Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei, kaltinamajam G. K., jo gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nukentėjusiesiems R. K., I. A. ir M. K. (nukentėjusieji dalyvavo ne visuose posėdžiuose), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis 8 ar 9 klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kupiškyje, deklaravęs išvykimą į Norvegiją, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 145 straipsnio 1 dalyje bei 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2020-08-21 apie 12 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) kapinių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti R. K. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent: sakydamas R. K., kad ji negyvens, ėjo link R. K. nukreipęs į ją peilį, taip sukeldamas realų pagrindą nukentėjusiajai R. K. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

I. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 61-64, 65-66), yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys parodymams, duotiems posėdžio metu, taip pat patvirtinantys, jog įvykis su G. K. grasinimu buvusiai sutuoktinei realiai buvo. Ikiteisminio tyrimo metu I. A. nurodė - „2020-08-21 apie 12.25 val. jis kartu su M. į namus parsivežė globėją R. K.. Prieš tai 12.15 min. R. paskambino jam ir pradėjo šaukdama sakyti : "Gelbėkit, jis yra prie kapų". Ji dar prieš skambinant jam buvo atsiuntusi per "mesendžerį" foto nuotrauką, kurioje buvo matyti prieš ją stovintis jos autobusiukas "Renault Trafic". Iš nuotraukos suprato, kad tai prie (duomenys neskelbtini) kapinių ir kad grasina jai G., kad ji prašo gelbėti dėl G. elgesio. Kai nuvažiavo pamatė, kaip G. jau pradėjo važiuoti link namų, link (duomenys neskelbtini) k. Tada jie sustojo ir nuėjo prie globėjos, kuri verkė, buvo labai išsigandusi, ji tik kažką sakė "peilis" ....... Tada grįžo į globėjos namus, G. gulėjo savo kambaryje......Kitą dieną po 2020-08-21 įvykio jis nuėjo apžiūrėti globėjai R. K. priklausančio automobilio "Renault Trafic", atidarė daiktadėžę ir ten pamatė virtuvinį peilį su mėlynos - juodos spalvos rankena. Tas peilis visą laiką buvo laikomas virtuvėje. Paėmė tą peilį ir atnešė į virtuvę, jį vėl įdėjo į spintelę. Kaip atsirado tas peilis automobilio daiktadėžėje nežino. R. pasakė, kad automobilyje rado peilį, tačiau ką ji atsakė, neprisimena“.

Teismas iš R. K., M. K. ir I. A. parodymų daro išvadą, jog 2020-08-21 įvykis, kai G. K. grasino nužudyti R. K., buvo iš tikrųjų, ir R. K. nutarė nebeslėpti grasinimų bei kreipėsi į policiją. Teismo manymu, nors R. K. grasinta ne pirmą kartą, nukentėjusioji nagrinėjamu atveju, kai G. K. artinosi link jos laikydamas rankoje peilį ir sakydamas, kad ji negyvens, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tai, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., patvirtina ir kiti įrodymai.

Iš R. K. protokolo pareiškimo matyti, kad 2020-08-21 apie 12 val. buvęs vyras G. K. grasino ją nužudyti ( t. 1, b. l. 7-11).

Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. A. pateikė peilį ir paaiškino, kad šį peilį rado po įvykio 2020-08-21 globėjai R. K. priklausančio automobilio „Renault" daiktadėžėje (t.1, b. l. 101-102).

Posėdžio metu R. K., apžiūrėdama daiktinį įrodymą, nurodė, kad tai peilis, kuriuo G. K. jai grasino artėdamas link jos. Tai virtuvinis peilis iš namų. Tas peilis buvo rastas automobilio, kurį vairavo G. K., daiktadėžėje. G. K. nurodė, kad tas peilis jam žinomas, tai jo garažinis darbo įrankis, tuo peiliu negrasino R. K..

BPC pateikti 3 pokalbių garso įrašai (t. 1, b. l. 115), kurie apžiūrėti, įraše girdėti, kaip kviečiantis pagalbą jaunuolis nurodo buvus smurtą ir grasinimą peiliu (t. 1, b. l. 116-118).

Kaip minėta, teismas pašalino aplinkybę, jog G. K. grasino nužudyti R. K. ar sunkiai sutrikdyti sveikatą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas konkretaus alkoholinio apsvaigimo būsenoje (nustatytas 3,28 promilės girtumas). Nors G. K. 2020-08-21 15.10 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBH - 0030 nustatytas 3,28 promilės girtumas (2 t., b. l. 39), byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog G. K. galėjo turėti tokį neblaivumą būtent 2020-08-21 apie 12 val. ar apie 13 val. Nukentėjusieji R. K., M. K. ir I. A. nurodė nematę, jog G. K. jų akivaizdoje 2020-08-21 būtų vartojęs alkoholį, tačiau nurodė, jog iš G. K. elgesio akivaizdžiai matė, jog pastarasis neblaivus. Nukentėjusieji bendromis frazėmis nurodė, jog G. K. 2020-08-21 buvo neblaivus, nes atpažįsta neblaivaus šeimos nario elgesį, kelias dienas prieš 2020-08-21 G. K. vartojo alkoholį. R. K., duodama parodymus apie grasinimo nužudyti metu buvusią G. K. būseną (apie 12 val. – teismo pastaba), nurodė – „tuo metu G. K. buvo neblaivus. Jis buvo girtas. Tai aš žinau, nes aš gi jį pamačiau“...Jis iš vakaro buvo girtas, bet esmė, kad aš taigi jį pažįstu. Jis elgėsi neadekvačiai“. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad G. K. tą dieną apie 12 val. ar apie 13 val. galėjo būti būtent 3,28 prom. girtumo. Paties G. K. parodymai apie jo neblaivumą prieštaringi- 2021-01-28 vykusio posėdžio metu G. K. nurodė, kad „tą dieną neblaiviu tapau kai už tvarto išgėriau 0,5 l butelį vienas ir paskui kaip policija atvažiavo dar „plečkutę“ išgėriau“; taip pat G. K. nurodė, jog degtinę pradėjo vartoti 2020-08-21 po konflikto su M. K. ir I. A., tai galėjo būti apie 13. 15 val. arba apie 14 val., tiksliai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. buvo nurodęs (1 t., b. l. 173-174) – „pripažįstu, kad 2020-08-21 pradėjau gal nuo 11 val. gerti degtinę. Išgėriau vienas butelį 0,5 l degtinės“, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus G. K. paneigė 2021-01-28 vykusio posėdžio metu nurodęs, jog negalėjo taip sakyti tyrėjai. Posėdyje, vykusiame 2021-03-19, G. K. nurodė, kad konflikto, vykusio 2020-08-21 apie 13 val. tarp jo ir I. A. su M. K., metu, jis „buvo tikrai stipriai neblaivus“. Visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, vertinamos apkaltintojo asmens naudai. Gal ir galėjo būti neblaivus G. K. 2020-08-21 apie 12 val. ar 13 val. 3,28 prom. girtumo, tačiau tai tik prielaida, prielaidomis ar nukentėjusiųjų paaiškinimais apie kaltinamojo elgesį bei charakterio savybes negali būti grindžiamas kaltinimas buvus konkretaus neblaivumo būklės, kai objektyviai neblaivumas nustatytas praėjus beveik 3 ar 2 valandoms po nusikalstamų veikų padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad G. K. 2020-08-21 12 val. ir 13 val. buvo neblaivus, ir neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tačiau nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad neblaivumas nurodytu laiku buvo būtent 3,28 prom.

G. K. kaltė, pašalinus aplinkybę dėl konkretaus neblaivumo dydžio, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., įrodyta nukentėjusiosios R. K. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat M. K. ir I. A. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo I. A. ir M. K..

Teismo nuomone, nusikalstama G. K. veika kvalifikuota teisingai, jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 ir 2 dalyse – iš pradžių 2020-08-21 apie 13 val. kumščiu sudavė I. A. į nugarą, po to rankomis suėmė už kaklo ir spaudė, taip I. A. sukėlė fizinį skausmą (BK 140 str. 1 dalyje numatyta veika); po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kumščiu smogė į dešinį šoną savo sūnui M. K., taip M. K. sukėlė fizinį skausmą (BK 140 str. 2 dalyje numatyta veika).

Teismas remiasi nukentėjusiųjų R. K., I. A. ir M. K. parodymais, nukentėjusiųjų parodymai posėdyje ir duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Teismo nuomone, nukentėjusieji neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, pastarojo versiją dėl to, kad jį sumušė I. A., teismas laiko gynybine versija ir siekiu išvengti atsakomybės.

Teismo posėdžio metu I. A. nurodė, kad kai visi buvo grįžę į namus po konflikto prie kapinių, kai buvo grasinta R. K., M. K. nuėjo į kambarį pakalbėti su tėvu dėl jo netinkamo elgesio. Po pokalbio G. K. jau buvo išėjęs iš kambario ir po pokalbio virtuvėje stovėjo tarpduryje, kai praeidamas pro šalį I. A. užkliudė G. K. petį. Praėjęs pajautė, kad G. K. jam stipriai ranka trenkė į nugarą, kai atsisuko į G. K., pastarasis suėmė už kaklo ir spaudė, smaugė, dėl G. K. veiksmų jam skaudėjo. Jis griebė G. K. už rankų, kad nesmaugtų, G. K. smūgių nesudavė, juos išskyrė pribėgęs M. K., kuris nuvedė G. K. į kambarį ir paguldė.

I. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 61-64, 65-66; 2 t., b. l. 9-10), yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys parodymams, duotiems posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu I. A. nurodė - „Eidamas per slenkstį, netyčia užkliudė petimi G.. G. jis vos netyčia prilietė. Nešė tuo metu sudėtą dėžę puslitrinių konservuotų pomidorų stiklainių. G. jam kumščiu vieną kartą sudavė į nugarą. Smūgis buvo stiprus, pajuto skausmą. Jis nebežino -ar padėjo, ar numetė ant žemės pomidorus, neprisimena. Tada atsisuko ir G. jam sugriebė rankomis už kaklo ir ėmė spausti. Už kaklo jam suėmė abiem rankom, juto skausmą, tačiau kvėpuoti dar galėjo. Tada pribėgo M. su R. ir jie G. atitraukė“.

Teismo posėdžio metu M. K. nurodė, kad matė, kaip G. K. smogė kumščiu I. A. į nugarą, matė, kaip paėmė I. A. ranka už kaklo ir prirėmė prie sienos. Jam atrodo, kad I. A. tėvui smogė atgal, bet konkrečių smūgių nematė. Kai jis išskyrė I. A. su tėvu ir tėvą vedė į kambarį, tėvas jam trenkė ranka į šoną, nors smūgis nebuvo labai stiprus, sukėlė fizinį skausmą.

M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78-81), yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys I. A. ir R. K. parodymams. M. K. nurodė – „Jis atėjo į virtuvę, tėvas stovėjo prie durų, kai pro jas ėjo mamos globotinis I. A., jis nešėsi pomidorų stiklainį. I. A. einant pro tėvą, šis jam smogė vieną kartą ranka į nugarą ir griebė už kaklo bei pradėjo smaugti. Pamatęs smaugiamą I. A., puolė juos skirti, todėl tėvas vieną kartą kumščiu smogė į dešinį šoną ir taip sukėlė fizinį skausmą“.

Teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad matė kaip G. K. I. A. sudavė ranka į nugarą, sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Taip pat matė kaip G. K. smogė ranka M. K. į šoną. Kas kam smogė pirmiausia negali pasakyti, visi trys tarp virtuvės durų pradėjo pliektis. Konfliktas kilo dėl to, kad G. K. ją užstojo ant kelio ir grasino. Konfliktas truko neilgai-kelias minutes.

R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 40-42, 42-45), yra nuoseklūs ir iš esmės neprieštaraujantys I. A. ir M. K. parodymams. R. K. nurodė- „Tuo metu gamino valgį virtuvėje ir pamatė, kad G., M. ir I. mušasi. Matė kaip G. smaugė I.. Ji bandė atitraukti G. nuo I.....“. „Staiga atsisuko ir pamatė, kad koridoriuje tarp virtuvės ir kambario buvęs vyras G., suėmęs už kaklo I. A., jį smaugė. Viskas vyko labai greitai, šalia I. stovėjo M., viskas vyko kelias sekundes. Ji greitai puolė atitraukti I., kad jo nesmaugtų. Tada M. su tėvu stumdėsi, po to jis tėvą nuvedė į kambarį ir uždarė duris. Tada G. nurimo“.

Teismas iš R. K., M. K. ir I. A. parodymų daro išvadą, jog 2020-08-21 apie 13 val. G. K. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą R. K. globotiniui I. A. bei sūnui M. K.. Taip pat atkreipiamas dėmesys į ne visai korektišką I. A. elgesį, kuris leido išprovokuoti konfliktą. Iš nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymų analizės galima manyti, kad grįžus po konflikto nuo kapinių M. K. nuėjo pasiaiškinti su tėvu dėl pastarojo grasinimų R. K.. Tik G. K., kadangi neigia grasinimą nužudyti R. K., kitaip pateikia barnį su sūnumi- su sūnumi barėsi dėl to, kad neblaivus lovoje miega pogulio. Žodinis G. K. ir M. K. konfliktas neperaugo į fizinį, tačiau kai G. K. nusileido iš miegamojo ir atsistojo tarpduryje, praeidamas I. A. užkliudė G. K. petį. Tarp namiškių esant įtemptai ir konfliktinei situacijai tokio veiksmo užteko konflikto kilimui – G. K. puolė I. A. ir jam smūgiavo. I. A. neigia smūgiavęs atgal G. K., tačiau R. K. posėdyje nurodė – „visi trys (G. K., I. A. ir M. K. -teismo pastaba) tarp virtuvės durų pradėjo pliektis“, be to, M. K. irgi nurodė, kad I. A. galėjo G. K. smogti atgal. G. K. posėdžio metu taip pat nurodė, kad kilo konfliktas tarp jo ir I. A., konflikto metu jam I. A. smūgiavo rankomis ir smaugė. Tačiau G. K. neprisiminė, kaip atsirado nedidelė žaizda galvos srityje-gal nuo pargriuvimo, kuris įvyko grumtynių metu.

Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Jei G. K. patyrė fizinį skausmą nuo I. A. veiksmų, jis turėjo kreiptis su pareiškimu į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo I. A. atžvilgiu, tačiau to nepadarė, vadinasi, nepatyrė fizinio skausmo. Šioje byloje nagrinėjamos G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos – teismo manymu, kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai ir laikytina, jog G. K. padarė BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas.

Tai, kad G. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 ir 2 dalyse, patvirtina ir kiti įrodymai.

Iš 2020-08-21 M. K. protokolo pareiškimo matyti, kad 2020-08-21 jam tėvas sudavė smūgį į dešinį šoną ir tokiu būdu buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 1-4).

Iš 2020-08-24 I. A. protokolo pareiškimo matyti, kad 2020-08-21 G. K. jam sudavė smūgį į nugarą ir smaugė suėmęs už kaklo, tokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 13-17).

Iš 2020-08-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamas namas ( t. 1, b. l. 32-37).

Iš 2020-08-21 I. A. apžiūros protokolo matyti, jog nustatyta, kad kairiajame skruoste rasta kraujosruva, kairės rankos išorinėje žasto pusėje rastas nežymus patinimas, nugaroje, dešinėje viršutinėje pusėje rasta vertikali nubrozdinimo žymė (t. 1, b. l. 90-93).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis I. A. parodė kur, kokiu būdu jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika (t. 1, b. l. 94-100).

Iš Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio Nerijaus Simonavičiaus tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2020-08-21 apie 13 val. neblaivus G. K. smogė vieną kartą į nugarą ir smaugė I. A. bei vieną kartą sūnui M. K. sudavė į dešinįjį šoną (t. 1, b. l. 111-112).

2020-08-21 BPC pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuoti pranešėjo M. K. pranešimai (t. 1, b. l. 115).

2020-10-20 surašytas Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota BPC pateiktų garso įrašų apžiūra (t. 1, b. l. 116-119).

2020-08-21 pateikti policijos pareigūnų "Body" kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai ( t. 1; b. l. 123).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota policijos pareigūnų 2020-08-21 "Body" kamerų vaizdo įrašų apžiūra (t. 1, b. l. 123-130).

Kaip minėta, teismas pašalino aplinkybę, jog G. K. fizinį skausmą I. A. ir M. K. sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas konkretaus alkoholinio apsvaigimo būsenoje - kai nustatytas 3,28 promilės girtumas. Nors G. K. 2020-08-21 15.10 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBH - 0030 nustatytas 3,28 promilės girtumas (2 t., b. l. 39), byloje nepateikta duomenų, jog G. K. galėjo turėti tokį neblaivumą būtent 2020-08-21 apie 12 val. ar apie 13 val. Plačiau dėl šios aplinkybės-konkretaus neblaivumo, nurodyto promilėmis- pašalinimo pasisakyta vertinant įrodymus, pagrindžiančius G. K. kaltę pagal BK 145 str. 1 d.

G. K. kaltė, pašalinus aplinkybę dėl konkretaus neblaivumo dydžio, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 ir 2 dalyse, įrodyta nukentėjusiųjų M. K. ir I. A. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiosios R. K. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, I. A. apžiūros protokolu, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje.

Dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam 2020-08-21 laikotarpiu nuo 14.06 val. iki 14.14 val.

G. K. kaltinamas, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu nuo 14:06 val. iki 14:14 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., vairavo automobilį "Renault Trafic", valst. numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, nustatytas 3,28 promilės girtumas. G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 dalyje, tačiau teismas, išanalizavęs visus įrodymus, daro išvadą, kad G. K. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tai yra nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apklausiamas apie šį kaltinimą G. K. neigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir nurodė, kad automobilį 2020-08-21 vairavo būdamas blaivus, alkoholį tą dieną galėjo pradėti vartoti laikotarpiu nuo 13.15 val. iki 14.00 val. tiksliai neprisimena. Policija jį rado už tvarto apie 14 val., tuo metu jis gėrė degtinę, buvo išgėręs 0,5 l degtinės, kai atvažiavo policija išgėrė „plečkutę“ – apie 300 ml. Būdamas už tvarto 0,5 l butelį degtinės išgėrė visą iš karto.

Gindamasis nuo kitų kaltinimų G. K. apie savo būseną 2020-08-21 tiek teismo posėdžiuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu pasakojo įvairiai - 2021-01-28 vykusio posėdžio metu G. K. nurodė, kad „tą dieną neblaiviu tapau kai už tvarto išgėriau 0,5 l butelį vienas ir paskui, kai policija atvažiavo, dar „plečkutę“ išgėriau“; taip pat G. K. nurodė, jog degtinę pradėjo vartoti 2020-08-21 po konflikto su M. K. ir I. A., tai galėjo būti apie 13. 15 val. arba apie 14 val., tiksliai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. buvo nurodęs (1 t., b. l. 173-174) – „pripažįstu, kad 2020-08-21 pradėjau gal nuo 11 val. gerti degtinę. Išgėriau vienas butelį 0,5 l degtinės“, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus G. K. paneigė 2021-01-28 vykusio posėdžio metu nurodęs, jog negalėjo taip sakyti tyrėjai. Posėdyje, vykusiame 2021-03-19, G. K. nurodė, kad konflikto, vykusio 2020-08-21 apie 13 val. tarp jo ir I. A. su M. K., metu, jis „buvo tikrai stipriai neblaivus“. Kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu G. K. buvo nurodęs (2 t., b. l. 51-53), jog „jokio automobilio 2020-08-21 aš nevairavau, nes 2020-08-21 buvau labai girtas, o automobilio girtas tikrai nebūčiau vairavęs“. Posėdžio, vykusio 2021-04-13, metu G. K. apibendrino savo parodymus įvairių apklausų metu- nurodė, kad 2021-08-21 automobiliu į Kupiškį važiavo būdamas blaivus, tą dieną alkoholio 11 val. dar nevartojo, galėjo pradėti vartoti alkoholį apie 14 val., o kodėl ankstesnio posėdžio metu sakė, kad 13 val. buvo neblaivus- negali paaiškinti.

Kaltinamasis nuo kaltinimų gali gintis pateikinėdamas įvairias gynybines versijas ir vienos versijos gali būti tinkamos gintis nuo konkretaus kaltinimo, vėliau ginantis nuo kito kaltinimo anksčiau teikti paaiškinimai gali būti nenaudingi. Tačiau, teismo manymu, paties kaltinamojo parodymai apie savo neblaivumą negali būti tinkamu įrodymu inkriminuojant konkretų neblaivumo laipsnį konkrečiu laiku.

BK 281¹ str. 1 d. nustatyta, kad asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, jei vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios normos analizė leidžia daryti išvadą, kad asmeniui, vairavusiam transporto priemonę, neblaivumas turėtų būti nustatomas nedelsiant - iš karto sustabdžius transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju, remiantis M. K. pateiktu vaizdo įrašu (2 t., b. l. 159), galima konstatuoti, kad G. K. 2020-08-21 apie 14.06 val. išvažiavo iš kiemo automobiliu "Renault Trafic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 14.14 val. grįžo. Vairavimo metu G. K. nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų, 3,44 prom. girtumas neblaivumas jam nustatytas 14.52 val., o 3,28 prom. neblaivumas jam nustatytas 15.10 val. (2 t., b. l. 39-43). Reiškia, pirmą kartą G. K. neblaivumas nustatytas praėjus 38 minutėms po vairavimo, antrą kartą neblaivumas nustatytas praėjus 56 minutėms po vairavimo.

G. K. teigė vartojęs alkoholį būdamas už tvarto, kai laukė atvažiuojant policijos pareigūnų. Šie kaltinamojo parodymai nepaneigti, be to, liudytojas N. Simanavičius nurodė, jog po 14 val. sulaikant pas G. K., pas jį kišenėje buvo rastas 0,33 l tuščias alkoholio buteliukas. G. K. nurodė, kad laukdamas policijos išgėrė dar ir 0,5 l butelį degtinės ir tuščią butelį numetė netoli, liudytojas N. Simanavičius nurodė, jog jis tuščio butelio nepastebėjo ir to butelio neieškojo. Tačiau nukentėjusysis M. K., duodamas parodymus apie įvykius atvykus policijai, nurodė –„G. K. jau buvo už tvarto, sėdėjo ir laukė lyg niekur nieko. Tėtį sėdintį už tvarto aš mačiau. Aš palydėjau policininkus. Ar jis ten vartojo alkoholį nemačiau. Buvo butelis lyg ir numestas, bet vartojant nemačiau“. Vadinasi, nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad laukdamas policijos jis galėjo vartoti alkoholį išgerdamas 0,5 l (pabaigdamas vartoti) bei 0,33 l butelius stipraus alkoholio.

Teismo manymu, G. K. neabejotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tačiau nėra neginčijamų įrodymų, jog kaltinamojo neblaivumas vairavimo metu, kas užfiksuota vaizdo įrašu, viršijo 1,51 prom. Tuščių alkoholio butelių radimas pas G. K. ir šalia G. K. patvirtina kaltinamojo versiją, kad jis galėjo vartoti alkoholį po vairavimo žinodamas, kad iškviesti pareigūnai. Ir laiko nuo važiavimo pabaigos iki neblaivumo nustatymo M. K. buvo pakankamai – pasak nukentėjusiųjų, G. K. įpratęs vartoti alkoholį vienas.

G. K. šeimos nariai – nukentėjusieji R. K., M. K. ir I. A. – patvirtino, kad 2020-08-21 G. K. buvo neblaivus, nes atpažįsta neblaivaus šeimos nario elgesį. R. K., duodama parodymus apie grasinimo nužudyti metu buvusią G. K. būseną (apie 12 val. – teismo pastaba), nurodė – „tuo metu G. K. buvo neblaivus. Jis buvo girtas. Tai aš žinau, nes aš gi jį pamačiau“...Jis iš vakaro buvo girtas, bet esmė, kad aš taigi jį pažįstu. Jis elgėsi neadekvačiai“. M. K. nurodė – „taip, tą dieną tėtis buvo neblaivus. Kada tą dieną pradėjo vartoti alkoholį, neįsivaizduoju. Jis šiaip naktimis nemiega, jis visą laiką geria. ....Šiaip alkoholį tėtis vartodavo ne kiekvieną dieną, būdavo, kad nustodavo, bet tuo metu kokią savaitę tai tikrai gėrė diena dienon....kad tėtis tą dieną buvo neblaivus, suprato iš visko – iš kalbėsenos, jis išgėręs būna neadekvatus, apskritai nuo ilgo gėrimo jis jau psichiškai nestabilus pasidaręs buvo....matėsi iš visko absoliučiai“. I. A. apie G. K. būseną nurodė – „taip, G. K. tą dieną buvo neblaivus. Taip nusprendžiau, nes iš vakaro aš mačiau, kad viralinėje, šaldytuve, buvo butelis degtinės, o ryte nuėjau pažiūrėti ir jo nebebuvo, jis buvo tuščias. Reiškia, jis per naktį gėrė tą butelį. Be to, jo elgesys buvo neadekvatus....“.

Tačiau nė vienas nukentėjusysis nenurodė, kad būtų matęs G. K. 2020-08-21 vartojantį alkoholinius gėrimus, todėl objektyviai negalima nustatyti G. K. suvartoto alkoholio kiekio. Nėra užfiksuotas vaizdo įraše G. K. einantis, kad būtų galima įvertinti kūno koordinacijos sutrikimus, tačiau pats užfiksuotas G. K. išvažiavimas iš kiemo ir grįžimas į kiemą atrodo gana tvarkingai, nėra jokių požymių, jog vairuojantis asmuo yra neblaivus- vairuotojas sėdi tiesiai ir nesvyruoja, pulteliu atidaro automatinius vartus ir tiesiai išvažiuoja.

R. K. apie G. K. neblaivumą 2021-08-21 teismo posėdyje, vykusiame 2021-04-13, nurodė sekančias aplinkybes: kai pamatė G. K. apie 12 val., nusprendė, kad jis neblaivus, nes G. K. pažįsta 30 metų, tačiau negali apibūdinti, ar G. K. buvo „trupučiuką pavartojęs“, ar „smarkiai girtas“; ji atpažįsta ir nedidelį G. K. neblaivumą, tačiau negali apibūdinti girtumo laipsnio; G. K. koordinacija nebuvo sutrikusi, jis niekada negriuvinėja, išgėrusio G. K. koordinacija nesutrinka; grasinimo prie (duomenys neskelbtini) kapinių metu G. K. kalbėjo rišliai. Konflikto, vykusio tą dieną apie 13 val., metu R. K. taip apibūdino G. K. neblaivumą: G. K. buvo neblaivus, tačiau to neblaivumo negali apibūdinti; G. K. buvo panašaus neblaivumo kaip ir 12 val. prie kapinių, gal girtesnis truputį, bet ryškaus skirtumo nebuvo; G. K. elgesys nesikeičia ir didesnį kiekį išgėrus, jis visą laiką toks pat iki eina gulti; tą dieną nei ji, nei sūnus, nei globotinis nematė G. K. vartojant alkoholį, niekada nematydavo jo vartojančio alkoholį.

Įvertinęs įrodymus teismas daro išvadą, kad G. K. 2020-08-21 buvo neblaivus, taip pat vairavo automobilį kaltinime nurodytu laiku būdamas neblaivus, tačiau nėra patikimų įrodymų, jog G. K. vairavo automobilį būdamas didesnio nei 1,5 prom. neblaivumo, nes neblaivumas nustatytas praėjus tik 38 minutėms po vairavimo. Nukentėjusieji žino, kad G. K. tą dieną buvo neblaivus, tačiau niekas nematė G. K. vartojančio alkoholinius gėrimus ir negali nurodyti išgerto kiekio; geriausiai pažįstanti G. K. buvusi sutuoktinė R. K. nurodė, jog G. K. koordinacija ir kalbėsena buvo nesutrikusi; automobiliu iš kiemo G. K. išvažiavo nesudarydamas įspūdžio, kad jis neblaivus; nepaneigta G. K. versija, kad laukdamas policijos pareigūnų jis išgėrė nemažą kiekį alkoholio.

Kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas tiki nukentėjusiųjų parodymais, tačiau taip pat įvertina, kad nukentėjusieji siekia konkretaus tikslo – tiek R. K. ne kartą nurodė, tiek M. K. nurodė, kad jie G. K. jokių pretenzijų neturi, ant jo nepyksta ir jiems nieko iš G. K. nereikia, tik nori, kad G. K. nesiartintų – reiškia, kad nebegyventų kartu su jais. Įvairiai galima vertinti R. K. parodymus, kad G. K. elgesys (koordinacija, kalbėsena ir pan.) iš esmės nekinta nuo išgerto alkoholio kiekio, tačiau tai sunkiai įtikėtina ir prieštarauja įvairiems medicininiams tyrimams bei žmogaus fiziologijai. Tai tik dar labiau padaro sunkiau paneigiamą G. K. versiją, jog didelį girtumą galėjo įgyti vartodamas alkoholį, kai už tvarto laukė policijos.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ str. 1 dalyje, tai yra nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl G. K. išteisinamas.

Dėl bausmių G. K..

Nėra G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas, numatytas BK 140 str. 1 ir 2 dalyse bei 145 str. 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nenustatytas konkretus neblaivumo laipsnis promilėmis, tačiau įrodyta, kad G. K. buvo neblaivus.

Skirdamas bausmę G. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus sveikatai, teisiamas pirmą (2 t., b. l. 77-78), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 71). G. K. nurodė pastaruoju metu turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau į priklausomybės ligų stebimų ligonių grupę neįrašytas (2 t., b. l. 76).

G. K. nurodė esąs nedirbantis Lietuvoje, uždarbiaujantis Norvegijoje ir į Norvegiją deklaravęs išvykimą, išsituokęs, su buvusia sutuoktine užauginęs 3 vaikus (2 t., b. l. 68). Daugiau nei teigiamai, nei neigiamai G. K. charakterizuojančios medžiagos byloje nepateikta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

Prokurorė pasiūlė G. K. už nusikalstamų veikų padarymą skirti nedidelės trukmės viešųjų darbų bausmes. Teismo nuomone, tikslinga kaltinamajam skirti nedidelės trukmės santykinai švelnią bausmę – viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį dirbti 30 valandų. Netikslinga G. K. skirti baudą, nes jis šiuo metu nedirba, iš Norvegijos grįžęs senokai ir, manytina, santaupų nebeturi, todėl abejotina, ar tokia bausmė pasieks tikslą. Taip pat netikslinga skirti ir griežtesnes bausmes.

Teismas įvertina nusikalstamų veikų įvykdymo gyvenimišką kontekstą – nors ir nutraukęs santuoką, G. K. abipusiu sutarimu gyveno kartu su buvusia sutuoktine R. K., pastarajai padėdamas prižiūrėti ir remontuoti (gerinti) asmeninį nekilnojamąjį turtą. Bet santykiai ir po santuokos nutraukimo, įvertinant ir G. K. piktnaudžiavimą alkoholiu, nesusiklostė, todėl natūralus atrodo nukentėjusiųjų noras, kad G. K. nebegyventų kartu su jais. G. K. nusikalstamas veikas padarė ne dėl to, kad pagal charakterio savybes turi polinkį nusikalsti, o iš esmės dėl nenusisekusio šeimyninio gyvenimo. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos nepadarė nukentėjusiesiems esminės žalos, nesukėlė sunkių pasekmių, nukentėjusieji nurodę nesiekiantys griežto nubaudimo, tik nurodę siekiantys vienintelio tikslo – kad G. K. nebegrįžtų pas juos gyventi. Nepateisinamas G. K. elgesys prieš sūnų M. ir buvusį globotinį I., tačiau pastebėtina, kad I. A. 2020-08-21 apie 13 val. atliko provokuojančius veiksmus, kai praeidamas pro G. K. lyg ir netyčia užkliudė pastarojo petį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, G. K. skirtina praktiškai švelniausia bausmė-viešųjų darbų bausmė. Bausmės bendrinamos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant truputį didesnes už minimalias kitų bausmių dalis. Kaip minėta, nukentėjusieji nesiekia G. K. griežtų suvaržymų ir prašo smarkiai neapriboti galimybių užsidirbti lėšų pragyvenimui.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - iki bausmės vykdymo pradžios paliekamos galioti, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti G. K. subendrintą galutinę 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę kardomąsias priemones panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. K..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – I. A. pateiktą peilį - nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti R. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.