Marijampolės apylinkės teismo nutartis

parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties sąlygos pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

A.tsakovė E. K. (toliau atsakovė) nepateikė atsiliepimo be svarbių priežasčių. Procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai.

Sprendimas už akių šios kategorijos bylose negalimas ir byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu paaiškėjo, kad šalys nepasinaudoję išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tai yra nesikreipę dėl teisminės mediacijos ir teismas išėjo priimti nutarties bei atidėjo jos priėmimą ir paskelbimą 2021 m. spalio 6 d. 14 val. 30 minučių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau CPK) 296 str. 1 d. 1 p.,290 str. 2 d.) .

2021 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose (toliau teisme) gautas šalių prašymas raštu, kuriuo prašoma rašytinio proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį bei pateikta raštu sudaryta ir šalių pasirašyta (2021-10-01) taikos sutartis.

Teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ( CPK3 str. 6, 7 dalys, 256 str.) ir šalių prašymą dėl taikos sutarties bei taikos sutartį priėmė (rezoliucija pasirašyta teisėjos elektroniniu parašu, CPK 290 str. 5d.).

Esant šalių prašymui taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, civilinio proceso kodekso nuostatoms to nedraudžiant ir esant nurodytam, kad bylos šalys taikos sutarties tvirtinimo procesines pasekmes žino, teismas neskiria bylos nagrinėti kitame teismo posėdyje, bet sprendžia taikos sutarties tvirtinimo klausimą iš karto atnaujinęs bylos nagrinėjimą vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu bei tuo, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp bylos šalių (CPK 2 str. ir 7 str. 1 d.) darydamas išvadą, kad šiuo atveju ieškiniui jau esant priimtam ir pateiktai taikos sutarčiai, ieškinio palikimas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu neatitinka civilinio proceso principo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp bylos šalių bei neatitinka ir pačių šalių interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Taikos sutartis tvirtinama.

Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali bylą baigti taikos sutartimi ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 str. 3d.).

Vienas iš civilinio proceso pagrindinių tikslų kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Tokia sutartimi realizuojamas subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.

Šalių pateiktame prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo yra aiškiai išreikšta tiek ieškovo (per atstovą advokatą A. Sakalauską), tiek atsakovės valia ir jų bendras prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas vertina, kad bylos šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms , nepažeidžia bylos šalių teisių ir teisėtų interesų bei neprieštarauja viešajam interesui taip pat nepažeidžia nepilnamečio vaiko N. K. interesų, nes pateiktoje taikos sutartyje išvardinta bendravimo tvarka yra panaši į tą kuri buvo nurodyta ieškinyje ir institucija teikė išadą raštu jog prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams (CPK 42 str. 2 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu 2016 m. balandžio 12 d. (civilinė byla Nr. 2-913-571/2016) buvo nutraukta V. K. ir E. K. santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria N. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. K. bei nustatyta, kad V. K. bendrauja su vaiku pagal galimybes iš anksto susitardamas su E. K. (1.3 sąlyga), taigi konkreti bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.53 str. 3d. reglamentuota, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti keičiamos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, teismas vertina jog nagrinėjama civilinė byla ir yra būtent dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dalyje bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, o būtent konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas taip pat pasisako, kad civiliniai ginčai, nagrinėjami be kitų vadovaujantis rungimosi bei dispozityvumo principais ir bylos šalims susitarus dėl taikos sutarties sąlygų, tai yra ginčą išsprendus taikiai, teismas tvirtina taikos sutartį, nes nenustatė, kad taikos sutarties sąlygos neatitinka šalių valios ar prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui ar pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, nes vaikas turi teisę bendrauti tiesiogiai su abiem tėvais (CK 3.3 str., CPK 376 str.).

Ta aplinkybė, kad šalys taikos sutartį pateikė jau išėjus teismui priimti procesinio sprendimo (nutarties) byloje negali būti kliūtimi ginčą baigti taikiai, nes CPK 140 str. 4 d. reglamentuoja galimybę ginčą baigti taikos sutartimi net ir po teismo sprendimo priėmimo iki apeliacinio apskundimo termino pabaigos.

Šalys taikos sutartyje nurodo, kad joms žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės (taikos sutarties 5 sąlyga) ir teismas daro išvadą, kad bylos šalims išaiškintos ir žinomos taikos sutarties sudarymo procesinės pasekmės.

Teismas papildomai išaiškina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti keičiama vaiko bendravimo su tėvu tvarka patvirtinta šia taikos sutartimi.

Civilinė byla nutraukiama, patvirtinus taikos sutartį (CPK 293 str. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 - 295 str. teismas

Nutaria:

Šalys atsižvelgdamos: į pateiktus reikalavimus; į tai, kad byloje yra pasiektas šalių susitarimas, dėl šios taikos sutarties sąlygų, sudarė šią taikos sutartį ir teikia teismui ją tvirtinti.

1. Ši taikos sutartis sudaroma dėl Ieškovo ieškinyje pateiktų reikalavimų ir ginčo išsprendimo iš esmės;

2. Šalys susitaria dėl tokios Ieškovo. V. K. ir nepilnamečio sūnaus N. K. bendravimo tvarkos:

3.1.Ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvienais lyginiais metais per sūnaus gimtadienį - kiekvienų lyginių metų kovo mėn. 22 d. pasiima jį iš atsakovės gyvenamosios vietos 10 val. ir parveža į atsakovės gyvenamąją vietą kiekvienų lyginių metų kovo mėn. 22 d. 18 val.

3.2.Ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvienais nelyginiais metais per Kalėdas - kiekvienų nelyginių metų gruodžio mėn. 24 d. pasiima jį iš atsakovės gyvenamosios vietos 10 val. ir parveža į atsakovės gyvenamąją vietą kiekvienų nelyginių metų gruodžio mėn. 26 d. 18 val.

3.3.Ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvienais nelyginiais metais per Velykas - kiekvienų nelyginių metų Velykų pirmą dieną pasiima jį iš atsakovės gyvenamosios vietos 10 val. ir parveža į atsakovės gyvenamąją vietą kiekvienų nelyginių metų Velykų antra dieną 18 val.

3.4.Ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną. Kiekvieną Tėvo dieną Ieškovas pasiima jį iš atsakovės gyvenamosios vietos 10 val. ir parveža į atsakovės gyvenamąją vietą kiekvieną Tėvo dieną iki 18 val.

3.5.Ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį. Kas antrą penktadienį Ieškovas pasiima jį iš atsakovės gyvenamosios vietos 18 vai. ir parveža į atsakovės gyvenamąją vietą po dviejų parų, sekmadienį, iki 18 val.

3. Šalys susitaria, kad kiekviena iš šalių dėl bylinėjimosi išlaidų reikalavimų nereiškia ir ateityje nereikš.

4. Ši sutartis sudaroma trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią.

5. Šalys prašo Teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią Taikos sutartį ir bylą nutraukti.

6. Šalys, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įsipareigoja nereikšti viena kitai jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl šioje byloje nurodytų reikalavimų.

7. Šalys pripažįsta, kad ši taikos sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl to viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.

8. Šalys patvirtina, kad joms yra išaiškintos ir žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. 2 d. (draudimas šalims dar kartą kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu) ir LR CK 6.985 str. 1 d. (teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią).

Civilinę bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.