Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam V. R., jo ir nukentėjusiosios C. R. atstovui advokatui V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a.k. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. sugadino svetimą turtą :

Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014-10-04 apie 14 val. iš savo buto, esančio Minties g. 38-94, Vilniuje, tyčia užliejo V. R. ir C. R. butą, esantį Minties g. 38-86, Vilniuje, taip sugadindamas pastarųjų turtą – lubas, sienas, tapetus, ir padarydamas V. R. 1066,04 eurų dydžio turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. J. kaltės nepripažino ir nurodė, jog 2014-10-04 buvo namuose ir vartojo alkoholį. Būdamas neblaivus užmigo. Prabudęs išgirdo, jog kažkas laužiasi į butą, todėl pasiėmė kirvį. Atidarius duris pamatė policijos pareigūnus, kurie jį išvežė į policijos komisariatą. Matė, kad jo virtuvės grindys buvo šlapios. Grindų jis nešluostė. Nepripažįsta, kad jis užliejo kaimynų butą. Jo bute visa santechnika yra tvarkinga. Negali paaiškinti, iš kur jo bute ant grindų atsirado vandens. Po įvykio nesiėmė priemonių, kuriomis aiškintųsi, iš kur bėga vanduo. Tai jau ne pirmas kartas, kai kaimynai jį apkaltina buto užliejimu.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. R. paaiškino, kad 2014-10-04 apie 14 val. jo nebuvo namuose, kai paskambino kaimynė S. B. ir pasakė, kad bute liejasi vanduo. Kai jis grįžo namo, jau buvo atvykusios visos tarnybos. Patikrinus penkto aukšto butą, jame vanduo nebėgo, taigi nustatė, kad bėga iš 4 aukšto buto, kuriame gyvena V. J.. Tuomet buvo užsuktas namui karštas ir šaltas vanduo. Jis beldėsi į V. J. butą, tačiau durų niekas neatidarė, nors kaimynė S. B. sakė, kad girdėjo, kaip V. J. namuose vaikščiojo. V. J. durų neatidarė ir pareigūnams. Ir tik laužiant duris V. J. jas atidarė. Matėsi, kad V. J. koridoriaus grindys yra šluostytos nuo vandens. Įvykio dieną vanduo jų bute bėgo per elektros instaliacijas, lempas, atšoko tapetai, už remontą sumokėjo 1066,04 eurų. Virš jo su motina buto gyvena S. B., o virš šios – V. J.. Tai jau ne pirmas kartas, kai V. J. užlieja butą.

Apklausta teisme liudytoja S. B. nurodė, kad virš jos buto gyvena kaimynas V. J., o po jos butu – V. R. su motina. 2014-10-04 apie pietus V. J. ir vėl užliejo jos butą. Vanduo bėgo net per rozetes. Ji žinojo, kad V. J. buvo namuose, nes tai girdėjo. Į V. J. butą patekti negalėjo, iškvietė policiją. Tai jau 16-as kartas, kai V. J. užlieja jos butą.

Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas A. K. nurodė, jog gavo iškvietimą, kad kaimynas užliejo kitų kaimynų butus. Atvykus kaltinamasis į butą neįleido, todėl iškvietė gaisrininkus, kad šie išlaužtų buto duris. Laužiant V. J. kirviu trenkė į savo duris, po to jas atidarė. V. J. buvo girtas, negalėjo paaiškinti, kas vyksta. Užėjus į kaltinamojo butą matė, kad ant grindų koridoriuje, virtuvėje buvo pakankamai daug vandens. Avarinės tarnybos pareigūnams apžiūrėjus V. J. butą, jokių santechnikos gedimų nenustatyta.

Apklaustas teisme policijos pareigūnas A. R. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes.

UAB „Žirmūnų būstas“ gyvenamojo namo apžiūros 2014-10-07 akte nurodyta, jog apžiūrėjus butą, esantį Minties g. 38-86, Vilniuje, nustatyta, kad koridoriuje matomos vandens pratekėjimo dėmės ant sienos, atšokę tapetai. Kambaryje ant sienos ir lubų matomos vandens pratekėjimo dėmės, atšokę tapetai, ant lubų matomas įtrūkimas. Įtariamas vienkartinis užpylimas. Bendrojo naudojimo inžinerinėse sistemose pratekėjimų nepastebėta. Pridėtose fotonuotraukose užfiksuotos akte nurodytos aplinkybės dėl turto sugadinimo. Taip pat nurodyta, V. J. bute santechnikos gedimų nėra. Konstatuota, jog butų užpylimas įvyko iš V. J. buto. ( b.l. 19-23 )

PVM sąskaita-faktūra Nr. 1013 patvirtina, kad V. R. sumokėjo 1066,04 eurus UAB „Artival“ už buto, esančio Minties g. 38-86, Vilniuje, užpylimo padarinių likvidavimą. ( b.l. 24, 26 )

Atliktų darbų akte Nr. 13 išvardinti buto užpylimo padarinių likvidavimo darbai. ( b.l. 25 )

Byloje esančioje laikmenoje ( b.l. 33 ) užfiksuotos butų užpylimo aplinkybės bei patekimo į V. J. butą aplinkybės.

Fotonuotraukose iš V. J. buto matyti, kad ant grindų matyti vandens. ( b.l. 71-73 ).

V. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnį, kuris numato atsakomybę už tyčinį svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą. Asmuo pripažįstamas padaręs veiką tyčia, jeigu jis ją padaro suvokdamas savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas pasekmes ir jų norėdamas (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėdamas, tačiau sąmoningai leisdamas padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas - nuosavybė. Veika pasireiškia alternatyviai svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu. Tyčinio turto sužalojimo sudėtis yra materialioji, o materialiųjų sudėčių atveju asmens santykis apima ne tik fizinį gebėjimą ir norą padaryti veiką, bet ir sukelti padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus nustatė, kad V. J. sugadino V. R. ir C. R. turtą, užliedamas jų butą vandeniu. Tokią teismo išvadą ir tiesą byloje patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, teisme apklustų liudytojų parodymai apie vietą, iš kurios vyksta užliejimas, avarinės tarnybos pateiktas aktas, vaizdo įrašas ir fotonuotraukos.

Vertindamas V. J. kaltės turinį teismas nustatė, kad kaltinamasis esant vandeniui ant buto grindų nesiekia pašalinti padarinių, geranoriškai neįsileidžia į butą ir neleidžia nustatyti vandens išsiliejimo ar išliejimo priežasčių, kas patvirtina, kad V. J. jei ir nenorėdamas, sąmoningai leido, kad vanduo patektų į kitus žemiau esančius butus ir taip būtų sugadintas svetimas kitų asmenų turtas. Teismas nenustatė V. J. neteisėtos veikos motyvų ar tikslų, tačiau objektyvūs kaltinamojo veiksmai, t.y. kaltinamojo neskubus padarinių likvidavimas arba nešalinimas, užpilamo vandens kiekis, ankstesnių butų užliejimo dažnumas ir laikotarpis tarp jų, patvirtina tai, kad V. J., suvokdamas savo pavojingos veikos pobūdį, sąmoningai leido nusikalstamoms pasekmėms, t. y. svetimo turto sugadinimui, atsirasti. Teisės teorija pripažįsta, kad kaltininkui numatant žalingų pasekmių atsiradimo galimybę ir nesiimant priemonių joms išvengti, sutinkant su neigiamų pasekmių atsiradimu arba liekant abejingu padariniams, jis veikia netiesioginės tyčios forma.

Atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą bet nesiekia 250 MGL dydžio, kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę V. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, nebaustas administracine tvarka, dirba, psichiatrijos įstaigose negydytas, turtinės žalos neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. .Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra teistas, dirba, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. J. baudą.

Civilinis ieškovas V. R. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1066,04 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti proceso išlaidas – 871,20 eurų advokato išlaidas ir 4,21 eurą už dokumentų gavimą.

C. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

V. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, o pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinio ieškovo pateikta darbų sąmata ir pinigų sumokėjimo kvitas patvirtina, jog buto pilnam buvusios būklės atstatymui reikėjo atlikti darbus, kurių vertė sudaro 1066,04 eurus. Ši suma laikytina nukentėjusiajam padaryta turtine žala, kuri yra reali, atitinka protingumo kriterijus ir nesudaro pagrindo manyti, kad ši kaina galėjo būti sąmoningai padidinta, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ( dirba ), padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiesiems V. R. ir C. R. buvo padaryta neturtinė žala, nes jie patyrė išgyvenimus, nepatogumus dėl sugadinto turto, bute kurį laiką nebuvo vandens, buvo drėgna, teko remontuoti butą, kenčiant su tuo susijusius nepatogumus. Tačiau teismo manymu, prašomos priteisti 500 eurų neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiesiems, todėl V. R. ir C. R. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 300 eurų.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai proceso metu naudojosi advokato kaip atstovo paslaugomis, dėl ko patyrė proceso išlaidas. Šios išlaidos įrodytos byloje pateiktais dokumentais (pinigų priėmimo kvitu), teisinėms paslaugoms išleista suma atitinka proceso turinį ir teisės normomis nustatytas rekomendacijas, be to, turėjo ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. ir 106 str. pripažinęs V. J. kaltu, iš jo priteisia prašomas proceso išlaidas V. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., ir paskirti jam 15 MGL ( 564,90 eurų ) dydžio baudą.

Patenkinti V. R. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir priteisti pastarajam iš V. J. 1066,04 eurus.

Iš dalies tenkinti V. R. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, ir priteisti pastarajam iš V. J. 300 eurų.

Iš dalies tenkinti C. R. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, ir priteisti pastarajai iš V. J. 300 eurų.

Priteisti iš V. J. V. R. 875,42 eurus proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.