Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Bankrutuojančios Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės administratoriaus UAB „Tytus“ atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bankrutuojančios Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės ieškinį atsakovui E. T. , tretiesiems asmenims Vidmantui Žitkevičiui, L. Ž. , V. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, 10000 Lt ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Bankrutuojanti Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonė 2008-12-10 pareiškė ieškinį teisme atsakovui E. T. , prašydamas priteisti 10000 Lt, kuriuos atsakovas E. T. įgijo iš Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės be jokio teisinio pagrindo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo pinigų gavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė LR CK 6.237 str., 6.240 str. 2 d. ir 6.37 str. 2 d., 6.251 str., 6.870 str., 6.871 str., 6.875 str., LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, LR buhalterinės apskaitos 1 ir 2 str., LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 ir 10 punktais. Nurodė, kad įmonėje nėra jokių paskolos teisinius santykius tarp ginčo šalių pagrindžiančių dokumentų, o tai įrodo, kad paskolos dalykas nebuvo perduotas ieškovui (b. l. 1-6).

2009-01-22 parengiamajame teismo posėdyje buvo priimtas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo. Nekeisdamas pareikšto ieškinio dalyko (priteisti iš atsakovo 10000 Lt), ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą ir reikalavimą grindė LR CK 6.66 straipsnio nuostatomis. Nurodė, kad įmonės savininkas Vidmantas Žitkevičius, grąžindamas paskolą prieš pat bankroto bylos iškėlimą, iš esmės įmonei esant nemokiai, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. bei LR CK 6.66 str. 1 dalies nuostatas. Toks įmonės savininko veiksmas neabejotinai pažeidė kitų pirmumo teisę gauti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą turinčių kreditorių interesus (pvz., įmonės darbuotojų), todėl yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Pakeitęs ieškinio pagrindą, ieškovas LR CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu (actio Pauliana) ginčija Vidmanto Žitkevičiaus veiksmą (vienašalį sandorį) – paskolos grąžinimą, kuriuo, Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonei esant nemokiai, atsakovui buvo suteikta privilegijuota padėtis ir pirmenybė kitų įmonės kreditorių atžvilgiu, nesant tam jokio pagrindo. Ieškovas įrodinėja, jog yra visi LR CK 6.66 str. dispozicijoje įtvirtinti ginčijamo veiksmo (vienašalio sandorio) negaliojimo pagrindai ir sąlygos: 1) kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises (b. l. 45-51).

Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovo Bankrutuojančios Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės atstovas advokatas A. Damulevičius prašė ieškinį tenkinti, pripažinti vienašalį sandorį – paskolos grąžinimą atsakovui - negaliojančiu ir priteisti iš E. T. 10000 Lt, 5 procentų metines palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas. Akcentavo tai, kad, grąžinant paskolą, įmonė buvo nemoki, todėl pažeistos 1999 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Laikinųjų mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 nuostatos.

Teismo posėdžio metu atsakovas E. T. ir jo atstovas advokatas Žygimantas Rutkauskas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad V. Žitkevičiaus įmonė grąžindama paskolą. įvykdė sutartinį įsipareigojimą ir nėra jokių duomenų, kad E. T. buvo nesąžiningas, atgaudamas paskolintus pinigus (b. l. 74, 75).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės:

Atsakovas E. T. 2007-06-01 sudarė su Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmone paskolos sutartį ir paskolino paskolos gavėjui 10000 Lt vienerių metų terminui. Paskola atsakovui buvo grąžinta beveik po dviejų metų, 2008-04-07, pervedant į E. T. sąskaitą 10000 Lt. Šiuos teisinius faktus patvirtina bylos dokumentai: 2007-06-01 sutartis (b. l. 71), kasos pajamų orderio kvitas serija ŽTP Nr. 94 (b. l. 35), išrašo iš Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės sąskaitos duomenys apie 10000 Lt pervedimą E. T. 2008-04-07 (b. l. 9).

Teismas nustatęs, kad ginčo šalys pripažįsta šiuos teisinius faktus, atsižvelgdamas į tai, kad 2009-01-21 pareiškimu ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą, plačiau neanalizuoja pirminiame ieškinyje nurodytų aplinkybių (LR CPK 182 str. 5 p., 187 str., 265 str. 2 d.).

Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad 2007-06-01 pasirašytos sutarties pagrindu tarp E. T. ir Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, ir abi sutarties šalys prisiimtus sutartinius įsipareigojimus įvykdė: paskolos davėjas E. T. 2007- 06-01 perdavė pinigus, o paskolos gavėjas Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonė 2008-04-07 paskolą grąžino. Ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl paskolos grąžinimo teisėtumo. Šalys skirtingai vertina paskolos grąžinimo teisinį santykį. Atsakovas tvirtina, jog paskolos grąžinimas - tai sutartinės prievolės įvykdymas, kuris negali būti vertinamas kaip vienašalis sandoris. Ieškovas tai įvardija kaip vienašalį Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės savininko sudarytą sandorį, kuris turi būti pripažintas negaliojančiu, vadovaujantis LR CK 6.66 straipsniu, kaip pažeidžiantis nemokios įmonės kreditorių interesus.

Teismas konstatuoja, jog pagal LR CK 1.63, 1.136, 6.1, 6.2, 6.36, straipsnių nuostatas, paskolos grąžinimas nagrinėjamu atveju yra iš dvišalio sandorio, t. y. 2007-06-01 paskolos sutarties, atsiradusi piniginė paskolos gavėjo (Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės) prievolė – grąžinti paskolą paskolos davėjui (E. T. ).

Savo prigimtimi skolininko veiksmai vykdant prievolę yra valiniai. Tik tuo atveju, kai skolininko veiksmai vykdant sutartinę prievolę yra teisėti, atitinka įstatymo arba sutarties reikalavimus, šie veiksmai yra juridiniai faktai, su kuriais siejama prievolės pabaiga. Teisinėje literatūroje yra teigiama, kad skolininko veiksmai, vykdant sutartinę prievolę, taip pat yra sandoriai, kuriems taikomi bendrieji visiems sandoriams keliami reikalavimai. Šie teiginiai neprieštarauja LR CK 1.63 straipsnio nuostatoms. Todėl reikia sutikti su ieškovo teiginiais, kad paskolos grąžinimo teisinis santykis nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas kaip sandoris, kuris, ginant Bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, gali būti ginčijamas Actio Pauliana instituto pagalba (CK 1.63 str. 1 d., 6.66-6.67 str.).

Lietuvos Respublikos CK 1.63 straipsnyje skiriami vienašaliai ir dvišaliai (daugiašaliai) sandoriai. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš vienašalio sandorio paprastai atsiranda prievolė (pareigos) jį sudariusiam asmeniui. Pagal LR CK 6.123 straipsnio nuostatas tinkamai įvykdyta prievolė pasibaigia. LR CK 6.65 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, jog tinkamas prievolės įvykdymas turi būti užfiksuotas. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Tokio pakvitavimo forma nėra nustatyta, tačiau dėl to, kad prievolės įvykdymas yra laikomas sandoriu, darytina išvada, jog pakvitavimui turi būti taikomos bendros rašytinę sandorių formą reglamentuojančios taisyklės (CK 1.73 str.). Jei kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (CK 6.64 str., 6.65 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje kreditoriaus pakvitavimui apie prievolės įvykdymą prilygsta 2008-04-07 E. T. įrašas ant paskolos sutarties, kuriuo atsakovas - paskolos davėjas E. T. patvirtina, kad paskolos gavėjo sutartinė prievolė įvykdyta visiškai ir tinkamai (b. l. 71). Todėl negalima sutikti su ieškovo teiginiais, kad ginčijamas sandoris (paskolos grąžinimas) yra vienašalis sandoris, nes tinkamam paskolos grąžinimo teisinio santykio įgyvendinimui būtina abiejų paskolos sutarties šalių suderinta valia.

Ieškovas ginčija 10000 Lt paskolos grąžinimą, remdamasis LR CK 6.66, 6.67 straipsniais, reglamentuojančiais kreditoriaus interesų gynimą, pareiškiant Pauliano ieškinį. Šio civilinės teisės instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį nuginčyti sandorį pareiškiant Paulino ieškinį galima esant šioms sąlygoms:

Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, t.y. dėl tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, pavyzdžiui, skolininko turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies;Skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises;

Bylos dokumentai patvirtina ieškovo argumentus, kad skolininkas (V. Žitkevičiaus įmonės savininkas) žinojo, jog 10000 Lt paskolos grąžinimas atsakovui E. T. pažeidė kitų Bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, nes ginčijamo sandorio pasekmėje sumažėjo skolininko Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės mokumas ir ši įmonė jei ne visiškai, tai bent iš dalies prarado galimybę patenkinti kreditorių, kuriuos šioje byloje atstovauja Bankrutuojančios Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės administratorius UAB „Tytus“, reikalavimus. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra akivaizdus kreditoriaus teisių pažeidimas ir ji įrodyta teismui pateiktais įrodymais, t.y. 2008-04-16 Šiaulių apygardos teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonei (b. l. 14, 15), išrašo iš Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės sąskaitos duomenimis (b. l. 9); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriaus 2008-11-28 pateiktais duomenimis apie įmonės įsiskolinimą fondo biudžetui 2006-11-30 (b. l. 52).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisių pažeidimu laikytinas ne tik visiškas įmonės nemokumas, bet ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Automašinų verslo centras“ v. UAB „Baltijos realizacijos centras“, bylos Nr. 3K-3-473/2004).

Galima sutikti ir su ieškovo teiginiais, kad skolininkas neturėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes tai prieštarauja 1999 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Laikinųjų mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatoms. Tačiau CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus asmens nesąžiningu. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmens nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis). Be to, LR CK 6.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėjo paskolą atgavusio atsakovo E. T. nesąžiningumo ir pareikšto reikalavimo negrindė nei vienu LR CK 6.67 straipsnyje išvardytu nesąžiningumo prezumpcijos atveju, nereiškė reikalavimo sutartį sudariusiam Bankrutuojančios įmonės savininkui, Vidmantui Žitkevičiui, galimai pažeidusiam 1999 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Laikinųjų mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 nuostatas. Dėl šių aplinkybių ieškinio argumentai, susiję su minėto įstatymo pažeidimu, teismo vertinami kaip nereikšmingi ginčo santykio kvalifikavimui ir dėl jų teismas nepasisako.

Todėl teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus, kurių ribų neturėjo pagrindo peržengti, sprendžia, kad byloje nebuvo nustatytos visos sąlygos, numatytos LR CK 6.66 str., kurios būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją pagal pareikštą Pauliano ieškinį (LR CPK 265 str. 2 d.).

Teismas, atmesdamas ieškinį, įvertina ir tai, kad net ir ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju, nepaneigus atsakovo, paskolos davėjo E. T. , sąžiningumo prezumpcijos, iš E. T. negali būti išreikalautas ginčo turtas (pinigai). O atsakovo sąžiningumas, įvertinus bylos aplinkybes, teismui nekelia abejonių: E. T. ilgą laiką nuo 2006 metų finansinėmis investicijomis – paskolomis, rėmė Vidmanto Žitkevičiaus įmonę, ir paskolos grąžinimo dieną pagrįstai galėjo manyti, kad jo finansinė pagalba įmonei buvo rezultatyvi.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad byloje pareikštas ieškinys atsakovui E. T. yra nepagrįstas, neįrodytas ir negali būti tenkinamas (CK 6.66 str., CPK 178 str.).

Vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos ir teismui pateiktais dokumentais įrodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti - 700 Lt (b. l. 36).

2008-12-12 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str.) .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Bankrutuojančios Vidmanto Žitkevičiaus transporto paslaugų įmonės (įmonės kodas 171479244, buveinės adresas Šaltinio gatvė 48, Šeduva, Radviliškio rajonas, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) ) atsakovui E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 700Lt (septynis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų.

2008-12-12 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.