Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams VĮ Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims K. S., atstovaujamam įstatyminės atstovės, motinos A. S., S. S., atstovaujamai įstatyminės atstovės, motinos N. Z., dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Valstybės įmonei Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, trečiajam asmeniui K. S., atstovaujamam įstatyminės atstovės, motinos A. S., S. S., atstovaujamai įstatyminės atstovės, motinos N. Z., dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, mirus buvusiai sutuoktinei.

Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas J. S. nurodė, kad 1971-12-03 J. S. ir A. S. sudarė santuoką. 1992-01-29 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 5-651 pagrindu sutuoktiniai įsigijo butą, esantį adresu Architektų g. 58-9, Vilniuje. Buto įsigijimui buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. 2000-02-09 buvo įregistruota J. S. ir A. S. ištuoka, tačiau santuokoje įgytas turtas ištuokos metu padalintas nebuvo. Nutraukę santuoką, ieškovas ir A. S. faktiškai ir toliau gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. Pašlijus A. S. sveikatai, ją slaugė ir toliau ja rūpinosi būtent ieškovas. 2013-02-26 A. S. mirė. Kadangi A. S. testamento sudariusi nebuvo, vienintelis jos įpėdinis pagal įstatymą mirties dieną buvo jų sūnus E. S., kuris palikimo po motinos mirties nepriėmė, o 2015-09-19 mirė. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovo ir A. S. sūnus mirė būdamas išsituokęs, vienintelis jo įpėdinis pagal įstatymą – sūnus, ieškovo vaikaitis, K. S., kuris yra nepilnametis. Palikimas po E. S. mirties nėra priimtas. Ieškovas prašo teismo nustatyti, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje J. S. priklauso ½ dalis Buto/Patalpos – Buto su rūsiu, unikalus numeris 1097-0002-4011:0001, 63,34 kv. m. bendro ploto, esančio Architektų g. 58-9, Vilniuje, 23250,00 Eur vertės, ir mirusiajai A. S. priklauso ½ dalis Buto/Patalpos – Buto su rūsiu, unikalus numeris 1097-0002-4011:0001, 63,34 kv. m. bendro ploto, esančio Architektų g. 58-9, Vilniuje, 23250,00 Eur vertės.

2015-11-18 teisme gautas atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad atsakovas ieškovo prašymui dėl santuokos metu įgyto turto, mirus buvusiai sutuoktinei A. S., padalijimo neprieštarauja. Be to, atsakovas nurodė, kad nuo 2015-03-20 mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas).

2015-11-24 teisme gautas atsakovo Turto banko atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad atsakovas neprieštarauja ieškovo ieškinio patenkinimui, tačiau reikalavimas išieškoti iš valstybės bylinėjimosi išlaidas turėtų būti atmestas, nes valstybės kaltės nagrinėjamoje byloje nėra. Taip pat atsakovas nurodė, kad šioje civilinėje byloje atsakovu turėtų būti Lietuvos Respublika, atstovaujama įmonės Turto banko, o ne tiesiogiai Valstybės įmonė Turto bankas.

2015-12-01 teisme gautas trečiojo asmens K. S. įstatyminės atstovės A. S. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka, tačiau mano, kad šiuo metu yra pagrindas stabdyti nagrinėjamą bylą dėl kitos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos. Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-45924-937/2015 pagal K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti.

2016-01-27 teisme gautas trečiojo asmens S. S. įstatyminės atstovės N. Z. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka. Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-2632-937/2016 pagal K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti, o S. S. šioje byloje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos miręs tėvas E. S. priėmė turtą pradėjęs jį faktiškai valdyti po močiutės A. S. mirties.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog J. S. ir A. S. santuoka buvo sudaryta 1971-12-03. Nutraukta 1988-01-19 Vilniaus miesto spalio rajono liaudies teismo sprendimu (toliau – teismo sprendimas). Ištuoka buvo įregistruota 2000-02-09 Vilniaus miesto CMS. Teismo sprendimu turtas tarp šalių padalintas nebuvo. A. S. 2013-02-26 mirė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 1992-01-29 A. S. vardu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo registruotas butas, esantis Architektų g. 58-9, Vilniuje (toliau – butas). Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, jog ½ buto bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso jam. Byloje dalyvaujantys asmenys sutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu.

Byloje ginčo santykiams reglamentuoti paprastai taikytinos teisės normos, galiojusios šių santykių atsiradimo metu. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl sprendžiant ieškovo ieškinio reikalavimus, vadovaujamasi Civiliniu kodeksu.

Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punkto nuostatos nustato, jog, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, ir turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72 straipsnis, 4.73 straipsnis). Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2000-02-09 buvo įregistruota ieškovo J. S. ir A. S. ištuoka, tačiau santuokoje įgytas ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas padalintas nebuvo. Pagal įstatymą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. 2013-02-26 J. S. sutuoktinė A. S. mirė. Sutuoktinė A. S. testamento palikusi nebuvo ir vienintelis įpėdinis pagal įstatymą jos mirties dieną buvo sūnus E. S., gim. 1973-04-17, kuris 2015-09-19 mirė. Kaip matyti iš testamentų registro išrašo, palikimo po A. S. mirties niekas nepriėmė.

J. S. ir sutuoktinės A. S. santuokoje butas buvo įgytas galiojant 1969 metų LR SŠK normoms, tačiau buto padalijimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal 2001 metų LR CK normų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-551/2006 yra pažymėjęs, kad tiek Santuokos ir šeimos kodekse, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001-07-01) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Iš ieškovo paaiškinimų bei trečiojo asmens K. S. įstatyminės atstovės A. S. atsiliepime nurodytų aplinkybių nustatyta, jog ieškovui ir jo sutuoktinei A. S. teismo sprendimu nutraukus santuoką, jie ir toliau gyveno kartu, ieškovas rūpinosi savo buvusia sutuoktine iki jos mirties. Be to iš byloje esančio Taupomojo banko pranešimų matyti, jog įsigyjant butą buvo panaudotos abiejų sutuoktinių lėšos. Todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti.

Trečiojo asmens K. S. atstovė atsiliepime prašė stabdyti bylą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti. Tačiau teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė jokių prašymų neturėjo, todėl vertintina, kad nebepalaikė prašymo dėl bylos sustabdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 523 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė atlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis Buto/Patalpos – Buto su rūsiu, unikalus numeris 1097-0002-4011:0001, 63,34 kv. m. bendro ploto, esančio Architektų g. 58-9, Vilniuje, 23250,00 Eur vertės, ir mirusiajai A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis Buto/Patalpos – Buto su rūsiu, unikalus numeris 1097-0002-4011:0001, 63,34 kv. m. bendro ploto, esančio Architektų g. 58-9, Vilniuje, 23250,00 Eur vertės.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.