Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-09-13 · Civilinė byla Nr. 2A-393/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-13
Bylos Nr.
2A-393/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
S. U., A. U., D. U., G. U.
Atsakovas
D. N., uždarajai akcinei bendrovei „Martono taksi“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo bendrovei „PZU Lietuva“, Lietuvos valstybės
Trečiasis asmuo
A.Z.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-393/2007 SProcesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.2.4.1;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamošauskienei,dalyvaujant ieškovams S. U., A. U., ieškovės atstovui, adv. Mariui Devyžiui,atsakovų atstovams E.R., Z. T., adv. Andrejui Seliavai,

viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. U., D. U., G. U. apeliacinį skundą, ieškovų A. U., A. U. apeliacinį skundą ir atsakovo D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-634-54/2007 pagal ieškovų S. U., D. U., G. U. bei ieškovų A. U., A. U. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Martono taksi“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo bendrovei „PZU Lietuva“, Lietuvos valstybės ir D. N.dalyvaujant trečiajam asmeniui A.Z.dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai S. U., D. U., G. U., A. U., A. U. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti S. U. solidariai iš UAB „Martono taksi“ ir UAB DB „PZU Lietuva“, Lietuvos valstybės ir D.N. 4 129 Lt laidojimo išlaidų. Priteisti solidariai iš minėtų atsakovų, D. U. ir G. U. neturtinę žalą po 500 000 Lt kiekvienam, o S. U. – 300 000 Lt. Priteisti D. U. naudai po 566,28 Lt nuo 2005 m. birželio 30 d. solidariai iš atsakovų periodines išmokas iki jo pilnametystės, o jei mokysis iki 24 metų. Priteisti G. U.naudai po 566,28 Lt nuo 2005 m. birželio 30 d. solidariai iš atsakovų periodines išmokas iki jos pilnametystės, o jei mokysis iki 24 metų. Priteisti D. U ir G. U. naudai solidariai iš atsakovų turtinę žalą už laikotarpį nuo 2001 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. po 26 279,63 Lt kiekvienam. Priteisti A. U. solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, UAB „Martonas“, draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ir D. N. 9 010 Lt turtinės žalos ir 900 00 neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti A. U.solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, UAB „Martono taksi“ ir UAB DB „PZU Lietuva“ ir D. N. 10 164,16 Lt turtinės žalos ir 150 000 Lt neturtinės žalos.

Ieškovai nurodė, jog 2001 m. spalio 27 d. įvyko pirmasis autoįvykis, kurio pasėkoje buvo užtvertas pravažiavimas gatve. Policijos pareigūnai, atvykę į autoįvykio vietą nesiėmė veiksmų eismui reguliuoti, t.y. nukreipti automobilių srautus, todėl automobiliai, atvykę į pirmojo autoįvykio vietą patekdavo į transporto spūstį. Atvykus taksi automobiliui, kurio keleiviu buvo ir G. U., pareigūnai davė ženklą važiuoti atbuline eiga arba apsisukti. Spūstyje apsisukimo manevrą taksi automobiliui atlikti bandė padėti G.U., tačiau į pirmojo autoįvykio vietą atvažiavęs D.N. automobilis sukėlė antrąjį autoįvykį, kurio pasėkoje žuvo G.U. ir buvo sužalota A. U. motina – E. J., kuri vėliau mirė. Įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyta, jog dėl G. U. žūties (ieškovės sutuoktinio, ieškovų tėvo ar sūnaus), kaltas D. N. (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.270 str.). Be to, pareigūnai, pagal teisės aktų nustatytą tvarką nesiėmę veiksmų eismui sureguliuoti, taip pat yra kalti dėl kilusių pasekmių. Už pareigūnų veiksmais ar neveikimu padarytą žalą atsako valstybė, todėl už G. U. žūtį atsakinga ir Lietuvos valstybė (CK 6.271 str. 1 d., CK 6.250 str. 2 d.). Tarp D. N. neteisėtų veiksmų ir pasekmių yra akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys. Policijos pareigūnai elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, nesiėmė veiksmų, kurių privalėjo imtis, šis neveikimas sukėlė antrąjį autoįvykį, todėl yra priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir antrojo autoįvykio. D. N. kaltė nustatyta įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, todėl neįrodinėtina. Kadangi pareigūnai neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, todėl jų veiksmai vertintini kaip neteisėtas neveikimas ir yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.248 str.).

Ieškovai atsisakė reikalavimų atsakovams UAB „Martono taksi“ ir UAB DB „PZU Lietuva“ ir prašė priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D.N. padarytą žalą solidariai.

Šalies argumentai

Ieškovė S. U. patyrė 4 129 Lt laidojimo išlaidų, kurias ir prašo priteisti. Ieškovai nurodė, kad pagal CK 6.284 straipsnį asmenims turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam, todėl D. U. ir G. U., kaip nepilnamečiams vaikams, turintiems teisę į išlaikymą, priteistina po 1/3 žuvusiojo pajamų, kurias jis gaudavo būdamas gyvas. Esant G. U. gyvam, jis gaudavo 2 000 Lt pajamų iš Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklos bei 7 890 Lt pajamų iš Lietuvos krepšinio federacijos per 1999-2001 metus. Iš viso jo pajamos per metus sudarė 2 232,06 Lt per mėnesį, todėl iš atsakovų priteistina 1/3 šios sumos, t.y. po 744,02 Lt D.U. ir G.U. Laikotarpiu nuo žalos padarymo 2001 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. priklausytų D.U. ir G.U. po 32 736,88 Lt žalos atlyginimo, tačiau įskaičius po 6 457,25 Lt našlaičių pensijos, iš atsakovų priteistina po 26 279,63 Lt turtinės žalos kiekvienam. Nuo ieškinio padavimo dienos 2005 m. birželio 30 d. D.U. ir G.U. išmokama po 177,74 Lt našlaičių pensijos, todėl atskaičius šią sumą iš per mėnesį gautinų pajamų – 744,02 Lt, kiekvienam iš jų priteistina po 566,28 Lt turtinės žalos periodines išmokas iki jų pilnametystės arba iki 24 metų, jei jie mokysis (CK 3.194 str. 3 d.). Ieškovas A.U. patyrė turtinę 10 164 Lt žalą, įskaitant į šią sumą ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė A. U. patyrė 6 010 Lt turtinės žalos, kuri atsirado dėl antrajame įvykyje sužalotos motinos gydymo ir pačios ieškovės sveikatos atstatymo.

Ieškovai patyrė ir neturtinę žalą. Žuvusiojo G. U.sutuoktinė ir vaikai patyrė didelius išgyvenimus, pasireiškusius nervinio ir emocinio pobūdžio sveikatos sutrikimais, prasidėjo šio pobūdžio ligos, kurios tebesitęsia iki šiol, todėl prašo priteisti iš atsakovų solidariai po 500 000 Lt neturtinės žalos ieškovams D.U. ir G.U. bei 300 000 Lt ieškovei S. U.. Ieškovė A. U. dėl antrojo autoįvykio neteko sūnaus G. U. ir motinos E. J., todėl patyrė didelius dvasinius, emocinius ir psichinius sukrėtimus. Patirtą neturtinę žalą ji įvertino 900 000 Lt (700 000 Lt dėl sūnaus žūties, 200 000 Lt dėl motinos žūties).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 3 d. sprendimu nusprendė - ieškovų S. U., A. U. bei A. U. ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo D. N. ieškovės S. U.naudai 2 669 Lt turtinei bei 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 257,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti iš atsakovo D. N. D. U. naudai 15 305,59 Lt turtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2001 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. bei išmokas kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2005 m. liepos 1 d. - po 316,87 Lt iki D. U. pilnametystės, o tuo atveju, jeigu D. U. mokysis toliau – ir mokymosi laikotarpiui, iki jam sukaks 24 metai. Priteisti iš atsakovo D. N. G. U naudai 15 305,59 Lt turtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2001 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. bei išmokas kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2005 m. liepos 1 d., po 316,87 Lt iki Gi. U. pilnametystės, o tuo atveju, jeigu G. U. mokysis toliau – ir mokymosi laikotarpiui, iki jai sukaks 24 metai. Priteisti iš atsakovo D. N. D. U. bei G. U. naudai po 100 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš atsakovo D. N. ieškovui A. U. 8 644,12 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš atsakovo D. N. ieškovei A. U. 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priimti ieškovų S. U., A. U. bei A. U. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų atsakovų UAB „Martono taksi“ bei UAB DB „PZU Lietuva“ atžvilgiu ir bylą šioje dalyje nutraukti. Priteisti iš atsakovo D. N. valstybei 7 919,24 Lt žyminį mokestį bei 100 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso priteisti 8 019,24 Lt.

Teismas sprendime nustatė, kad dėl pirmojo autoįvykio buvo pilnai užtvertas pravažiavimas Gelvonų gatve, atvažiavę automobiliai turėdavo apsisukti važiuojamojoje kelio dalyje, todėl gatvėje susidarė automobilių spūstis. G. U. atvykęs į avarijos vietą su taksi ir išlipęs iš taksi automobilio gestais bandė padėti taksi vairuotojui, važiuojančiam atbuline eiga, apsisukti. Tuo metu į juos įsirėžė D. N. vairuojamas automobilis Mazda 626, t.y. įvyko antrasis įvyko autoįvykis, kurio metu žuvo G. U., bei buvo sužaloti taksi automobilio keleiviai A. U., A. U.bei E. J., kuri vėliau dėl sužalojimų mirė. Dėl antrojo autoįvykio Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2004 m. kovo 22 d. nuosprendžiu D. N. buvo pripažintas kaltu padarius veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje ir jis buvo nuteistas. Teismas baudžiamojoje byloje padarė išvadą, kad D. N., vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (vidutinis girtumo laipsnis), viršijo leistiną greitį, nesugebėjo objektyviai vertinti situacijos bei pastebėjus kliūtį laiku sustabdyti automobilį, ko pasėkoje partrenkė ir mirtinai sužalojo pėstyjį G. U. bei atsitrenkė į taksi automobilį VW Passat. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas, nustatant, kad dėl D. N. padarytų KET taisyklių pažeidimų žuvo ir E. J. Teismas taip pat konstatavo, kad policija, dirbdama pirmojo įvykio vietoje, ėmėsi tinkamų ir pakankamų atsargumo priemonių užtikrinti eismo saugumui, o G. U. ir A. Z., nors ir padarė KET, už atsiradusias pasekmes nėra atsakingi. CPK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neteisėti veiksmai). Įsiteisėjusiais teismų galutiniais aktais nustatyta, kad atsakovas, vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei viršydamas leistiną greitį, atlikto neteisėtus veiksmus, kuriuos KET draudžia atlikti. Atsakovui D. N. nepadarius jam inkriminuojamų KET reikalavimų pažeidimų, nustatytos pasekmės nebūtų sukeltos, t.y. egzistuota teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo D. N. veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl žala nukentėjusiesiems priteistina tik iš atsakovo D. N. Sprendžiant dėl Lietuvos valstybės atsakomybės šioje byloje, teismas pažymėjo, kad ieškinys yra kildinamas iš nusikaltimo fakto ir pareikštas baudžiamojoje byloje, tačiau nei Vilniaus m. VPK policijos, nei VP Vilniaus AS pareigūnai nebuvo patraukti atsakomybėn. BPK apibrėžia, kas yra civilinis atsakovas, tačiau pagal šias sąvokas minėtos institucijos negali būti nei civilinės bylos šalimi, nei D. N., kaip buvusio policijos pareigūno, atstovėmis. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2002 m. lapkričio 28 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti baudžiamąją bylą dalyje dėl policijos pareigūnų netinkamo pareigų atlikimo reguliuojant eismą po pirmojo autoįvykio, nes konstatuota, kad policijos pareigūnai ėmėsi visų įmanomų priemonių reguliuoti eismą, užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą bei autoavarijos vietos apsaugą, autoavarijoje elgėsi tinkamai ir norminių aktų reikalavimų nepažeidė. Todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę Lietuvos valstybei.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Teismas nurodė, kad turtinė žala atsiranda tuomet, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Ši žala yra susijusi su materialinės sferos dalykų netekimu. Turtinė žala susideda iš: 1) tiesioginės turtinės žalos; 2) nukentėjusiųjų patirtų materialinių nuostolių; 3) išlaidų, atsiradusių šalinant nusikalstamos veikos pasekmes; 4) negautų pajamų. Ieškovė S. U. prašė priteisti 4 129 Lt laidojimo išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus patvirtinančius turėtas išlaidas 2 669 Lt sumai, tačiau nepateikta įrodymų dėl išlaidų nuotraukoms bei salės nuomai, todėl ieškovės naudai teismas priteisė 2 669 Lt išlaidų. Ieškovė dirbo ir nebuvo išlaikoma žuvusiojo G. U., todėl mirusiojo vaikams D. U. ir G. U. tenka po 1/3 visų G. U. pajamų, kurias jis gaudavo būdamas gyvas. Nors ieškovė nurodė, kad G. U. gaudavo 2 000 Lt per mėnesį iš Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklos, o iš Lietuvos krepšinio federacijos gautos pajamos sudarė 7 890 Lt, t.y. 232,06 Lt per mėnesį, todėl G. U. pajamos per mėnesį sudarė 2 232,06 Lt, tačiau teismas nurodė, kad ši suma paskaičiuota pagal priskaičiuotas sumas. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 27 punktu teismo priteistas išlaikymas yra neapmokestinamas, todėl išlaikymas priteisiamas nuo realiai G. U. gautų sumų. Pagal byloje pateiktas pažymas iš Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklos laikotarpiu nuo 2000 m. lapkričio mėn. iki 2001 m. lapkričio mėn. G. U. vidutiniškai buvo išmokėta po 1 330,66 Lt per mėnesį, o iš Lietuvos krepšinio federacijos 1999-2001 m. – 5 207,80 Lt, t.y. po 153,17 Lt kas mėnesį. Teismas paskaičiavo, kad bendras vidutinis G. U. darbo užmokestis buvo 1 483,83 Lt per mėnesį, todėl vaikams tenkanti pajamų 1/3 dalis yra po 494,61 Lt kiekvienam.

Teismas nurodė, kad S. U. pareiškė ieškinį baudžiamojoje byloje 2002 m. rugpjūčio 9 d. ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu, todėl žala atlyginama nuo jos atsiradimo momento (CK 6.288 str. 1 d.). Laikotarpiu nuo 2001 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. (44 mėn.) D. U. ir G. U. būtų gavę iš G. U. po 21 762,84 Lt išlaikymo. Minėtu laikotarpiu D. U.ir G. U. buvo išmokėta po 6 457,25 Lt našlaičių pensijos, todėl teismas priteisė D. U. ir G. U. po 15 305,59 Lt kiekvienam. Žuvusiojo vaikai, ieškinio padavimo teismui dieną, gaudavo našlaičių pensijas po 177,74 Lt, todėl atskaičius šią sumą iš anksčiau nurodytos D. U. ir G. U. per mėnesį tenkančios G. U. pajamų dalies, vaikams teismas priteisė po 316,87 Lt kiekvienam, iki kiekvieno iš jų pilnametystės, o tuo atveju, jeigu ieškovai toliau mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki kiekvienam sukaks 24 m. (CK 3.194 str. 3 d.).

Dėl ieškovams A. U. ir A. U. atlygintinos turtinės žalos

Teismas nustatė, kad A. U. sudarė užsakymą-sutartį su A. Baravyko PĮ „Baltoji savingė“ dėl paminklo žuvusiam G. U. pastatymo už 5 200 Lt, taip pat įrodymai išlaidų laidojimui ir atminimui faktą ir tokių išlaidų dydį, todėl šias sumos teismas priteisė iš D. N.. Teismas priteisė ir gydimosi išlaidas - 1 700,50 Lt sumą. A. U. dėl autoįvykio negavo 828,92 Lt pajamų (CK 6.249 str.) bei sumokėjo advokatui Š. Vilčinskui 1 000 Lt, todėl šias sumas priteisė A. U. naudai. Tačiau teismas atmetė prašymą priteisti 1 250 Lt, nes jos nepatvirtintos įrodymais. Iš viso A. U. dėl D. N. kaltės patyrė 8 844,12 Lt nuostolių, įvertinęs, kad 200 Lt D. N. yra sumokėjęs A. U., todėl teismas priteisė 8 644,12 Lt. Teismas atmetė A. U.s turtinius reikalavimus dėl 9 010 Lt turtinės žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, jog žala nėra pagrįsta įrodymais (CPK 178 str.).

Dėl neturtinės žalos

Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad ieškovus ir žuvusįjį siejo glaudūs tarpusavio santykiai, G. U. buvo rūpestingas tėvas, taigi S. U.prarado žmogų, su kuriuo kartu augino vaikus, tad kartu neteko materialinės ir moralinės paramos, todėl ieškovai patyrė itin didelę neturtinę žalą. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad vaikams prasidėjo nervinio pobūdžio sutrikimai ir ligos. Atsakovas D. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi turto bei pragyvenimo šaltinio. Be to, teismų sprendimais baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad paties G. U. KET pažeidimai turėjo įtakos neigiamoms pasekmėms atsirasti, todėl teismas, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais manė, kad S.U. turi būti kompensuota 30 000 Lt neturtinės žalos, o D. U. ir G. U. – po 100 000 Lt. Ieškovo A. U. neturtinė žala pasireiškė kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, stiprūs išgyvenimai, gyvenimo džiaugsmo praradimas, emocinės kančios, todėl teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, o taip pat teismų praktiką aptariamos kategorijos bylose, ieškovo reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovė A. U. patyrė didelę neturtinę žalą neteisėtų veiksmų pasėkoje beveik tuo pačiu metu netekusi dviejų brangiausių žmonių – motinos ir sūnaus, žymiai pablogėjo sveikata, kitas aukščiau minėtas aplinkybes priteisė 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti už sūnaus netektį ir 20 000 Lt – už motinos netektį, viso 70 000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovai A. U. ir A. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą nurodant, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas solidariai iš D. N. ir Lietuvos valstybės. Apeliantai nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

Teismas nepagrįstai nurodo, kad neužtenka atsitiktinio priežastinio ryšio, nes deliktinė atsakomybė atsiranda atsitiktinai. D. N. tiesioginė kaltė neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl nepakankamų valstybės pareigūnų veiksmų. Pareigūnai, atvažiavę į pirmojo įvykio vietą nesiėmė priemonių užtikrinti eismo saugumą. Pareigūnų neveikimas yra priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, todėl valstybei tenka atsakomybė dėl jos pareigūnų veiksmų.Teismas nepagrįstai remiasi teismų nuosprendžiais baudžiamojoje byloje konstatuodamas, jog G. U. pažeidė KET. G. U. elgėsi pagal KET reikalavimus, nes padėjo automobiliams išvažiuoti iš automobilių sangrūdos, susidariusios dėl pareigūnų neveiklumo. Be to, vietoje, kur automobiliai negali beveik judėti, negali būti taikomos KET.

Šalies argumentai

Ieškovai S. U., D. U. ir G. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą priteisiant solidariai iš D. N. ir Lietuvos valstybės turtinę žalą ir neturtinę žalą: D. U. 500 000 Lt, G. U. 500 000 Lt, S. U. 300 000 Lt. Apeliantai nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

Teismas nepagrįstai atsisakė į bylą įtraukti atsakovu valstybę. Teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje nurodyta, kad žalos atlyginimo klausimas nagrinėtinas civilinio proceso nustatyta tvarka įvertinant kitų asmenų galimą įtaką žalos atsiradimui. Vieno atsakovo atsakomybė kyla iš baudžiamosios bylos, kito dėl pareigūnų neveikimo. Valstybės atsakomybės klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamas, todėl civilinėje byloje buvo pareikštas ieškinys ir dėl valstybės atsakomybės. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje neriboja ieškovo teisės į platesnę teisminę gynybą, įtraukiant visus kaltus asmenis. Faktas, kad pareigūnai nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, t.y. baudžiamosios atsakomybės nebuvimas nėra įrodymas, kad jie nekalti dėl žalos atsiradimo civilinės atsakomybės prasme. Faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra laikomi prejudiciniais tik dalyvavusių asmenų atžvilgiu, todėl teismas privalėjo nagrinėti pareigūnų veiksmų teisėtumą. Pareigūnų veiksmai pasireiškė saugaus eismo neužtikrinimu: pirmojo autoįvykio vietos nepažymėjimu, netinkamu nurodymų davimu kelių eismo dalyviams, eismo pirmojo autoįvykio vietoje neorganizavimu bei apylankos neorganizavimu (pažeista Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 str. 2 d. 2 p., Kelių policijos patrulinės tarnybos veiklos instrukcijos 9, 98.1, 98.8 p.). Be to, pareigūnai aktyviais veiksmais ragino vairuotojus apsisukti ir vykti iš pirmojo autoįvykio vietos, vykdant šiuos nurodymus ir įvyko antroji avarija, kurios metu žuvo du asmenys. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pareigūnai elgėsi neteisėtai.Pareigūnų ir D. N. veiksmai turi būti vertinami kaip visuma, o ne atsietai. Pareigūnų veiksmų neteisėtumas buvo tiesioginė antrojo autoįvykio priežastis, nes pareigūnams tinkamai sureguliavus eismą, antroji avarija nebūtų įvykusi. Todėl yra priežastinis ryšys tarp pareigūnų neveikimo ir žalos.Remiantis CK 6.271 straipsnio 4 dalimi valstybė turi atlyginti žalą atsiradusią dėl jos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala atlyginama, jei ji padaryta atimant gyvybę, todėl valstybė privalo atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.250 str. 2 d.). Kadangi neįmanoma išskirti ir nustatyti kiekvieno iš atsakovų padarytos žalos dydžio, todėl taikytina solidari atsakomybė (CK 6.279 str. 1 d.). Teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydžius remdamasis G. U. dideliu neatsargumu. Baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad G. U. veiksmus reikia vertinti ir neteisine prasme. Atsižvelgiant į buvusią situaciją, G. U. veiksmai negali būti vertinami kaip nerūpestingumas. G. U. veiksmai buvo būtini esant automobilių sangrūdai ir, jei nebūtų neteisėtų atsakovo D. N. veiksmų, kurių G. U. negalėjo numatyti, nebūtų atsiradusi žala. Todėl teismas negalėjo mažinti neturtinės žalos dydį. Neturinė žala tęsiasi iki šiol, nes ieškovai dvasinius išgyvenimus patiria iki šiol. Ypatingai žala padaryta mažamečiams vaikams dėl tėvo netekimo, jiems sutriko vystymosi procesas, atsirado adaptacijos problemos ir nervinio pobūdžio ligos. Dėl šių aplinkybių teismas privalo nemažinti neturtinės žalos dydžio ir priteisti vaikams po 500 000 Lt, o sutuoktinei 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Atsakovas D. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantai nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

Dėl kitų atsakovų. Teismas sprendime priėmė ieškovų A. U. ir A. U. atsisakymą nuo reikalavimų atsakovams UAB „Martono taksi“ ir UAB DB „PZU Lietuva“, nes atsisakymas nepažeidė nė vienos iš šalių teisių. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 24 d. nuosprendyje yra konstatuota, jog velionis G. U. ir UAB „Martono taksi“ vairuotojas A. Z. pažeidė KET, nors jie nelaikomi kaltais dėl atsiradusių pasekmių, tačiau civilinėje atsakomybėje yra atsakomybės be kaltės samprata skiriasi nuo baudžiamosios atsakomybės kaltės sampratos. Todėl nepaisant, jog A. Z. nėra atsakingas baudžiamąja prasme, nereiškia, jog jis nėra atsakingas civiline prasme. Ieškovams atsisakius reikalavimų minėtiems atsakovams, visa žalos atlyginimo našta krenta atsakovui D. N., todėl atsisakymas pažeidžia jo interesus ir teismas negalėjo priimti tokio atsisakymo. Teismas vertindamas atsisakymą, turėjo įvertinti ir atsakovo D. N. argumentus dėl minėtų atsakovų atsakomybės ir sprendime turėjo būti pasisakyta dėl atsakovų UAB „Martono taksi“ ir UAB DB „PZU Lietuva“ atsakomybės.Dėl G. U. kaltės. Baudžiamojoje byloje ir šioje byloje nustatytas G. U. neblaivumas antrojo autoįvykio metu, jo savavališkas išlipimas iš taksi automobilio bei kiti KET pažeidimai vertintini kaip didelis neatsargumas padėjęs atsirasti ar padidėti autoįvykio žalingoms pasekmėms. Todėl G. U. kaltės laipsnis turi būti nustatytas procentine išraiška ir šiuo dydžiu mažintini iš atsakovų priteistų žalų dydžiai (CK 6.282 str. 2 d.)Dėl neturtinės žalos. Neturtinės žalos, kaip turtinės žalos, dydis turėtų būti mažinamas įvertinant G. U. neatsargumą dėl žalos atsiradimo. Be to, prašomas žalos dydis yra aiškiai per didelis, atsakovas per visą savo gyvenimą negalėtų atlyginti tokio dydžio žalos. Teismas turėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, įskaitant ir atsakovo turtinę padėtį, kaltės pobūdį (netyčia), laipsnį, ir dydį, žuvusiojo veiksmus ir elgesį bei sumažinti priteisiamos neturtinės žalos dydį.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame prašė skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame prašė skundžiamą teismo sprendimą dalyje, kuria ieškinys Lietuvos valstybei atmestas, palikti nepakeistą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame prašė apeliacinius skundus Lietuvos valstybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas D. N. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinius skundus, kuriame prašė atmesti ieškovų apeliacinius skundus.

Atsakovas UAB „Martono taksi“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame prašė skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl tinkamo atsakovo

Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl valstybės atsakomybės už policijos pareigūnų veiksmus bei UAB „Martono taksi“, A. Z. ir UAB DB „PZU Lietuva“ atsakomybės už padarytus KET pažeidimus.

Atsakovo D. N. kaltė dėl parytos žalos įrodyta teismo 2004 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, kuriuo D. N. buvo pripažintas kaltu padarius veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje ir jis buvo nuteistas. D. N. kaltė apeliaciniais skundais neginčijama.

Teismas minėtame nuosprendyje konstatavo, kad policija, dirbdama pirmojo įvykio vietoje, ėmėsi tinkamų ir pakankamų atsargumo priemonių užtikrinti eismo saugumui. Ieškovai apeliaciniuose skunduose dėl valstybės atsakomybės kaip argumentą nurodo tai, kad policijos pareigūnai gestais davė nurodymus ir juos vykdydamas G. U. buvo mirtinai sužalotas. Tačiau tai prieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. G. U. automobiliu taksi važiavo kaip keleivis. Policijos pareigūnų gestais duoti nurodymai apsukti automobilius buvo skirti vairuotojams. G. U., kaip keleiviui, policijos pareigūnai jokių nurodymų nedavė. Be to, jis neturėjo jokių galimybių apsukti automobilį.

Kaip nurodė teismas nuosprendyje (baudž. byla, t.9.b.l. 132), pirmąjį autoįvykį tyrę policijos pareigūnai dirbo įjungę mėlynos spalvos švyturėlius, automobilių šviesas. Kolegijos nuomone, tokių priemonių pakanka atkreipti eismo dalyvių į dėmesį susidariusią sudėtingą eismui situaciją. Todėl vairuotojai turėjo elgtis atsižvelgiant į konkrečias eismo aplinkybes.

Pirmąjį autoįvykį tyrę pareigūnai negalėjo ir neturėjo numatyti, kad atsakovo D. N. vairuojamas automobilis atsitrenks į priekyje stovintį automobilį ir sužalos nukentėjusiuosius.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2002 m. lapkričio 28 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti baudžiamąją bylą dalyje dėl policijos pareigūnų netinkamo pareigų atlikimo reguliuojant eismą po pirmojo autoįvykio, nes konstatuota, kad policijos pareigūnai ėmėsi visų įmanomų priemonių reguliuoti eismą, užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą bei autoavarijos vietos apsaugą, autoavarijoje elgėsi tinkamai ir norminių aktų reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes teisingai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnai pažeidimų nepadarė, todėl jų veiksmais žala nepadaryta. Todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

Apeliantė S.U. nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė į bylą įtraukti atsakovu valstybę. Toks teiginys nepagrįstas. Pati ieškovė pasirinko kam pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Ieškinio pareiškime (1t., b.l. 85) ieškovė kaip atsakovą nurodė Lietuvos valstybę. Valstybės atsakomybę ieškovė kildino iš neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Teismas reikalavimą Lietuvos valstybei išnagrinėjo ir pripažino nepagrįstu. Tokio sprendimo teisėtumo motyvai nurodyti šioje nutartyje.

A.Z., vairuodamas VW Passat automobilį, nors ir pažeidė KET reikalavimus, jo padaryti pažeidimai neturi priežastinio ryšio su nagrinėjamoje byloje atsiradusiomis pasekmėmis. Žala padaryta atsakovo D. N. automobiliui įsirėžus į VW Passat automobilį. Autoįvykis įvyko dėl to, kad D. N. viršijo leistiną greitį, vairavo automobilį neblaivus. A.Z. padaryti KET pažeidimai tiesiogiai žalingų pasekmių nukentėjusiesiems nesukėlė.

Atsisakyti nuo ieškinio ar jo dalies yra išimtinė ieškovo teisė. Ši teisė niekaip nesaistoma su atsakovo valia. Todėl ieškovų atsisakymas nuo ieškinio atsakovams atsakovų UAB „Martono taksi“ ir UAB DB „PZU Lietuva“ įstatymo reikalavimų nepažeidžia.

Dėl atlygintinos žalos

Apeliaciniais skundais neginčijamas priteistos turtinės žalos dydis.

Apeliantas D. N. nurodo, kad G. U. padaryti KET pažeidimai yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, todėl jo kaltės laipsnis turi būti nustatytas procentine išraiška ir šiuo dydžiu mažintini iš atsakovų priteistų žalų dydžiai (CK 6.282 str. 2 d.). Faktinės autoįvykio aplinkybės rodo, kad žala padaryta kaltais D. N. veiksmais. G. U. padarytus KET pažeidimus teismas teisingai įvertino kaip nukentėjusiojo didelį neatsargumą. Toks teismo vertinimas išsamiai ir teisingai motyvuotas sprendime.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į faktines bylos aplinkybės. Ieškovus ir žuvusįjį siejo glaudūs tarpusavio santykiai, G. U. buvo rūpestingas tėvas ir vyras, S. U. bei vaikai iki šiol kenčia dėl vyro bei tėvo netekties, sutriko vaikų vystymosi procesas, atsirado adaptacijos problemų. A.U. neturtinė žala pasireiškė kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas netekus sūnaus, stiprūs išgyvenimai, gyvenimo džiaugsmo praradimas, emocinės kančios. A.U. patyrė didelę neturtinę žalą neteisėtų veiksmų pasėkoje beveik tuo pačiu metu netekusi dviejų brangiausių žmonių – motinos ir sūnaus.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijais, atsižvelgė į visų įstatyme nurodytų kriterijų visumą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-3-371/2003 ir išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 nustatytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies taikymo praktikos.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėVincas VerseckasVigintas Višinskis