Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), be faktinės gyvenamosios vietos, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) vienuolika kartų, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme (bausmę atliko 2015 m. vasario 13 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2020 m. balandžio 28 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. C. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. C. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad gatvėje prie stotelės (duomenys neskelbtini), ant suoliuko, gulėjo dvi kortelės, kurias jis paėmė. Jis, sutikęs pažįstamą, klausė, ką su jomis daryti, sakė eiti į parduotuvę, todėl nuėjo į „Lidl“. Pažįstamas sakė imti ko nori, o jis pasiėmė maisto, butelį, kurio paprašė pažįstamas. Pasak kaltinamojo, jis neprisistatė A., o tik pridėjo kortelę ir pamatė, kad kasininkė iškvietė apsauginį, kuris priėjo ir sakė eiti su juo. Tada paskaičiavo sumą ir iškvietė policiją. Atvykusi policija, nuvežė jį į komisariatą. Galėjo vykti įvykis 2022 m. vasarą. Radęs korteles, žinoma, kad suprato, jog jos ne jo, bet norėjo valgyti, todėl paėmė, po to nuėjo į parduotuvę, kur norėjo jomis atsiskaityti. Kortelių savininko nepažįsta. Jam sakė, kad tas asmuo kiekvieną savaitę turi ateiti atsižymėti ir jam liepta neišvažiuoti iš miesto, bet jis pabėgo. Bandė atsiskaityti kortelėmis, pridėjo vieną kortelę prie skaitytuvo, bet atsiskaityti nepavyko. Gal ir klausė kortelės kodo, neatsimena. Paskui pamatė, kad pardavėja iškvietė apsauginį. Kaltinamojo teigimu, žinoma, kad suprato, jog negalima buvo jomis atsiskaityti. 2020 m. balandžio 28 d. išėjo iš įkalinimo įstaigos, per tą laiką bandė darbintis, bet oficialiai nedirbo. Įkalinimo įstaigoje buvo be nuobaudų, įsidirbino sargyboje, po to dirbo statybose 6 ar 7 mėnesius ir anksčiau paleido iš įkalinimo įstaigos. Išėjęs prašė sugyventinės padėti, ji duodavo pinigų, pavalgyti, dirbo nelegaliai. Retkarčiais laisvėje vartojo alkoholį. Pasak kaltinamojo, blogai padarė, labai gailisi. Gali nuvykti atsiprašyti parduotuvės darbuotojų. Jis turi problemų su koja, prašė įdarbinti daug kur, dirbo neoficialiai statybose ir pas pažįstamą, rinko šiukšles.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, jog R. C. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei jas panaudojo, t. y. padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

R. C., apklausiamas teisme, neneigė savo kaltės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padaręs minėtuose BK straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas, ją pripažino visiškai ir parodė, kad bandė atsiskaityti kitam asmeniui priklausančiomis banko kortelėmis, tačiau jam nepavyko.

Teismo vertinimu, šioje kaltinimo dalyje kaltinamojo R. C. parodymai yra gana nuoseklūs ir atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka teisme ištirti įrodymai: liudytojos S. A., kuri būtent ir pranešė apie kaltinamojo neteisėtus veiksmus bandant atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 46–48). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: policijos įvykių registro išrašas, kuriame užfiksuotas N. L. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Lidl“ sulaikytas asmuo, kuris bandė atsiskaityti galimai vogtomis banko mokėjimo kortelėmis (1 t., b. l. 21–26), 2022 m. rugpjūčio 24 d. N. L. rašytiniame paaiškinime nurodytos analogiškos aplinkybės apie tai, kad dirbant parduotuvėje, buvo sulaikytas asmuo 2 kasoje, galimai bandęs atsiskaityti vogtomis banko mokėjimo kortelėmis. 13.08 val. kasininkė pranešė, kad asmuo negali atsiskaityti nė viena iš dviejų turimų kortelių, nes nežinojo PIN kodo. Buvo iškviesta apsauga patikrinimui. Sulaikytas asmuo jiems yra žinomas kaip asocialus. Po patikros asmuo negalėjo atsakyti, kieno banko mokėjimo kortelėmis bandė atsiskaityti. Nuspręsta minėtą asmenį sulaikyti ir perduoti policijos pareigūnams (1 t., b. l. 28). R. C. kaltę, be kita ko, įrodo vyriausiojo patrulio A. M. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (1 t., b. l. 27), 2022 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 29–36), 2022 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokoluose, apžiūrėjus elektronines mokėjimo korteles, užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 50–54, 55–60), taip pat 2022 m. lapkričio 15 d. „Swedbank“ banko rašte dėl informacijos pateikimo nurodyti duomenys apie tai, kad su O. K. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susieta mokėjimo kortelė bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82). Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Sugretinus pirmiau paminėtus duomenis su kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, matyti, kad jie sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad būtent R. C., disponavo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kurias panaudojo, ką pripažino ir teismo posėdyje kaltinamasis R. C..

Bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad R. C. pareikštas kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones. Byloje nenustatytos konkrečios aplinkybės apie tai, kada, kaip, kur, iš ko R. C. įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai nurodė, kad korteles rado ant suoliuko stotelėje, tačiau šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog nustatyta jam inkriminuojama įgijimo aplinkybė. Atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta tiksli svetimų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo požymio vieta, data, laikas, tikslesnės aplinkybės, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu, šalina šį požymį iš R. C. pareikšto kaltinimo. Kita vertus, tai nepaneigia, kad R. C. veiksmuose yra laikymo BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, kadangi BK 214 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, R. C. nusikalstamas veikas, kvalifikuotinas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis šių nusikalstamų veikų darymo metu suvokė savo veikų neteisėtumą, t. y. kad neteisėtai laikė dvi svetimas banko mokėjimo korteles, kurias panaudojo, inicijuodamas finansinę operaciją, tyčia ir turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, R. C. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko neteisėtai laikė su savimi svetimas elektronines mokėjimo priemones, tai yra O. K. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ukrainos Respublikoje išduotą „Monobank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. apie 14 val., kai adresu (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „Lidl“, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją bandydamas svetimomis banko kortelėmis atsiskaityti už įsigytas prekes. Jis, panaudodamas banko mokėjimo korteles ir bandydamas suvesti kortelių mokėjimui reikalingus prisijungimo PIN kodus, taip banko sistemoje melagingai prisistatydamas O. K. vardu ir banko operacinę sistemą suklaidindamas dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, bandė atsiskaityti už prekes, taip neteisėtai inicijavo ir bandė atlikti finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgyti O. K. priklausantį turtą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę R. C., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. C. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas finansų sistemai, abi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo padarytų veikų motyvai savanaudiški, jis, neteisėtai laikydamas kito asmens mokėjimo korteles ir jas panaudodamas bei bandydamas suvesti kortelių mokėjimui reikalingus prisijungimo PIN kodus, taip banko sistemoje melagingai prisistatydamas O. K. vardu ir banko operacinę sistemą suklaidindamas dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, bandė atsiskaityti už prekes, taip neteisėtai inicijavo ir bandė atlikti finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgyti O. K. priklausantį turtą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. C. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) vienuolika kartų, taip pat už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, t. y. susijusias su finansų sistema (1 t., b. l. 134–145). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat per paskutinius vienus metus baustas itin daug kartų administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 148–189). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu suimtas. Byloje nėra duomenų apie R. C. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. C. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo R. C. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra atsitiktinis, o jau yra susiformavęs, gana sistemingas, jis savo elgesio nekeičia. Visos šios aplinkybės kaltinamąjį R. C. apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. C. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Švelnesnių bausmių rūšių, atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam skirti nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios – 1 metų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, R. C. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas nebendrina bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nes kaltinamasis pirmiausia pradėjo neteisėtai laikyti svetimas elektronines mokėjimo priemones, o tai laikytina baigta nusikalstama veika BK 214 straipsnio 1 dalies prasme (nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikalstama veika baigta nuo neteisėtų veiksmų padarymo momento). Tik praėjus tam tikram laikui, R. C. neteisėtai panaudojo svetimas elektronines mokėjimo priemones BK 215 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi tarp nusikalstamų veikų padarymo praėjo tam tikras laikas, be to, kaltinamasis skirtingais veiksmais padarė abi nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. C. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju R. C. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė dvi apysunkes baigtas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai. R. C., darydamas nusikalstamas veikas, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn). Jis, be kita ko, itin daug kartų baustas administracine tvarka. R. C., būdamas laisvėje, neturėjo realaus pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, pastovios gyvenamosios vietos. Jokių teigiamai apibūdinančių kaltinamojo asmenybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į R. C. asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis yra gana pavojingas visuomenei, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Kiti klausimai

R. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir suėmimas, kurios terminas nustatytas nuo 2023 m. kovo 26 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. (2 t., b. l. 15–18, 50–54, 58–62). Kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas – nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. R. C. netikslinga taikyti kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, todėl ji naikintina.

R. C. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. 14 val. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. 13.39 val. (viena diena); taip pat laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2023 m. kovo 26 d. 22.10 val. (1 t., b. l. 190–195; 2 t., b. l. 29–32, 50–54, 58–62). Šis taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje voke esančias dvi banko mokėjimo korteles, išduotas AB „Swedbank“ ir „Monobank“ (2 t., b. l. 72), įsiteisėjus nuosprendžiui – banko mokėjimo kortelę, išduotą „Monobank“, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o banko mokėjimo kortelę, išduotą AB „Swedbank“ – grąžinti AB „Swedbank“, adresu Vilnius, Konstitucijos pr. 20A.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. C. (R. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios – 1 metų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, R. C. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią R. C. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti šioje byloje R. C. taikyto laikino sulaikymo laiką ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką, t. y. laikiną sulaikymą nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. 14 val. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. 13.39 val. (viena diena), taip pat laikiną sulaikymą ir kardomąją priemonę – suėmimą – nuo 2023 m. kovo 26 d., vieną laikino sulaikymo dieną ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. C. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

R. C. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje voke esančias dvi banko mokėjimo korteles, išduotas AB „Swedbank“ ir „Monobank“, įsiteisėjus nuosprendžiui – banko mokėjimo kortelę, išduotą „Monobank“, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o banko mokėjimo kortelę, išduotą AB „Swedbank“ – grąžinti AB „Swedbank“, adresu Vilnius, Konstitucijos pr. 20A.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (R. C. turi teisę apskųsti nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.