Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant: civilinių ieškovų: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, UAB „I. L.“ ir AAS (duomenys neskelbtini) atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1) 2007 m. sausio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2010 m. balandžio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 55 paromis arešto;

3) 2013 m. liepos 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – laisvės atėmimu 2 metams;

4) 2013 m. liepos 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 2015 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi veiką iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikavus į BK 187 straipsnio 3 dalį –laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

5) 2013 m. gruodžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2013 m. liepos 11 d. ir 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiais – 5 metų laisvės atėmimu;

6) 2016 m. gruodžio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. BK kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinus su 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2019 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) 2021 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme;

12) 2022 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 3 dalį, 64¹ straipsniu 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. birželio 9 d., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme ir M. A. paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs 2023 m. birželio 30 d., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Liudytojas T. Š. ikiteismini tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini). 2025-07-31 apie 03.34 val. gavo pranešimą apie suveikusią parduotuvės (duomenys neskelbtini), signalizaciją. Atvykęs į įvykio vietą, rado vyrą, stovintį prie parduotuvės durų, paklausė jo, ar durų stiklą išdaužė jis, šis atsakė, kad taip, stiklą išdaužė jis. Bendraujant vyras pradėjo vaikščioti prie parduotuvės, bandė įeiti per duris. Vyriškio elgesys jam pasirodė įžūlus, neadekvatus, šis demonstravo nepagarbą. Taip pat vyriškis atsisėdęs ant žemės viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus. Pasakė vyrui, jog iškvietė policijos pareigūnus, vyras jam pasakė, kad kai jį išleis policijos pareigūnai, jis eis daužyti kitų parduotuvių stiklų (1 t., b. l. 65-67).

Panaudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenimis, tikrinant M. A. girtumą, 2025-07-31 04:28 val. nustatyta 0,91 promilės (2 t., b. l. 107).

Dėl 2025 m. rugpjūčio 1 d. pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš parduotuvės.

Panaudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso rodmenimis, tikrinant M. A. girtumą, 2025-08-01 17:49 val. nustatyta 2,25 promilės (2 t., b. l. 109).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo (3 nusikalstamos veikos)

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. A. savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), mesdamas tuščią butelį nuo alaus, tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų lango stiklą. Mesdamas akmenį, tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini)policijos komisariato, (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų lango stiklą. Mesdamas akmenį, tyčia išdaužė prekybos centre „J.“, (duomenys neskelbtini), įsikūrusios parduotuvės (duomenys neskelbtini) lauko durų stiklą. Savo veiksmais padarė turtinę žalą.

Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai bei kiti rašytiniai įrodymai. Liudytojas T. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2025-07-31 apie 03.34 val. gavo pranešimą apie suveikusią parduotuvės (duomenys neskelbtini), signalizaciją. Atvykęs į įvykio vietą, rado vyrą, stovintį prie parduotuvės durų, paklausė jo, ar durų stiklą išdaužė jis, šis atsakė, kad taip, stiklą išdaužė jis. Vyriškio elgesys jam pasirodė įžūlus, neadekvatus, šis demonstravo nepagarbą. Taip pat vyriškis atsisėdęs ant žemės viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotos viešos įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), įvykio vietose rasti išdaužti langai, pabirusios stiklo šukės.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai, iš kurių matyti kaip pareigūnai atvažiuoja prie (duomenys neskelbtini) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kur prie pastato, ant šaligatvio sėdi asmuo, atpažįstamas kaip M. A., laiko rankoje skardinį butelį. M. A. šypsosi pamatęs pareigūnus. Pareigūnui paklausius: "ir ko pamaišė stiklai?", M. A. atsako: "daužiau stiklus". Pareigūnas klausia: "kodėl?", M. A. atsako "noriu daužyti stiklus". Visą laiką šypsosi. M. A. atsisako stangrina rankas. Paklausius vardo, M. A. atsako "auksinis kardas". Paklausius ar jis turi prie savęs draudžiamus daiktus, M. A. nurodo, kad turi peilį, šautuvą ir granatą. Pareigūnui paklausius "užsimetęs gal ką?", M. A. atsako: "užmesiu tuoj tave". M. A. įsodinamas į tarnybinį automobilį. Priešais esančio pastato ketvirto aukšto gyventojai, ar tai svečiai jauno amžiaus, pareigūnams nurodo, kad sulaikytas asmuo jiems yra žinomas, kad jis gyvena jų namo pirmoje laiptinėje antrame aukšte. Nurodo, kad metė, panašu, "bonkę". 2025-08-07 (duomenys neskelbtini) raštu, išdaužto lango kaina 240 eurų, jo montavimas 120 eurų. Viso dėl išdaužto lango padaryta 360 eurų turtinė žala.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo įrašas - 2025-07-31 03:26:11 val. nuo (duomenys neskelbtini) komisariato prieina vyras, pagal kūno sudėjimą ir veido bruožus panašus į M. A. (toliau M. A.), kuris ant kairio peties laiko krepšį. M. A. prieina prie Jonavos policijos komisariato pastato, nuėmęs nuo peties savo krepšį ir jį padėjęs ant žemės, kurį laiką stovi prie komisariato. Po kurio laiko M. A. meta (tai matosi iš jo šešėlio) kažkokį daiktą į komisariato langą, nuo centrinių komisariato durų dešiniau (žiūrint į pastatą). Daiktas, kuris buvo mestas krenta čia pat šalia lango, ant žemės byra stiklai. Po to M. A. prieina prie komisariato durų, kelis kartus patraukia komisariato lauko durų rankeną. Durims neatsidarius M. A., panašu, kad paima nuo žemės daiktą, kurį metė į stiklą ir toliau nueina link (duomenys neskelbtini).

Dėl 2025 m. rugpjūčio 1 d. pasikėsinimo įvykdyti vagystę.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad svetimo turto užvaldymas padarytas pasisavinimo tikslu. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnį kilti būtina nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, tai yra kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Tam, kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, svetimas turtas, turi būti pagrobtas atvirai arba viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba įsibrovus į transporto priemonę. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-245-696/2015, 2K-136/2011). Pagal nuosekliai formuojamą teisminę praktiką, vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis M. A. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad M. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas M. A. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Kaltinamojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, o kartu ir kaltinime nurodytas aplinkybes, patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo parodymai, kad jis 2025-08-01 apie 16:30 val. nuėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) pavogti maisto produktų, savo reikmėms – pavalgyti. Vaikščiodamas į pirkinių krepšelį prisidėjo įvairių prekių - mėsos gaminių, kavos, sausainių sūrio, praėjo pro kasas, matant apsaugos darbuotojui, rankose nešdamas pirkinių krepšelį su prekėmis. Eidamas pro kasas suprato, kad jį mato apsaugos darbuotojas, prekių neketino paslėpti, už kasų buvo daugiau darbuotojų, kurie jį sulaikė. Jo kaltę taip pat įrodo ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai – liudytojos M. R. parodymai, kuri patvirtino, jog matė kaip kaltinamasis praėjo pro kasas nešdamas prekes, už jas nesusimokėjęs. Tuomet ji vyro paklausė, kur jis eina. Vyras atsakė, kad namo, po ko ji sustabdė vyrą, paėmė iš jo krepšį su prekėmis, o prie jos stovėjęs apsaugos darbuotojas vyrą sulaikė. Liudytojo S. L. parodymai, kuris patvirtino, kad per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad vyras pasiėmęs pirkinių krepšelį ir į jį krauna įvairių prekių. Toliau stebint per vaizdo stebėjimo kameras matė, kad asmuo eina link kasų, tada priėjęs prie kasų vyrui pasakė, kad jis nepamirštų susimokėti už prekes. Vyras atsakė: "nežinau, gal" ir jam kartu su pamainos vadove M. R. stovint netoli, nuėjo su prekėm pro kasas už jas nesumokėjęs. Tai pamatę jie su pamainos vadove vyrą sulaikė. Įvykio vietos apžiūros protokolas, UAB "I. L." pareiškimas, kitų objektų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. A. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ištirti ir aprašyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis veiką įvykdė viešoje vietoje pasikėsindamas pagrobti svetimą turtą iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), tačiau buvo pastebėtas parduotuvės darbuotojų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis suvokdamas savo veiksmų tyčią, siekė užvaldyti svetimą turtą, tačiau veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais. Kaltinamojo M. A. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį

IV. Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 284 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę.

Kaltinamasis M. A. padarė trys tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę ankščiau teistas, tarp jų ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 62-79), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 51-61), nedirba, neturi legalių pajamų ir pastovios gyvenamosios vietos, Psichikos sveikatos ligų priežiūros grupėje ir priklausomybės ligų informacinėje grupėje neregistruotas (3 t., b. l. 35, 43).

Teismas M. A. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam už padarytus nusikaltimus švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kitokios bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti. Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtinos už padarytus nusikaltimus inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatant mažesnį nei vidurkis bausmių dydį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu (atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai galisi), prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnių bausmių minimalias dalis ir paskirti subendrintą –bausmę.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nėra faktinio pagrindo, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (kaltinamasis padarė trys tyčinius nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, teisiamas tryliktą kartą, nusikaltimus darė tyčia, tikslu, jog būtų sulaikytas ir patalpintas į areštinę), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvus. Bausmė skirtina atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

V. Dėl civilinių ieškinių.

Civilinė ieškovė UAB „I. L.“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 514,29 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 51-53), kurią sudaro stiklo paketo ir jo montavimo darbų kaina, atlyginimo.

Civilinis ieškovas Kauno apskrities vyriausiasis komisariatas byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 250,00 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 103-105), kurią sudaro stiklo paketo ir jo montavimo darbų kaina, atlyginimo.

Civilinė ieškovė AAS (duomenys neskelbtini) byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 240 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 35-38), kurią sudaro draudimo išmokos išmokėjimas, atlyginimo.

Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais sutiko, jų dydžio neginčijo.

Turtinė žala (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis) – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę, nustačius, jog civilinės ieškovės dėl išdaužtų langų patyrė turtinę žalą, pareikštiems civiliniams ieškiniams dėl turtinės žalos atlyginimo esant realiems ir įrodytiems, nekeliantiems abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinių ieškinių reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti, todėl tenkinami ir priteistini iš kaltinamojo M. A. (BPK 115 straipsnis).

VI. Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nuo 2025 m. liepos 31 d. 4.05 val. iki 2025 m. liepos 31 d. 13.52 val. (2 t., b. l. 122-124, 131-132) ir nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. 17.30 val. iki 2025 m. liepos 31 d. 13.52 val. (2 t., b. l. 139-141). 2025 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesiui (2 t., b. l. 156-160). 2025 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutartimi kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams (2 t., b. l. 172-175). 2025 m. spalio 30 d. teismo nutartimi kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams (3 t., b. l. 148-151).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nevedęs, nedirba, neturi gyvenamosios vietos, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ir darbo ryšiais, daroma išvada, kad kaltinamasis, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, siekdamas išvengti bausmės, gali bėgti, slėptis nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 122, 123, 127 straipsniai).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tamsaus stiklo butelį ir akmenį, paimtus įvykio vietų apžiūros metu - saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Kauno apskrities VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (1 t., b. l. 19).

Pakuotę Nr. 1, kurioje elektroninė laikmena (kompaktinis diskas) su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Teisinės pagalbos išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 284 straipsnyje, 284 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalyje,178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 284 straipsnį – 5 (penkių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį – 5 (penkių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį – 5 (penkių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnių bausmių minimalias dalis ir paskirti subendrintą – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 10 (dešimt) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. lapkričio 13 dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 31 d. iki 2025 m. lapkričio 13 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo M. A. 514,29 Eur (penkis šimtus keturiolika eurų 29 centus) turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei UAB „I. L.“, (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo M. A. 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei Kauno apskrities vyriausiajam komisariatui, juridinio asmens kodas 191008196.

Priteisti iš kaltinamojo M. A. 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei AAS (duomenys neskelbtini).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tamsaus stiklo butelį ir akmenį, paimtus įvykio vietų apžiūros metu - saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Kauno apskrities VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Pakuotę Nr. 1, kurioje elektroninė laikmena (kompaktinis diskas) su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.