Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-202-668/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-03
Bylos Nr.
T-202-668/2016
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00634-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Nuteistasis
R. B.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Teikimas Nr. T-202-668/2016Baudžiamojoje byloje Nr. 1-2250-668/2015
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00634-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1.; 2.5.15.; 2.5.16.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą priteisimo iš nuteistojo R. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2015-11-06 nuosprendžiu pripažino R. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir 198 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bei 64¹ str. nuostatomis, paskirtas bausmės subendrinus dalinio sudėjimo būdu bei galutinę bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2014-03-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Kauno apylinkės teismo 2015-12-14 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2015-11-06nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 4 mėnesiais ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis ir nutartis įsiteisėję.

Šalies argumentai

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teikimu kreipėsi į teismą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. B. išlaidų atlyginimo, priteisiant iš nuteistojo R. B. 61,13 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Prokurorė prašo teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam Ramūnui B. K. apylinkės teismo 2015-10-05 nutartimi buvo paskirtas gynėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. 2 d., kadangi nuteistasis pataisos namuose atlikinėjo bausmę, siekiant užtikrinti, kad pastarasis galėtų tinkamai ir nevaržomai pasinaudoti teise į gynybą. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistąjį R. B. gynė advokatė Marytė Vietaitė.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2015-10-22 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-10-22 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4124, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. B., išlaidas sudaro 61,13 Eur advokato užmokestis ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, tačiau antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimas Kauno apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendyje nebuvo išspręstas. Nors, kaip minėta, BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš R. B. valstybės naudai, tačiau tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens. Be to, minėta, kad teismo nutartimi R. B. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, kadangi kaltinamasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (BPK 51 str. 2 d.).

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. B. nepriteistinos ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 361 str., 362 str.,

nutarė:

antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo R. B. nepriteisti ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta