nacionalinio draudikų biuro) išimtinai pagal Rusijoje galiojančius teisės aktus, įskaitant ir šioje valstybėje galiojančias draudimo sumas, Rusijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato maksimalias draudimo sumas, kurios gali būti išmokamos dėl Rusijoje įvykusių eismo įvykių, konkrečiai: dėl žalos asmeniui - 160 000 Rusijos rublių kiekvienam įvykyje nukentėjusiam asmeniui; dėl žalos turtui, 120 000 Rusijos rublių, jei įvykyje žalą patyrė vienas asmuo, 160 000 Rusijos rublių, jei įvykyje žalą patyrė du ar daugiau asmenų, TPVCAPDĮ 10 str. (Draudimo sutarties galiojimo teritorija) numato, jog įprastinė draudimo sutartis visą draudimo sutarties galiojimo terminą suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemoniųvaldytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagalminėtą įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė, to paties įstatymo minėtas straipsnis taip pat numato, kad įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji kortelė, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose užsienio valstybėse, TPVCAPDĮ yra aiškiai išskirtos dvi draudimo sutarties galiojimo teritorijos - EuroposSąjungos valstybių narių ir žaliosios kortelės sistemai priklausančiųvalstybių, kuriai priklauso ir Rusija, toks reglamentavimas, draudiko nuomone, yra visiškai pagrįstas, kadangi Europos Sąjungos valstybių teritorija draudimo požiūriu yra traktuojama kaip vieninga (kertant Europos Sąjungos vidaus sienas panaikinta draudimo kontrolė), be to, Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniaidraudikų biurai yra visiškai atsakingi už nedraustomis transporto priemonėmis padarytas žalas, taip pat nei viena Europos Sąjungos valstybė negali savo įstatymuose numatyti mažesnių draudimo sumų nei yra numatyta Europos Sąjungos direktyvose, tuo tarpu kitose (t.y. ne Europos Sąjungos)valstybėse galiojančios draudimo sumos yra išimtinai tik tų valstybių prerogatyva ir jokia kitavalstybė neturi teisės įtakoti šių draudimo sumų dydžio, tokiu atveju problema dėl atitinkamose valstybėse galiojančių nepakankamai didelių draudimo sumų gali būtų išspręsta apdraudžiant transporto priemonę papildomu savanorišku transportopriemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu didesnei draudėjo pageidaujamai draudimo sumai, esminiai žaliosios kortelės veikimo principai yra išdėstyti Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatuose, kuriuose nurodoma, kad žalos turi būti reguliuojamos ir draudimo išmokos išmokamos vadovaujantis eismo įvykio valstybėje galiojančiais teisės aktais, draudikas (tretysis asmuo) teigia išmoką ieškovei išmokėjęs tinkamai.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį. Paaiškino, kad, kad dėl atsakovės darbuotojo kaltės ieškovei buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta pilnai, įskaitant nusidėvėjimą ir sumokėtą PVM mokestį, kurį ieškovė susmokėjo remontuodama sugadintą transporto priemonę, pirkdama detales, nes būtent tokia yra Rusijos Federacijos praktika, nėra jokių duomenų, kad ieškovei susigrąžino sumokėtą PVM mokestį, buvo atlikta nepriklausoma ekspertizė, abi šalys yra verslininkai, turi priisiimti riziką.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės ieškinio pagrindą sudaro reikalavimas atlyginti detalių nusidėvėjimą ir sumokėtą PVM mokestį, įtarimų kelia kelia ir atlikta ekspertizė, kurią atliko su ieškovės veikla susisijusi įmonė, ieškovė nepateikė jokių argumetų, kodėl faktiškai atlikto remonto darbų vertė žymiai viršija RF vidurkį, ieškovė susigrąžinusi PVM mokestį ir gavusi tą pačią sumą kaip žalos atlyginimą, nepagrįstai pratutėtų.
Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad draudimo kompanijos atstovas Rusijoje išmokėdamas išmoką įvertio detalių nusidėvėjimą, Rusijoje nusidėvėjimas visada yra vertinamas ir išskaičiuojamas, žala buvo atlyginama, atsižvelgiant į tai, kad PVM mokestis bus grąžinamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustayta, kad eismo įvykio metu padarytą žalą ieškovei atlygino tretysis asmuo draudikas. Ieškovė reiškia reikalavimą, nurodydama, kad draudiko išmokėta suma neatlygino žalos visiškai ir prašo priteisti iš atsakovės 2 565,30 euro. Ieškovės atstovas patvirtino, kad nurodytą sumą sudaro išskaičiuotas prekių nusidėvėjimas, taip pat sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, kurį ieškovė sumokėjo atsiskaitydama už perkamas detales ir remonto darbus.
Rusijos Federacijos Vyriausybės 2003 05 07 nutarimu Nr. 263 patvirtintos Civilinės atsakomybės savininkų transporto priemonių privalomojo draudimo tarisyklių 63 str. b papunktyje nustatyta, kad išmoka už žalą nukentėjusiojo turtui nustatoma pagal išlaidų sumą, kuri reikalinga atstatyti į būseną, kuri buvo iki draudžiamojo įvykio (atstytmo išlaidos). Atstatymo išlaidos turi būti sumokamos remiantis kainų vidurkiu, vyraujančiu atitinkamame regione, atsižvelgiama į nusidėvėjimą. Pagal Federalinio įstatymo „Dėl transporto priemonių savininkų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo“ 3 straipsnį vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra užtikrinti žalos atlyginimą padaryto nukentėjusiojo turtui. Rusijos Federacijos Aukščiausioj teismo civilinių bylų kolegijos 2003 11 25 sprendime Nr.GKP103-1266 konstatuojama, kad nusidėvėjimo įskaitymas į nukentėjusiojo sugadintą turtą ir privalomas atsižvelgimas į detalių nusidėvėjimą, visiškai atitinka Rusijos Federacijos CK 15 str. reikalavimus, nes jos leidžia nukentėjusiajam atkurti savo pažeistas teises visa apimtimi, atkuriant nuosavybę į buvusią būklę bei atmetama nepagrįsto parturtėjimo galimybė iš nukentėjusiojo pusės. Tokiu būdu Rusijos Federacijos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad pagal transporto priemonių savininkų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo nuostatas atlyginus žalą, atsižvelgiant į dalių, mazgų, agregatų ir detalių, naudojamų atstatomiesiems darbams, neprieštarauja visiško žalos atlyginimo principui. Rusijos Federacijos Aukščiausiojo teismo 2015 01 29 nutarimu patvirtinta nuostata, kad pagal Rusijos Federacijos CK 15str. ir 59 skyriaus nuostatas iš žalą padariusio asmens išieškoma tik ta dalis žalos, kuri viršijo nustatytą draudimo sumą. Akivaizdu, kad praktikoje gali pasikayti įvykių, kai padaryta žala viršija nustatytą maksimalią draudimo sumą. Tačiau žalos dydis negalėtų būti nustatomas pagal skirtingus kriterijus.
Rusijos Federacijos Mokesčių kodekso 78 str. 1 punkte numatyta, kad sumokėtos sumos, tame tarpe pridėtinės vertės mokestis, sugrąžinamos mokesčių mokėtojui, pagal kodekse nustatyta tvarką, kodekso 176 str. nustatyta pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo tvarka, kurioje nurodyta, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai susigrąžina pridėtinės vertės mokestį, jeigu per mokestinį laikotarpį susigrąžinamo mokesčio suma didesnė nei mokėtina pridėtinės vertės mokesčių suma, pagal Rusijos Federacijos Mokesčių kodekso 143 str., pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai yra organizacijos ir verslininkai, ieškovė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas Rusijos Federacijoje, atsižvelgiant į tai Ieškovė turi teisę įskaityti arba susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, kaip numatyta Rusijos Federacijos Mokesčių kodekso 78 str. 1 punkte. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad sumokėtas pridėtinės vertės mokestis nebuvo jai grąžintas įstatymų nustatyta tvarka. Trečiojo asmens If P&C Insurance AS atstovo Rusijos Federacijoje 000 „Rosgosstrach" 2013-02-28 mokėjimo pavedimu Nr. 742 sumokėta 82.754,00 rub. draudimo išmoka, o skiltyje ,Mokėjimo paskirtis" nurodyta „Be mokesčio (PVM)". Ieškovė nepateikė jokių įtikinamų argumentų atsakovės argumentams dėl sumokėto PVM mokesčio atlyginimo (Lietuvos Respublikos CPK 178str.).
Spręsdamas ginčą teismas vertina pateiktus įrodymus ir taiko įstatymus, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, teisės mokslo doktrina, vidiniu įsitikinimu. Esminiai žalos atlyginimo principai įvairiuose šalyse nedaug skiriasi ir išlieka tokie patys: visiškas žalos atlyginimas, tarpusavio interesų pusiausvyros užtikrinimas, draudimas praturtėti ar gauti nepagrįstą ar įstatymų nenumatytą žalos atlyginimą. Privalomojo civilinės atsakomybės atveju draudikas ir kaltininkas atsako subsidiariai. Pažymėtina, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą. Atsakovė šiuo atveju yra tik subsidiariai atsakinga už padarytą žalą, tačiau žalos dydis negali būti skaičiuojamas pagal vienas taisykles draudikui, pagal kitas asmeniu, kaltam dėl eismo įvykio. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad po to, kai ieškovei buvo išmokėta draudimo išmoka, žala buvo visiškai atlyginta, todėl ieškinio reikalavimas netenkintinas.
Ieškinį atmetus visiškai iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 93str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės „Rolf-Logistitics“ LLC, įmonės kodas 1027739069192, ieškovės UAB „Manvesta“, įmonės kodas 158297016, naudai 1009.00 Eur (vieną tūkstantį devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.