- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- I-53-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei
- Advokatai
- Renata Valiūnaitė
- Kategorijos
- 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I tomas, b. l. 3 – 9) ir patikslintais skundais (b. l. 44 – 47, 91 – 94) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2009 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. BR6-(10.31)-10405.
Pareiškėja nurodė, kad remdamasi Europos Sąjungos „Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ programa, 2006 m. birželio 22 d. su Agentūra sudarė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (susitarimai Nr. 1, 2 ir 3 dėl minėtos sutarties pakeitimo) (toliau – ir paramos sutartis). Pagal paramos sutartį įsipareigojo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įgyvendinti projektą „R. B. kaimo turizmo sodyba“ (toliau – ir projektas), o projektui įgyvendinti paramos sutarties pagrindu jai buvo paskirta 901 662 Lt. Paaiškino, kad Agentūros Kontrolės departamento Alytaus skyrius 2008 m. lapkričio 19 d. ir 2008 m. lapkričio 24 d. atliko jos projekto 2008 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašymo patikrą vietoje Nr. B2D2004-EZUF-4.4.0-02-05/0002-02-MP01-0348-KDTS(1)-02 (toliau – ir patikra). Patikros metu buvo nustatyti projekto įgyvendinimo neatitikimai bei paramos sutarties pažeidimai. Taip pat pažymėjo, kad sprendime Agentūra nurodė, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) informavo, kad ji po 2008 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašymo pateikimo surašė defektinius statybos darbų aktus ir 2008 m. lapkričio 11 d., 17 d. ir 19 d. susigrąžino 789 816,85 Lt iš statybos rangovo UAB „Statybos prospektas“. Nustačiusi pažeidimus, Agentūra 2009 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą nutraukti paramos sutartį, o turimą informaciją pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri, įvertinusi faktines aplinkybes, 2009 m. birželio 22 d. pritarė Agentūros sprendimui dėl paramos sutarties nutraukimo. Pareiškėjos nuomone, Agentūra nepagrįstai vienašališkai nutraukė paramos sutartį, todėl sprendimas turi būti panaikintas. Paaiškino, kad sprendime Agentūra rėmėsi FNTT duomenimis, FNTT nustatytas aplinkybes laikė sutarties pažeidimu, galinčiu būti pagrindu nutraukti paramos sutartį. Pareiškėja su tuo nesutiko. Rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymo 7 straipsnio 3 punktu ir teigė, kad FNTT privalo laikytis baudžiamojo proceso taisyklių. Nurodė, jog ji sulaikyta nebuvo, į apklausą kviesta nebuvo, jai nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. FNTT savo išvadų nepagrindė procesiniais dokumentais, patvirtinančiais, kad ji neteisėtai susigrąžino 789 816,85 Lt sumą. Dėl to manė, kad toks FNTT pranešimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Rėmėsi Konstitucijos 31 straipsniu. Teigė, kad pinigų susigrąžinimas pagal defektinius aktus savaime nelaikytinas nusikaltimu. Dėl Agentūros nustatytų kitų pažeidimų paaiškino, kad Agentūra paramos sutartį nutraukė dėl krosnių ir židinių mūrijimo darbų nepilno atlikimo, nepakankamo skaičiaus dušo kabinų, žaibosaugos, pirties bei liepto neįrengimo. Pareiškėja su šiais pažeidimais taip pat nesutiko. Pastebėjo, kad Agentūra nurodė, jog pažeidimai buvo nustatyti patikros metu. Tačiau pareiškėja teigė, kad pažeidimai buvo nustatyti atliekant elementarius matavimus, naudojant ne specialią įrangą, nedalyvaujant specialistams. Pažeidimas dėl židinių ir krosnių mūrijimo darbų buvo nustatytas išmatavus židinius ir krosnis ilgio matuokliu. Pareiškėja manė, kad norint apskaičiuoti atliktų mūrijimo darbų baigtumą, neįmanoma to nustatyti be specialios įrangos. Šis pažeidimas nustatytas netinkamai ir jis negalėjo būti pagrindu nutraukti paramos sutartį. Rėmėsi Civilinio kodekso 6.217 straipsniu, nustatančiu, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta tik esant esminiam sutarties pažeidimui. Vienas iš Agentūros nurodomų paramos sutarties pažeidimų yra trijų dušo kabinų nepastatymas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Agentūra nustatė, jog buvo pastatytos trys dušo kabinos ir trys vandens vonios, o vonia gali atlikti tą pačią funkciją kaip ir dušo kabina. Todėl manė, jog toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu. Be to, akcentavo, kad toks pažeidimas lengvai ištaisomas. Tą patį paaiškino ir apie žaibosaugos įrengimo, liepto ir pirties statybos darbus. Nurodė, kad, atsižvelgiant į atliktų darbų sąmatas, pažeidimų suma pinigine išraiška yra lygi apie 129 487,93 Lt, kai tuo tarpu paramos suma yra 901 662 Lt. Tai, pareiškėjos nuomone, rodo nedidelį pažeidimų mastą. Paaiškino, kad kaimo turizmo sodybos esmė yra gyvenamasis namas, o dėl jo jokie pažeidimai nenustatyti. Manė, kad tai rodo, jog ji tinkamai įgyvendino esminę prievolę pagal paramos sutartį. Kadangi nustatyti pažeidimai nebuvo esminiai, teigė, kad Agentūra nepagrįstai vienašališkai nutraukė paramos sutartį. Manė, kad jai nepagrįstai paskirta griežčiausia sankcija. Rėmėsi paramos sutarties nuostatomis ir aiškino, kad galimos kitos švelnesnės sankcijos. Manė, kad griežčiausia sankcija galėtų būti taikoma tik dėl sunkiausio paramos sutarties pažeidimo. Pažeidimai šiuo atveju gali būti tik mažareikšmiai, todėl gali būti taikomos kitos sankcijos, tokios kaip nekompensuoti darbų, kurie iš tiesų nebuvo atlikti, apmokėjimo. Taip pat pažymėjo, jog Agentūra jau 2009 m. gegužės 15 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. sprendimais buvo pritaikiusi sankcijas jai. 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu Agentūra atsisakė jai suteikti paramos sutartyje numatytą 901 662 Lt dydžio paramą. Manė, kad šioje byloje ginčijama sankcija yra dar viena sankcija už tuos pačius pažeidimus. Teigė, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia teisingumo principą. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. bei 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimais. Pažymėjo, kad dėl skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo ji atsidurtų sudėtingoje finansinėje padėtyje, nes pagal kreditavimo sutartį su SEB banku buvo paimta 950 000 Lt tikslinė paskola kaimo turizmo sodybos investicinio projekto finansavimui. Negavusi paramos, ji privalėtų grąžinti ir visą kreditą iš savo lėšų, kurių šiuo metu neturi. Manė, kad atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius tokios paramos teikimą, šis investicinis projektas svarbus visos valstybės mastu.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 87 – 96) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrojo programavimo dokumento (toliau – ir BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ įgyvendinimą ir administravimą, yra Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (toliau – ir Administravimo taisyklės); Gairės pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir veiklos skatinimas“ veiklos srities „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ bei „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3D-88 (toliau – ir Gairės). Paaiškino, kad su atrinktų projektų pareiškėjais Agentūra pasirašo paramos sutartis, kuriose pagal projekto vykdytojo sąlygas yra nustatoma skiriamos paramos suma, kompensuojamos investicijos, išmokėjimo terminai ir sąlygos. Taip pat nurodoma informacija apie galimas sankcijas, taikomas paramos gavėjams nustatytų prievolių nevykdymo atveju, atliekamas patikras vietose. Dėl FNTT atliekamo tyrimo paaiškino, kad 2006 m. birželio 22 d. tarp Agentūros ir pareiškėjos buvo sudaryta Paramos sutartis pagal kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“. Šios sutarties dalyką sudarė teisiniai santykiai, susiję su paramos iš Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų suteikimu pareiškėjai, įgyvendinančiai projektą „R. B. kaimo turizmo sodyba“. Paramos sutarties 1.1.3 punkto pagrindu Agentūra iš Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų įsipareigojo kompensuoti pareiškėjai paramos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis iki 901 662 Lt (arba 50 proc.) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Paramos sutarties 1.1.4 punktu pareiškėja įsipareigojo prisidėti ne mažiau kaip 901 662 Lt savo įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų (tarp jų ir netinkamų – iki 86 957 Lt) apmokėjimą. Paramos sutarties 3.1 punkte numatyta, kad 901 662 Lt parama bus suteikta projekto vykdytojo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti, nustatant konkrečias investicijas. Paramos sutarties 3.1 punkte numatytu terminu (iki 2007 m. gruodžio 31 d.) pareiškėja privalėjo Agentūrai pateikti mokėjimo prašymą bei dokumentus, įrodančius, kad išlaidos, padarytos per atsiskaitymo laikotarpį vykdant projektą, atitinka išlaidas, nurodytas paramos sutarties 3.1 punkte ir 2005 m. balandžio 11 d. paraiškoje skirti finansinę paramą pagal Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą. Taip pat atsakovas paaiškino, kad 2008 m. sausio 29 d. susitarimu Nr. 1 „Dėl 2006 m. birželio 22 d. paramos sutarties Nr. BPD2004‑EZUOGF‑4.4.5-02-05/1/0001(BPD2004-EZUF-4.4.0-02-/0002) pakeitimo ir papildymo“ mokėjimo prašymo pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. 2008 m. rugpjūčio 5 d. susitarimu Nr. 2 mokėjimo prašymo pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2008 m. rugsėjo 30 d. 2008 m. lapkričio 6 d. pasirašytas susitarimas Nr. 3, kuriuo pakeistas paramos sutarties 3.1 punktas dėl dalies įrangos atsisakymo (t. y. baidarių ir valčių), kurią pareiškėja įsipareigojo įsigyti savo lėšomis, pakeistas paramos sumos dydis tarp dalies išlaidų kategorijų. Pareiškėja 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. BPD2004-EZUF-4.4.0-02-05/0002-02-MP01-0348 (toliau – ir mokėjimo prašymas) bei prie jo pridedamus dokumentus, įrodančius su projekto įgyvendinimu susijusias patirtas išlaidas, bei prašė kompensuoti 901 662 Lt išlaidų. Pažymėjo, kad FNTT 2009 m. vasario 25 d. raštu Nr. 25/11.6-1249 informavo Agentūrą, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11004-09 bei paėmė visus pareiškėjos bylos dokumentų originalus. 2009 m. vasario 27 d. raštu Nr. BR6-(14.4)-2723 Agentūra kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorą su prašymu leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2009 m. balandžio 15 d. susitikimo metu FNTT pareigūnai informavo Agentūros atstovus, kad pareiškėja, 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikusi Agentūrai Mokėjimo prašymą, surašė defektinius statybos darbų aktus ir 2008 m. lapkričio 11 d., 17 d. ir 19 d. susigrąžino 789 816,85 Lt iš statybos rangovo UAB „Statybų prospektas“. Atsakovas rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, 7 straipsnio 3 punktu. Paaiškino, kad Agentūra, teigdama, jog pareiškėja susigrąžino iš statybos rangovo UAB „Statybų prospektas“ 789 816,85 Lt, nesivadovavo iš FNTT gauta žodine informacija. Pažymėjo, kad 2009 m. balandžio 15 d. protokolu Agentūros darbuotojams buvo pateikti tai pagrindžiantys įrodymai: 2008 m. spalio mėnesio defektiniai aktai; pažyma apie 2008 m. spalio mėnesį atliktus darbus; 2008 m. lapkričio 7 d. debetinė sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); 2008 m. lapkričio 11 d. pareiškėjos kasos pajamų orderis (serija BAGR) Nr. (duomenys neskelbtini); 2008 m. lapkričio 17 d. pareiškėjos kasos pajamų orderis (serija BAGR) Nr. (duomenys neskelbtini); 2008 m. lapkričio 19 d. pareiškėjos kasos pajamų orderis (serija BAGR) Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nei iki mokėjimo prašymo pateikimo, nei po jo pateikimo Agentūrai nepateikė jokios informacijos ar paaiškinimų apie nustatytus statinių defektus ir susigrąžintas pinigines lėšas. Nurodė, kad pareiškėja, teikdama Agentūrai prašymą kompensuoti įgyvendinant projektą 901 662 Lt patirtų išlaidų, tačiau po mokėjimo prašymo pateikimo susigrąžindama 789 816,85 Lt iš statybos rangovo UAB „Statybų prospektas“, pateikė neteisingą informaciją, kuri turėjo reikšmės sprendimo dėl paramos suteikimo priėmimui, todėl pažeidė Administravimo taisyklių 211.2 punkto bei 211.3 punkto nuostatas. Pagal paramos sutartį viena iš paramos suteikimo sąlygų yra numatyta paramos sutarties 2.1.5 punkte, kad, išmokant paramos lėšas projekto vykdytojui, kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra padarytos nepažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, įtrauktos į projekto vykdytojo apskaitą ir kurios gali būti identifikuojamos, pagrįstos ir patvirtinamos atitinkamais išlaidas pateisinančiais ir išlaidų apmokėjimą įrodančiais dokumentais. Gairių 42.5 punkte taip pat numatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kurios faktiškai padarytos, užregistruotos projekto vykdytojo apskaitoje bei pagrįstos išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų originalais arba oficialiai patvirtintomis kopijomis. Pažymėjo, kad pareiškėja, susigrąžinusi pinigines lėšas iš UAB „Statybų prospektas“, pažeidė paramos sutarties 4.2.2 punktą, kuriame nustatyta, kad projekto vykdytojas privalo užtikrinti nuosavų (išskyrus sutarties 1.1.3 punkte nurodytą paramą) lėšų įnašą, nurodytą sutarties 1.1.4 punkte, projektui įgyvendinti. Agentūra nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Agentūros nustatyti pažeidimai negali būti laikomi esminiais Paramos sutarties pažeidimais. Rėmėsi atliktos patikros metu nustatytais pažeidimais. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl krosnių ir židinių mūrijimo darbų, kad matavimams buvo būtina speciali įranga. Teigė, kad buvo naudojama matavimo juosta ir paklaida negalėjo būti nuo 1,01 kub. m iki 1,8 kub. m. Pareiškėja 2009 m. sausio 27 d. rašte (reg. Nr. BR5.1-9879) pripažino, kad AB „Statybų projektas“ lokalinėje sąmatoje Nr. 1 „Gyvenamojo namo statyba“ ir 2008 rugsėjo mėnesį Atliktų darbų priėmimo akte nurodyta 1,8 kub. m krosnių ir židinių mūrijimo darbų, nors atlikta tik 1,01 kub. m darbų. Pareiškėja nurodė, kad tai įvyko dėl tiekėjo neapdairumo, tuo pripažindama ir neteisingos informacijos pateikimą Agentūrai. Dėl dušo kabinų paaiškino, kad pareiškėja projekte numatė 6 dušo kabinų pastatymą. Patikros metu nustatyta, kad įrengtos tik 3 dušo kabinos ir 3 vandens vonios. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2009 m. sausio 27 d. rašte ir 2008 m. lapkričio 21 d. paaiškinime Agentūrai nurodė, kad dėl laiko stokos nespėjo Agentūrai pranešti apie tai, jog vietoje 3 dušo kabinų buvo pastatytos 3 vandens vonios. Dėl žaibosaugos darbų paaiškino, kad statybos dokumentuose buvo nurodyta, jog atlikta žaibosaugos darbų už 5 538,29 Lt, nurodyta kuriose vietose. Atlikus patikrą nustatyta, kad žaibosaugos įrengimo darbai neatlikti. Pareiškėja mokėjimo prašyme šias išlaidas prašė kompensuoti kaip tinkamas. Pastebėjo, kad minėtame 2009 m. sausio 27 d. rašte pareiškėja aiškino, jog nepastebėjo, kad neatlikti žaibosaugos darbai, ir pasirašė ant atliktų darbų akto. Tuo pareiškėja pripažino neteisingos informacijos pateikimą Agentūrai. Dėl pirties statybos ir medinio liepto įrengimo darbų paaiškino, kad pareiškėja, pateikusi mokėjimo prašymą, pirties statybos darbų išlaidas 85 000 Lt (be PVM) ir medinio liepto įrengimo išlaidas 15 968,48 Lt (be PVM) deklaravo kaip tinkamas kompensuoti. Atlikus patikrą buvo nustatyta, kad tokių objektų projekto įgyvendinimo vietoje nėra. Šiems objektams nebuvo gautas statybos leidimas. Paaiškino, kad pareiškėja 2009 m. sausio 27 d. rašte ir 2008 m. lapkričio 21 d. paaiškinime pripažino, jog dėl neapdairumo ir laiko stokos nespėjo Agentūrai pranešti apie tai, kad pirtis ir medinis lieptas dar nepastatyti. Pažymėjo, jog atlikus patikrą, buvo nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Administravimo taisyklių 211.2 , 211.3 punktus, Paramos sutarties 4.2.1, 4.2.4 punktus. Atsižvelgdama į visus pažeidimus bei vadovaudamasi paramos sutarties 7.1 punktu, manė, kad turi teisę nutraukti paramos sutartį, esant sutartyje numatytoms sąlygoms. Pabrėžė, jog paramos sutarties sąlygos buvo pasirašytos ir pareiškėjos, todėl šios sutarties nuostatos pareiškėjai gerai žinomos. Pažymėjo, kad sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas pagal Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalį yra esminis sutarties pažeidimas. Rėmėsi Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Atsakovas taip pat paaiškino, kad paramos sutartys yra specifinio pobūdžio sutartys, sudaromos Administravimo taisyklių ir Gairių pagrindu, turi atitikti šių teisės aktų reikalavimus, todėl joms negali būti besąlygiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios civilinių sutarčių sudarymą, vykdymą, nutraukimą. Nesutiko, kad šio projekto esmė yra gyvenamasis namas. Rėmėsi paramos sutarties 4.2.1 punktu. Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad paramos nutraukimas pažeidžia teisingumo principą. Pažymėjo, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, įgaliota valstybės atstovė, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas, atliekanti jų mokėjimo kontrolės funkcijas. Tarp Agentūros ir pretenduojančio gauti paramą subjekto susiklosto valdžios ir pavaldumo, bet ne lygiateisiai teisiniai santykiai. Todėl tarp sutarties šalių nesusiklosto civiliniai teisiniai santykiai. Sutarties pasirašymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas. Todėl nustačiusi lėšų naudojimo pažeidimus, Agentūra, vadovaudamasi Agentūros nuostatų 9.4 punktu, turi teisę sustabdyti ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą. Akcentavo, kad Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos lėšas. Todėl Agentūra privalo nustatyti visus paramos sutarčių sąlygų pažeidimus ir taikyti už juos atsakomybės priemones.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. sprendimu (VI tomas, b. l. 87 – 97) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Agentūra 2009 m. liepos 22 d. raštu Nr. BR6-(10.31)-10405 pranešė pareiškėjai, kad nutraukia paramos sutartį. Laikė, kad iš esmės yra skundžiamas NMA veiksmas – 2006 m. birželio 22 d. Paramos sutarties Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-02-05/1/0001 vienašališkas nutraukimas vienos iš sutarties šalių. Rašte pareiškėjai išdėstomi motyvai, kodėl paramos sutartis nutraukiama. Pastebėjo, jog iki skundžiamo sprendimo priėmimo Agentūra 2009 m. gegužės 19 d. informaciniu laišku pranešė pareiškėjai, kad priimtas sprendimas neskirti paramos. Šis sprendimas dar nebuvo siejamas su defektinių aktų surašymu ir lėšų pagal juos susigrąžinimu, o buvo siejamas tik su nustatytais neatitikimais dėl atliktų darbų apimties. Teismas taip pat nustatė, kad tarp pareiškėjos ir NMA sudaryta 2006 m. birželio 22 d. sutartis „Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ Paramos sutartis Nr. BPD2004‑EZUOGF-4.4.5-02-05/1/0001. Po to paramos sutartis dar buvo keičiama ir pildoma, sudaryti dar 3 susitarimai. Teismo vertinimu, tai nėra civilinės teisės normomis reguliuojama sutartis. Atkreipė dėmesį, jog šios sutarties įžanginėje dalyje iš karto nurodoma, kad ją sudarydamos šalys vadovaujasi Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033, ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos 2004 – 2006 m. BPD priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimą ir finansavimą, kaip Gairėmis pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir veiklos skatinimas“ veiklos srities „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ bei „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymu 3D-88. Pažymėjo, jog Agentūra veikia pagal Žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintus nuostatus (2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3D-231 redakcija) (toliau – ir Nuostatai). Teismas rėmėsi Nuostatų 1 punktu, 9 punktu, 9.4 punktu. Akcentavo, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo institucija, įpareigota kontroliuoti paramos teikimą ir jai leista priimti administracinius sprendimus dėl paramos nutraukimo, t. y. tarp Agentūros ir pareiškėjos, sudarius paramos sutartį, nesusiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali būti reguliuojami Civilinio kodekso normomis. Paramos teikimo sutartimi reglamentuojami administraciniai teisiniai santykiai tarp sutarties šalių, t. y. valdžios ir pavaldumo santykiai. Paramos sutartyje nustatytos būtent šios paramos rūšies teikimo sąlygos, paramos gavėjo teisės ir pareigos bei Agentūros teisės ir pareigos, kurios įpareigoja Agentūrą kontroliuoti, ar paramos gavėjas tinkamai naudoja paramos lėšas, įpareigoja priimti sprendimus, jeigu nustatomi pažeidimai. Agentūra veikia kaip valstybės įpareigotas asmuo, kuriam pavesta kontroliuoti valstybės ir ES lėšų naudojimą. Dėl to teismas laikė, kad aptariama paramos sutartis yra administracinė sutartis, kurioje nėra teisinio pariteto, būdingo civiliniams teisiniams santykiams, preziumuojančio sutarties šalių lygybę. Dėl to, teismo nuomone, paramos sutartis vertintina kaip vykdomosios valdžios funkcijų realizavimo teisinė forma, o ne kaip Civilinio kodekso normomis remiantis sudaryta ir vykdoma sutartis. Šios sutarties sudarymą ir vykdymą reglamentuoja minėti teisės aktai, kurie priimti realizuojant Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo nuostatas. Šiuo atveju nėra sutarties sudarymo laisvės, kuri būdinga civilinės teisės normomis pagrįstoms sutartims. Sutarties sudarymas taip pat reguliuojamas administracinės teisės normomis, kurios nustato tokios sutarties sudarymo taisykles. Dėl nurodyto paramos sutarties vertinimo, teismas atmetė visus pareiškėjos argumentus, susijusius su Civilinio kodekso normų taikymu šios sutarties vykdymui. Teismo nuomone, šios paramos sutarties vykdymui galima taikyti tik sutartyje nurodytus teisės aktus, taip pat įstatymus, reglamentuojančius tokio pobūdžio paramos teikimą – Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo nuostatas (6 str., 8 str.). Pažymėjo, jog šio ginčo ribos yra tokios: tai įvertinimas, ar pagal paramos sutarties sąlygas ir teisės aktus, reglamentuojančius tokios paramos teikimą, buvo galimas vienašalis sutarties nutraukimas esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas atkreipė dėmesį į skundžiamame rašte nurodytus pažeidimus, dėl kurių sutartis buvo nutraukta. Nurodyta, kad pažeidimai nustatyti Agentūros Kontrolės departamento Alytaus skyriaus 2008 m. lapkričio 19 d. ir 2008 m. lapkričio 24 d. atlikto mokėjimo prašymo patikros vietoje metu. Pažeidimai nustatyti dėl to, kad vykdomos statybos, kuriomis įgyvendinamas remiamas projektas, atliktų darbų priėmimo aktų ir finansinių sąmatų duomenys neatitiko realiai atliktų darbų: AB „Statybos prospektas“ lokalinėje sąmatoje Nr. 1 „Gyvenamojo namo statyba“ ir 2008 m. rugsėjo mėnesio Atliktų darbų priėmimo akte nurodyta 1,8 kv. m krosnių ir židinių mūrijimo darbų (darbo kodas – N8-175), o rasta tik 1,01 kv. m mūro darbų, neatitinka dokumentuose nurodytos 6 dušo kabinos, nes rasta tik 3 dušo kabinos ir 3 vandens vonios, visai neįrengti, nors dokumentuose rodomi kaip įrengti, žaibosaugos įrengimai, taip pat visai nerasta pirtis ir medinis lieptas, kurie pateikiami kaip esantys (Atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyta, kad šie objektai įrengti). Taip pat atkreipė dėmesį, jog skundžiamame rašte nurodoma, kad FNTT informavo Agentūrą, kad pareiškėja po to, kai ji pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą, surašė defektinius statybos darbų aktus ir 2008 m. lapkričio 11, 17 ir 19 dienomis susigrąžino iš statybos rangovo savo investuotas lėšas – 789 816,85 Lt. Apie tai pateikdama mokėjimo prašymą (ir iki sprendimo priėmimo) pareiškėja neinformavo, o paramos sutartyje numatyta, kiek savo lėšų pareiškėja privalo investuoti į projektą, ir tai yra sąlyga paramai teikti. Todėl Agentūra darė išvadą, kad pateikdama mokėjimo prašymą išmokėti paramos lėšas, pareiškėja pateikė neteisingą informaciją, nuslėpė informaciją, nepateikė svarbios informacijos, neįvykdė paramos sutartyje prisiimto įsipareigojimo prisidėti numatytu piniginiu įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Dėl to pareiškėja pažeidė Administravimo taisyklių 211.2 punktą, 211.3 punktą, 211.18 punktą, taip pat pažeidė Paramos sutarties 4.2.1. punktą, 4.2.2 punktą, 4.2.4. punktą. Paramos sutarties 7.1 punktas suteikia teisę Agentūrai nutraukti sutartį, nes yra šios sutarties 7.1.2. punkte, 7.1. 4 punkte, 7.1.19 punkte nurodytos sąlygos. Šios skundžiamame rašte nurodytos aplinkybės ir pagrindas nutraukti Paramos sutartį buvo konstatuoti, todėl, teismo vertinimu, paramos sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Neteisinga informacija ar slepiama informacija pagal Paramos sutartį negali būti teikiama ir viso sutarties vykdymo metu, ne tik mokėjimo prašymo pateikimo metu, todėl apie susigrąžintas lėšas po mokėjimo prašymo pateikimo pareiškėja privalėjo informuoti Agentūrą. Dėl paramos sutarties objekto teismas padarė išvadą, kad šios sutarties objektas yra ne tik gyvenamojo namo statyba, kaip aiškina pareiškėja, bet projektas apima viską, kas įeina į projektą „R. B. kaimo turizmo sodyba“ Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-02-05/1/0001. Teismo vertinimu, tuo galima įsitikinti susipažinus su projekto pristatymu, pvz., pristatant projekto kainodaros ypatumus, pabrėžiama, kad R. B. kaimo turizmo sodyboje už apgyvendinimo kainą bus siūlomas visas paslaugų kompleksas – pirtis, vandens turizmo, žvejybos, įvairių sporto šakų inventorius, biliardas, galimybė jodinėti ir t. t. Analogiškai nurodoma ir kitose projekto vietose. Teismo manymu, tai reiškia, kad projektą apima visi pastatai ir statiniai, taip pat ir pirtis, lieptas, įvairios pagalbinės patalpos. Atkreipė dėmesį, kad paramos sutartis buvo nutraukta ir dėl to, jog pareiškėja, pateikdama 2008 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtus dokumentus, pateikė informaciją, kuri neatitiko tikrovės, kadangi nebuvo atlikti darbai, kurie nurodomi, kaip atlikti (židinių mūrijimas, pirtis, lieptas, žaibolaidis, dušo kabinos), o šios aplinkybės paneigia pareiškėjos lėšų investavimą, be to, su mokėjimo prašymu teikiama neteisinga informacija. Teismo nuomone, visi Agentūros nustatyti faktai pasitvirtina. Pastebėjo, jog iš esmės jų neginčija ir pareiškėja, išskyrus mūrijimo darbų apimtį ir dėl dušo kabinų. Tačiau teismas laikė, jog pareiškėja, neigdama Agentūros nustatytas aplinkybes dėl mūrijimo darbų, nepateikė jokių duomenų, kuriais būtų paneigta Agentūros surinkta informacija, todėl pareiškėjos teiginiai, kad matavimus atliko ne specialistai, teismo manymu, nepaneigia rastų faktinių aplinkybių. Akcentavo, kad tų faktų, jog nėra žaibolaidžio, pirties ir liepto, pareiškėja neginčija, taip pat neginčija to fakto, kad apie tuos darbus buvo pranešta, kaip apie atliktus ir apmokėtus. Teismo vertinimu, jos paaiškinimai, kodėl Agentūrai nenurodytos tokios aplinkybės, yra nereikšmingi (tai, kad ji, jos teigimu, neva nežinojo, kad darbai nėra atlikti). Teismo nuomone, apie visa tai, kas atsitiko statant sodybą – pirtis buvo nugriauta ir pan., buvo būtina pranešti Agentūrai, kadangi, kaip matyti iš šios Paramos sutarties vykdymo aplinkybių, Agentūra 3 kartus sutiko koreguoti sutartį. Dėl aplinkybių, kurios paaiškėjo FNTT pradėjus tyrimą teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad šiais duomenimis Agentūra negalėjo vadovautis. Pažymėjo, jog Agentūra vadovavosi ne FNTT raštais, bet tarnybos nustatytomis aplinkybėmis, apie kurias Agentūra sužinojo, gavusi FNTT raštą. Teismo nuomone, Agentūra galėjo vadovautis ir vien FNTT raštu, nes ši institucija įsteigta būtent siekiant nustatyti finansinius pažeidimus (nebūtinai nusikaltimus), taip pat ir Europos Sąjungos finansinės paramos teikimo srityje. Rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 6 straipsniu. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pirminiais dokumentais konstatuotas faktas, kad pareiškėja iš karto po to, kai pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą, bet dar vykdant paramos sutartį, susigrąžino savo investuotas lėšas. Tuo tarpu paramos sutartis sieja paramos gavimą su nuosavų lėšų investavimu. Tai, kad pareiškėja savo investuotas lėšas susigrąžino, patvirtina Kasos pajamų orderio kvitai, debetinė sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio mėnesį surašyti Defektiniai aktai. Defektiniais aktais minusuota daug atliktų darbų, susigrąžinta 789 816,85 Lt pareiškėjos lėšų. Įvertinus šiuos dokumentus, teismo nuomone, yra akivaizdu, kad vėliau šie darbai negalėjo būti atlikti, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad vėl nurodytą sumą investavo. Pažymėjo, jog šie dokumentai yra atsakovo pateiktoje medžiagoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Agentūra vadovavosi tik FNTT raštu. Be to, pareiškėja pati neneigia nustatytų faktų dėl lėšų susigrąžinimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad Agentūra šį pažeidimą konstatavo ir įvertino tinkamai. Teismo nuomone, pareiškėja, susigrąžinusi lėšas, pažeidė Paramos sutarties 4.2.2 punktą, nustatantį, kad paramos gavėjas, t. y. projekto vykdytojas, privalo užtikrinti nuosavų lėšų įnašą, nurodytą sutarties 1.1.4 punkte. Šiais veiksmais pareiškėja pažeidė ir Administravimo taisyklių 211.2 punktą, nes, vykdydama sutartį, pateikė neteisingą informaciją, nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimui suteikti paramą priimti arba tinkamai sutarties vykdymo kontrolei. Taip pat pažeistas Administravimo taisyklių 211.3 punktas, kadangi kompensuojamos gali būti tik faktiškai padarytos, pagrįstos, tinkamai apskaitytos išlaidos. Tokie reikalavimai nustatyti Žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3D-88 patvirtintose Gairėse pareiškėjams, teikiantiems paraiškas paramai gauti (42.5 p.). Dėl pažeidimų, susijusių su neatliktais statybos darbais teismas atkreipė dėmesį, kad gavęs pareiškėjos 2008 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašymą, NMA Kontrolės departamento Alytaus skyrius 2008 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. atliko patikrą vietoje ir surašė ataskaitą. Šios ataskaitos 6 punkte nurodyti rasti neatitikimai tarp rangovo pateiktų lokalinių sąmatų, atliktų darbų priėmimo aktų ir faktinės padėties, kuri buvo nustatyta atlikus patikrą vietoje. Teismas nustatė, jog pareiškėja 2008 m. lapkričio 21 d. paaiškinamajame rašte patvirtina, kad nors darbų priėmimo akte užaktuota, kad yra 6 dušo kabinos, jų realiai nėra, nes jos netilpo, sumontuotos vonios. Taip pat paaiškinama, kad pagal pirminį sodybos planą 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo pastatyta pirtis, kuri vėliau buvo nugriauta, nes neatitiko aplinkosaugos reikalavimų. Įsipareigojama pirtį ir lieptą pastatyti. Paaiškino, kad apie šiuos neatitikimus nepranešė Agentūrai dėl laiko stokos. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjos vardu pateiktas 2009 m. sausio 27 d. lydraštis, kuriame taip pat teikiami paaiškinimai dėl Alytaus skyriaus atliekant patikrą vietoje rastų neatitikimų. Šiuo raštu pripažįstama, kad Atliktų darbų akte buvo nurodyta, jog sumontuotos 6 dušo kabinos, iš tiesų įrengtos 3 dušo kabinos ir 3 vandens vonios. Pažymėta, kad nors atliktų darbų aktuose nurodyta, bet žaibosauga neįrengta. Dėl atliktų darbų aktuose nurodytos pirties paaiškino, kad pirtis buvo pastatyta, po to nugriauta, o medinis lieptas pastatytas nebuvo. Paaiškinamajame rašte nurodoma, kad pareiškėja įsipareigoja ateityje, gavusi statybos leidimą, pastatyti pirtį ir lieptą. Paaiškino, kad pastato rūsyje yra įrengta pirtis, tai tokia paslauga bus teikiama. Įsipareigojo pirtį ir lieptą pastatyti nuosavomis lėšomis. Teismas taip pat akcentavo, jog NMA Kontrolės departamento Alytaus skyriaus Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 6 punkte nurodyti nustatyti 4 pažeidimai, nurodyta, kad prie Mokėjimo prašymo pridėti dokumentai – UAB „Statybos prospektas“ lokalinės sąmatos ir Atliktų darbų priėmimo aktai neatitinka vietoje rastos padėties. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ginčija tik 6.1. punkte nurodytą neatitikimą, nes jame nurodyta, jog nerasta tiek mūro darbų, kiek nurodyta darbų priėmimo akte ir sąmatoje. Pažymėjo, jog teismo posėdyje 2010 m. sausio 7 d. apklaustas patikrą atlikęs tarnautojas V. K.. Liudytojas patvirtino, kad, atliekant patikrą vietoje, dalyvavo pareiškėjos įgaliotas asmuo G. B., kuris sutiko su visais matavimais, todėl pasirašė Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje, nereikšdamas jokių pastabų. Matuojant jis pripažino, kad mūrijimo darbų apimtis mažesnė, nei nurodoma. Atlikus matavimus, visi duomenys buvo užrašyti juodraštiniame variante, po to, jau darbo vietoje matavimai sulyginti su pateiktais dokumentais, galutinai įsitikinta, kad yra neatitikimai, ir tai surašyta ataskaitoje. Liudytojas paaiškino, kad matavimą jis atliko su matavimo prietaisu, kuriam atlikta metrologinė patikra. Dėl vonių ir dušų kabinų skaičiaus liudytojas patvirtino, kad tai nebūtų laikoma pažeidimu, jeigu būtų iš anksto suderinta su Agentūra. Teismo nuomone, pareiškėja nepagrįstai nesutinka su NMA darbuotojų surašyta ir pasirašyta ataskaita, be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ataskaitoje užfiksuotus faktus, kuriuos patikrinimo metu pripažino ir pareiškėjos įgaliotas asmuo. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nepateikė jokio akto, kurį būtų surašęs mūrijimo darbų specialistas ir kuris patvirtintų, kad mūro darbų atlikta tikrai 1,8 kub. m, o ne 1,01 kub. m, kaip rado NMA darbuotojai. Pastebėjo, kad kitus pažeidimus pareiškėja pripažįsta, tik juos vertina kaip nereikšmingus ir pataisomus. Teismo vertinimu, tai, kad pastatytos 3 dušo kabinos, o nurodyta 6, bet yra dar 3 vonios, galėtų būti vertinama kaip nereikšmingas pažeidimas ir jį būtų galima ištaisyti per paramos sutarties 7.2 punkte nurodytą terminą. Bet laikė, kad vieno iš pažeidimų šalinimas nieko neišspręstų, kadangi rasti tokie pažeidimai, kuriuos ištaisyti per 10 dienų neįmanoma – pirties pastatymas, neturint statybos leidimo. Be to, pažeidimai yra ir dėl to, kad NMA buvo pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai, t. y. teikiama neteisinga informacija, o tai pažeidžia esmines paramos sutarties sąlygas. Teismo nuomone, juo labiau yra nepateisinamas neteisingos informacijos teikimas apie pirties, liepto pastatymą ir žaibosaugos įrengimą, nes pareiškėja privalėjo žinoti, kad šie darbai realiai neatlikti. Teismo nuomone, tai, kad pirtis buvo pastatyta, o vėliau dėl aplinkosaugos reikalavimų nugriauta, pareiškėjai turėjo būti žinoma, todėl NMA negalėjo būti teikiamas tos pirties pastatymo atliktų darbų priėmimo aktas. Pastebėjo, jog pareiškėjos vardu kartu su mokėjimo prašymu pateikta pareiškėjos deklaracija, patvirtinanti, kad prieduose pateikta informacija yra teisinga. 2008 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų priėmimo akte nurodyti darbai – krosnių ir židinių mūrijimas, kiekis 1,8 kub. m, suma – 5 129,73 Lt, tačiau tiek darbų nerasta. Taip pat pažymėjo, jog kitame tos pačios datos akte nurodyti su žaibosauga susiję darbai, nuo eil. Nr. 13 iki 18, Atliktų darbų priėmimo akte 2008 m. rugsėjo mėn. darbų aprašymuose vėl nurodyti žaibosaugos įrengimo darbai (eil. Nr. 12 –17), šie darbai nurodyti dar viename tos pačios datos akte (eil. Nr. 12 – 17). Nustatyta, kad šie darbai neatlikti, to pareiškėja neneigia. Pareiškėjos pateiktuose dokumentuose 6 dušo kabinų sumontavimas nurodytas 2008 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų akte, eil. Nr. 1 – 3. Nurodytų 6 dušo kabinų nerasta, rastos trys, to neneigia ir pareiškėja. Tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, pažeidimas nėra didelis, nes tose pačiose eilutėse kartu nurodytos dušo kabinos bei vonios. Pareiškėja teigia, kad yra 3 dušo kabinos ir 3 vonios, teigia, kad jų kaina vienoda. Vien tik šis pažeidimas, teismo vertinimu, nebūtų pagrindu taikyti tokią sankciją, kaip sutarties nutraukimas. Tačiau pažymėjo, jog šiuo atveju pateikiant mokėjimo prašymą, buvo nurodyta, kad įrengtos projekte numatytos 6 dušo kabinos, kai įrengtos tik 3 dušo kabinos ir 3 vonios. Tai teismas vertino, kaip neteisingos informacijos teikimą. Laikė, kad NMA turėjo būti informuota, kiek įrengta dušo kabinų, kiek vonių, tuomet pažeidimas būtų nereikšmingas, juo labiau jei būtų nustatyta, kad 3 vonių įrengimo kaina buvo ta pati kaip ir dušo kabinų kaina. Tokiu atveju, nustačiusi neatitikimą, NMA galėjo duoti nurodymą pažeidimą pašalinti. Tačiau nesuderinus su NMA pasikeitimo ir taip pateikus duomenis, kad jie atitiktų projektą, o ne taip, kaip yra realiai, NMA yra klaidinama, ką draudžia Paramos sutarties sąlygos. Nurodė, kad prie mokėjimo prašymo pateikta deklaracija, kurioje nurodytas ir išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų sąrašas. Deklaracijoje yra pareiškėjos įgalioto asmens parašas, patvirtinantis, kad šiame dokumente ir jo prieduose pateikta informacija yra teisinga. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pačioje deklaracijoje ne kartą deklaruojama pirties statyba (deklaracijos punktas 1.1.) ir vieną kartą deklaruojama medinio liepto statyba. Kadangi medinio liepto statyba, kaip nurodyta deklaracijoje, yra apskaityta Atliktų darbų priėmimo akte, 2008 m. rugsėjo mėnesio, o Atliktų darbų priėmimo aktai pateikti kartu su darbų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, sumos įtrauktos į turėtas išlaidas, todėl, teismo nuomone, yra akivaizdu, kad pareiškėja deklaravo medinio liepto statybą, kurio iš viso nėra ir nebuvo. Taip pat iš deklaracijos akivaizdu, kad į išlaidas įtraukiamos sumos, susijusios su pirties statyba. Pastebėjo, jog pareiškėja yra aiškinusi, kad pirtis statyta ir namo rūsyje, tačiau šios pirties įrengimo išlaidos deklaracijoje nurodytos atskirai, nurodytos eilutėse Gyvenamojo namo statyba – garo pirtis, Gyvenamojo namo statyba – „Jacuzzi“. Akcentavo, kad pirties, kuri numatyta projekte, nėra ir pareiškėja to neneigia. Nurodo, kad pirtis buvo nugriauta. Tačiau, teismo manymu, jeigu pirtis buvo pastatyta neteisėtai, jos statymo išlaidos niekaip negali būti nurodomos prie prašomų kompensuoti. Dėl taikytos atsakomybės teismas nurodė, jog pareiškėja 2008 m. liepos 9 d. įgaliojimu įgaliojo sutuoktinį G. B. atstovauti ją Agentūroje. Pareiškėja 2005 m. balandžio 12 d. įgaliojo sutuoktinį G. B. pateikti jos vardu Kaimo turizmo sodybos projekto paraišką Agentūroje, gauti ir pateikti reikiamus dokumentus bei pažymas, pasirašyti už pareiškėją ir atlikti visus veiksmus, susijusius su pavedimu. Pažymėjo, kad paramos sutartyje nustatyta šios sutarties nutraukimo tvarka (7 p.). Projekto vykdytojo teisės ir pareigos nustatytos šios sutarties 4 punkte. Skundžiamame rašte pareiškėjai pranešta, kad ji pažeidė paramos sutartį, nes nevykdė savo įsipareigojimų, nurodytų paramos sutarties 4.2.1. punkte, 4.2.2. punkte, 4.2.4. punkte. Teismo nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja šiuos sutarties punktus pažeidė – neįgyvendino projekto, taip, kaip numatyta, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane, neužtikrino nuosavų lėšų įnašo, nurodyto sutarties 1.1.4 punkte projektui įgyvendinti, nepranešė Agentūrai apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto projekto įgyvendinimo, raštu nesuderino šių nukrypimų, nors pakeitė projekto apimtį, išlaidų dydį. Teismas pažymėjo, kad paramos sutarties 2.1.5 punkte numatyta viena iš paramos teikimo sąlygų – išmokant paramos lėšas projekto vykdytojui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra padarytos nepažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, įtrauktos į projekto vykdytojo apskaitą ir kurios gali būti identifikuojamos, pagrįstos ir patvirtintos atitinkamais išlaidas pateisinančiais ir išlaidų apmokėjimą įrodančiais dokumentais. Skundžiamame rašte išvardinami ir teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė – Administravimo taisyklių 211.2, 211.3, 211.18 punktai ir Gairių 42.5 punktas. Teismo nuomone, pažeidimai kvalifikuoti teisingai. Nors mokėjimo prašymas buvo pateiktas anksčiau nei pareiškėja susigrąžino lėšas pagal defektinius aktus, tačiau pabrėžė, jog paramos sutarties 7.1.2 punkte nurodyta, kad pažeidimas yra ir tuomet, kai vykdant sutartį nepateikiama informacija, kuri turėjo reikšmės sprendimui dėl paramos suteikimo priimti arba tinkamai sutarties vykdymo kontrolei. Pagal sutarties 2.1.5. punkte nustatytas sąlygas, kompensuojamos tik pagrįstos pareiškėjos investicijos, o šiuo atveju pareiškėja savo investicijas susigrąžino, dar nesuteikus paramos, apie tai NMA nepranešė, nors akivaizdu, kad lėšų susigrąžinimo faktas turi esminę reikšmę sutarties vykdymui. Tuo pačiu, teismo vertinimu, pažeistas Administravimo taisyklių 211.2 punktas. Atkreipė dėmesį, kad paramos sutartyje nurodyti pažeidimai konstatuoti, tačiau sutartyje nenurodyta, kokio pobūdžio atsakomybė atsiranda nustačius tą ar kitą pažeidimą. Iš paramos sutarties 7.2. punkto akivaizdu, kad Agentūra turi diskrecijos teisę siūlyti Žemės ūkio ministerijai, kokia iš numatytų poveikių priemonių taikytina. Laikė, kad Agentūra negalėjo siūlyti pareiškėjai, kaip numatyta 7.2. punkte, ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų ištaisyti pažeidimus, nes pareiškėja neturėjo net statybos leidimo pirties statybai. Bylos duomenimis nustatyta, kad statybos leidimas pirčiai negalėjo būti gautas per 10 darbo dienų, nes visą sklypo užstatymo teisėtumą apskritai tiria prokuratūra, visi statybų darbai sustabdyti. Tiriama, ar iš viso toje vietovėje galima statyba, ar galėjo būti išduotas statybos leidimas. Pastebėjo, jog Agentūra priėmė sprendimą nutraukti sutartį, t. y. nematė galimybės ištaisyti pažeidimus per 10 darbo dienų, todėl informavo apie pažeidimus Žemės ūkio ministeriją, kadangi pagal paramos sutarties 7.2. punktą Agentūra privalo informuoti Žemės ūkio ministeriją ir siūlyti galimą sprendimo variantą. Agentūra 2009 m. gegužės 27 d. raštu Nr. BR6‑(14.4)-7223 pasiūlė ministerijai pritarti sprendimui nutraukti paramos sutartį. Nustatyta, jog kaip turi būti nutraukiama sutartis, nurodyta paramos sutarties 7.3. punkte. Teismas taip pat nustatė, kad Žemės ūkio ministerija 2009 m. birželio 22 d. Komisijos, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643, posėdžio metu priėmė nutarimą pritarti Agentūros siūlymui nutraukti paramos sutartį. Pagal paramos sutarties 7.3 punktą Agentūra turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie Žemės ūkio ministerijos ir/ar apie savo priimtą sprendimą informuoti projekto vykdytoją. Agentūros raštas adresuotas pareiškėjai išsiųstas 2009 m. liepos 22 d. Šiame rašte pranešama ir apie Žemės ūkio ministerijos ir apie Agentūros sprendimą nutraukti paramos sutartį. Atkreipė dėmesį, kad pagal paramos sutarties 7.5. punktą projekto vykdytojas gali pateikti Agentūrai motyvuotus paaiškinimus, papildomą informaciją ir dokumentus. Šiuo atveju tokie paaiškinimai nebuvo gauti, todėl Agentūrai nereikėjo priimti dėl jų sprendimo. Tokiu atveju laikoma, kad sutartis nutraukta nuo momento, kai projekto vykdytojas gavo Agentūros sprendimą dėl sutarties nutraukimo. Teismas pastebėjo, jog šios paramos sutarties nutraukimo procedūros, kurios nurodytos paramos sutartyje, yra nustatytos ir Finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 patvirtintų administravimo ir finansavimo taisyklių 212 – 221 punktuose. Akcentavo, kad šių taisyklių 216 punkte numatyta, jog tarpinė ar įgyvendinančioji institucijos, priimdamos sprendimą dėl netinkamai įgyvendinamų projektų, atsižvelgia į tai, ar projektas įgyvendinamas netinkamai dėl projekto vykdytojo kaltės bei aplaidumo, ar dėl objektyvių aplinkybių, kurių buvo neįmanoma numatyti teikiant projekto paraišką. Šiuo atveju jokios objektyvios aplinkybės nebuvo nustatytos, priešingai, visi pažeidimai padaryti dėl projekto vykdytojo kaltės ir aplaidumo (aiškina, kad nežinojo, nepastebėjo, dėl laiko stokos nepranešė apie pakeitimus), todėl, teismo manymu, priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Laikė, kad pareiškėjos atstovės nurodomos pažeidimų vertinės išraiškos šiuo atveju negalėjo turėti reikšmės priimant sprendimą nutraukti sutartį dėl aprašytų aplinkybių. Be to, laikė, kad pažeidimų vertinė išraiška nurodoma kaip nedidelė nepagrįstai. Nustatyta, kad pareiškėjos pagal defektinius aktus susigrąžinta suma yra 789 816,85 Lt, o paramos suma – 901 662 Lt, taigi pareiškėjos neinvestuota suma artima paramos sumai, kas, teismo nuomone, negali būti vertinama nereikšmingu pažeidimu netgi ir atsižvelgiant į vertinę išraišką. Atsižvelgęs į paramos sutartyje numatytas sutarties nutraukimo procedūras, į Taisyklėse numatytas procedūras, teismas padarė išvadą, kad šios procedūros nebuvo pažeistos. Teismas sprendė, kad sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai, todėl skundo netenkino.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (VI tomas, b. l. 101 – 108) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai ignoravo bendruosius teisės principus. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. ir 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. A146-1984/2008 ir A502-1059/2009. Remiantis proporcingumo principu Agentūra, administruodama Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas, privalo imtis tokių priemonių, kurių užtenka Agentūrai keliamiems uždaviniams pasiekti ir neatlikti veiksmų, kurie varžo asmens teises labiau, nei reikia tiems uždaviniams įgyvendinti. Tam, kad būtų užtikrinta, jog pareiškėjai nepagrįstai nebūtų kompensuotos netinkamos kompensuoti išlaidos, Agentūrai būtų užtekę atsisakyti kompensuoti tokias išlaidas (tokią galimybę Agentūrai suteikia sutarties 7.2.2 punktas). Sutarties nutraukimas nebuvo būtina priemonė tam, kad būtų įgyvendinti Agentūros uždaviniai. Todėl, nutraukdama sutartį, kai dėl didžiosios dalies išlaidų Agentūra priekaištų pareiškėjai neturėjo, kai į projekto įgyvendinimą jau investuota didžioji dalis lėšų, Agentūra pažeidė proporcingumo principą.
2. Agentūrai priėmus neadekvatų sprendimą, t. y. nutraukus sutartį, pareiškėja neteko teisės į paramą (didžiąją jos dalį), dėl ko ji atsidūrė ypatingai sunkioje finansinėje padėtyje, o tai nėra suderinama su teisingumo principu.
3. Neatliktų statybos darbų vertė yra lygi apie 129 487,93 Lt (neatlikti mūro darbai – 5 116,80 Lt; trys dušo kabinos – 2 104,48 Lt; žaibosauga – 3 122,65 Lt, pirtis – 100 301 Lt), todėl, atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo vertę bei sutelktinės paramos pareiškėjai dydį, akivaizdu, jog neatliktų statybos darbų vertė yra laikytina maža, dėl ko nebuvo pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo.
4. Pareiškėja skunde nurodė, kad gyvenamojo namo statyba sudaro didžiąją dalį viso projekto įgyvendinimo, o tai patvirtina ta aplinkybė, kad tinkamai įgyvendinto projekto dalies, į kurią įeina ir gyvenamasis namas, vertė (1 673 836,07 Lt) sudaro net 92,8 procentų visos projekto įgyvendinimo vertės (1 803 324 Lt). Pareiškėja jau yra investavusi didžiąją dalį piniginių lėšų, skirtų projekto įgyvendinimui, tačiau vertindamas sutarties nutraukimo pagrįstumą teismas šią aplinkybę ignoravo.
5. Sutarties pažeidimas, pasireiškęs trijų dušo kabinų pakeitimu vandens voniomis, paties teismo buvo pripažintas mažareikšmiu. Pirties nepastatymas taip pat negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi kaimo turizmo sodybos svečiai, kol bus ištaisytas šis trūkumas, pirties paslaugomis galėtų pasinaudoti namo rūsyje įrengtoje garinėje pirtyje. Iš esmės tiek pirties, tiek vonios paslaugomis, net ir esant formaliems sutarties pažeidimams, kaimo turizmo sodybos svečiai turėtų galimybę pasinaudoti, kas patvirtina, kad esminė projekto, kaip visumos statinių ir pramogų komplekso, dalis buvo įgyvendinta. Be to, židiniai ir krosnys, lieptas bei žaibosauga savo esme taip pat negali būti laikomi esminę projekto vertę sukuriančiais objektais, todėl jų nepastatymas/nepilnas pastatymas negali būti pagrindu nutraukti sutartį, ypatingai, kai didžioji ir esminę reikšmę turinti projekto dalis yra įgyvendinta, o aukščiau nurodyti trūkumai gali būti lengvai pašalinti ateityje.
6. Vertindamas Agentūros nustatytų trūkumų mastą teismas nepagrįstai remiasi vien tik sutarties 7.2 punktu, kuris numato, kad Agentūrai nustačius tam tikrų pažeidimų, Agentūra gali nustatyti ne ilgesnį nei 10 dienų terminą pažeidimams ištaisyti, jei pareiškėjos pateikto mokėjimo prašymo nagrinėjimas gali būti atidėtas. Projekto įgyvendinimo trūkumų mastas yra vertinamojo pobūdžio, todėl jam nustatyti reikia įvertinti visas reikšmingas aplinkybes. Teismo naudojamas vertinimo kriterijus (galimybės per 10 dienų pašalinti trūkumus buvimas) negali būti tinkamas, kadangi tokiu būdu yra ignoruojamos visos kitos svarbios aplinkybės. Teismas, vertindamas Agentūros nustatytų projekto įgyvendinimo trūkumų mastą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jie sudaro tik mažąją dalį tinkamai įgyvendinto projekto, o jų vertė, lyginant su viso projekto verte, taip pat yra neesminė, todėl konstatuodamas, jog trūkumai yra esminiai (negali būti pašalinti per 10 dienų), padarė nepagrįstą išvadą. Be to, sutartis nesieja negalėjimo per 10 dienų ištaisyti trūkumus išskirtinai tik su sutarties nutraukimo galimybe (Agentūra turi galimybę parinkti ir kitokias sankcijas).
7. Teismas visiškai ignoravo, jog byloje, kurioje nagrinėjamas statybų teisėtumo klausimas, nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimas, kuriuo byla dalyje dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo buvo nutraukta, buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas iš anksto preziumavo, jog projektas apskritai negalėjo būti vykdomas (statybos leidimas išduotas neteisėtai), todėl, nematydamas projekto perspektyvų, konstatavo, jog sutartis nutraukta pagrįstai. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad prokuratūroje tyrimas buvo pradėtas, nepriklausomai nuo pareiškėjos valios, todėl ji negali prisiimti ne nuo jos priklausančių atsiradusių aplinkybių (sustabdytas statybos leidimo galiojimas) neigiamų padarinių (negalint per 10 dienų ištaisyti trūkumus, nutraukiama sutartis).
8. Pareiškėja Agentūrai sąmoningai neteisingos informacijos neteikė, todėl tai negalėjo būti laikoma esminių sutarties sąlygų pažeidimu, dėl ko būtų pagrindas nutraukti sutartį. Pareiškėja ne pati rengė mokėjimo prašymą, tačiau pavedė tai padaryti profesionaliems konsultantams. Tai nepateisina, jog dalis mokėjimo prašyme nurodytos informacijos neatitinka tikrovės, tačiau patvirtina aplinkybę, kad tokie duomenys į mokėjimo prašymą buvo įrašyti per klaidą, o nesiekiant apgauti Agentūrą. Pareiškėja po to, kai Agentūra nustatė projekto įgyvendinimo trūkumus (neužbaigti mūrijimo darbai, nepastatyta pirtis ir lieptas, neįrengta žaibosauga), pateikė Agentūrai 2008 m. lapkričio 21 d. bei 2009 m. sausio 27 d. aiškinamuosius raštus, kuriuose pateikė savo paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. kad pirtis buvo pastatyta, tačiau aplinkosaugininkų nugriauta; dušo kabinos pakeistos vandens voniomis, nes dušo kabinos netilpo; lieptas ir žaibosauga iš tiesų neįrengti. Taip pat ji įsipareigojo nustatytus trūkumus pašalinti, o pirtį ir lieptą įrengti savo pačios lėšomis.
9. FNTT ne tik nebuvo nustačiusi, jog pareiškėja neinvestavo į projekto įgyvendinimą, tačiau FNTT apskritai tokių aplinkybių (ar faktiškai buvo atlikti statybos darbai ir už kokią kainą) netiria, todėl FNTT konstatavus tik tą aplinkybe, kad pareiškėja pagal defektinius aktus susigrąžino 789 816,85 Lt, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja prie projekto įgyvendinimo savo lėšomis neprisidėjo. Pareiškėja, nepaisant to, kad pagal defektinius aktus atsiėmė 789 816,85 Lt, užtikrino tinkamą prisidėjimą prie projekto įgyvendinimo savo asmeninėmis lėšomis, o tai liudija faktiškai atlikti darbai ir jų mastas. Tuo pačiu teismas nepagrįstai konstatavo sutarties 1.1.4 ir 4.2.2 punktų pažeidimus.
10. Pinigus pagal defektinius aktus pareiškėja atsiėmė jau po to, kai pateikė mokėjimo prašymą Agentūrai, todėl negali būti laikoma pateikusia neteisingą informaciją. Be to, pareiškėja atgautus pinigus vis tiek investavo į projektą, dėl ko ji negali būti laikoma nuslėpusia kokias nors aplinkybes, svarbias paramos skyrimo klausimo sprendimui, ir tuo pačiu pažeidusia Taisyklių 211.2 punktą.
11. Kalbant apie pareiškėjos į projektą investuotas asmenines lėšas, Gairių 42.5 punktas negali būti taikomas, kadangi asmeninės pareiškėjos lėšos pagal sutartį nėra kompensuojamos. Teismas nepagrįstai konstatavo ir Taisyklių 211.3 punkto pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI tomas, b. l. 114 – 118) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas palaiko atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją, mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl paramos sutarties pagal Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai nutraukė paramos sutartį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Agentūra 2009 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. BR6‑(10.31)-10405 nutraukti paramos sutartį (II tomas, b. l. 101 – 104) priėmė nustačiusi pažeidimus atlikus 2008 m. lapkričio 19 d. ir 2008 m. lapkričio 24 d. mokėjimo prašymo patikrą vietoje (IV tomas, b. l. 130 – 138). Sprendime nustatyta, kad AB „Statybos prospektas“ lokalinėje sąmatoje Nr. 1 „Gyvenamojo namo statyba“ ir 2008 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų priėmimo akte nurodyta 1,8 kub. m krosnių ir židinių mūrijimo darbų (V tomas, b. l. 17 – 22, 106 – 109), o patikros metu nustatyta, kad atlikta tik 1,01 kub. m mūro darbų; AB „Statybos prospektas“ lokalinėje sąmatoje Nr. 4 „Lauko virtuvės, klėties, svirno statyba“ ir 2008 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų priėmimo akte nurodytos 6 dušo kabinos (V tomas, b. l. 40, 123), o patikros metu nustatyta, kad įrengtos 3 dušo kabinos ir 3 vandens vonios; AB „Statybos prospektas“ lokalinėje sąmatoje Nr. 6 „Gyvenamojo namo statyba“, „Lauko virtuvės, klėties, svirno statyba“ ir 2008 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyti žaibosaugos įrengimo darbai (V tomas, b. l. 27 – 28, 42 – 43, 115 – 116, 126 – 127), tačiau patikros metu nustatyta, kad žaibosaugos įrengimo darbai neatlikti; AB „Statybos prospektas“ lokalinėse sąmatose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 7 „Pirties statyba“, lokalinėje sąmatoje Nr. 3 „Gerbūvis“ ir 2008 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyti pirties statybos ir medinio liepto įrengimo darbai (V tomas, b. l. 46 – 56, 68, 128 – 137, 145), tačiau patikros metu nustatyta, kad medinis lieptas nepastatytas, o pirtis nugriauta.
Šie pažeidimai detaliai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėja juos pripažino (2008 m. lapkričio 21 d. paaiškinamasis raštas ir 2009 m. sausio 27 d. lydraštis, II tomas, b. l. 134 – 137) ir apeliaciniame skunde jų neginčija.
Pareiškėja pasirašydama paramos sutartį įsipareigojo įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane (Paramos sutarties 4.2.1 p.) bei pranešti Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Administravimo ir analizės skyriui apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto projekto įgyvendinimo; jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo projekto, keičiantys projekto apimtį, išlaidas, pratęsiantys jo įgyvendinimo laiką ar kitaip keičiantys projektą, nėra leidžiami (Paramos sutarties 4.2.4 p.). Taisyklių ketvirtajame skirsnyje reglamentuojamas netinkamas projektų įgyvendinimas ir pagal Taisyklių 211.2 punktą pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai projekto vykdytojas teikdamas projekto paraišką, prašydamas išmokėti paramos lėšas arba vykdydamas sutartį, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą priėmimui arba tinkamai paramos sutarties vykdymo kontrolei, o pagal 211.3 punktą – kai projekto vykdytojas vykdydamas projektą pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Paramos sutarties 7.1.2 bei 7.1.4 punktuose.
Byloje nustatyta, kad aukščiau minėti nukrypimai nuo projekto su atsakovu nesuderinti ir apie juos net nepranešta, pažeidimai nustatyti patikros metu. Todėl tiesėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas dėl nustatytų pažeidimų turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl sankcijos pareiškėjai skyrimo.
Tuo pačiu teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Paramos sutarties 4.2.2 punkto, kuriame numatyta, kad projekto vykdytojas privalo užtikrinti nuosavų (išskyrus Sutarties 1.1.3 punkte nurodytą paramą) lėšų įnašą, nurodytą Sutarties 1.1.4 punkte, projektui įgyvendinti, pažeidimo bei Taisyklių 211.3 punkto pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus FNTT raštą, Kasos pajamų orderio kvitus, debetinę sąskaitą faktūrą, defektinius aktus, matyti, jog pareiškėja iš karto po to, kai pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą, susigrąžino 789 816,85 Lt savo investuotų lėšų.
Teisėjų kolegijos manymu, šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti faktą, kad pareiškėja neužtikrino tinkamo prisidėjimo prie projekto įgyvendinimo savo asmeninėmis lėšomis, kadangi didžioji dalis projekte numatytų darbų buvo atlikta, 2008 m. lapkričio 19 d. ir 2008 m. lapkričio 24 d. patikros vietoje metu nustatyta, kad kaimo sodyba (duomenys neskelbtini) pagal AB „Statybų prospektas“ lokalinę sąmatą ir atliktų darbų priėmimo aktus – gyvenamasis namas, lauko virtuvė, klėtis, svirnas – pastatyta; juose įrengtas šildymas, vidaus vandentiekis ir nuotekos, sanitariniai prietaisai, elektrotechnika bei vėdinimas, įrengta šiluminė trasa, lauko vandentiekis ir nuotekos, artezinis gręžinys, nuotekų valymo įrengimai bei gerbūvis, įsigyti baldai (IV tomas, b. l. 130 – 138). Tai, kad dalis statybos darbų buvo atlikta su defektais ir dėl to dalis lėšų grąžinta, nepatvirtina, kad pareiškėja neinvestavo asmeninių lėšų dalies, kadangi projektas iš esmės įgyvendintas. Tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 211.2 punktą, nuslėpdama informaciją ar pateikdama neteisingą informaciją Agentūrai.
Pareiškėja sprendimą dėl paramos sutarties panaikinimo apeliaciniame skunde ginčija tuo aspektu, kad ši sankcija yra neproporcinga ir neadekvati (per griežta) padarytiems pažeidimams.
Pažymėtina, kad Agentūra, būdama viešojo administravimo sistemos subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d., Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (nauja redakcija nuo 2007 m. gegužės 20 d.), 1 p.), administruodama paramą vadovaujasi specialiais teisės aktais, tačiau vykdydama administravimo funkcijas ir priimdama sprendimą, skirtą konkrečiam asmeniui, privalo laikytis ir bendrų tokiam aktui keliamų reikalavimų. Agentūrai yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl sankcijų taikymo, kitaip tariant, Agentūra savo kompetencijos ribose turi teisę apsispręsti taikyti ar netaikyti sankcijas už atitinkamus teisės aktų pažeidimus, taip pat jei taikyti, tai kokia apimtimi. Tiek Taisyklių (213.2.1 – 213.2.3 p.), tiek Paramos sutarties nuostatos suteikia teisę Agentūrai tiek inicijuoti Sutarties nutraukimą ir/arba paramos ar jos dalies grąžinimą, tiek siūlyti Žemės ūkio ministerijai sustabdyti paramos išmokėjimą ir/arba sumažinti paramą projekto vykdytojui (Paramos sutarties 5.2.1 p., 7.2.1 p., 7.2.2 p.) arba teikti kitus siūlymus (Paramos sutarties 7.2.3 p.). Tačiau kartu būtina pažymėti, kad Agentūra yra viešojo administravimo institucija, kurios veiklai pilna apimtimi taikytinos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Taigi taikomos priemonės neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia pagrįstiems administravimo tikslams pasiekti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, sprendžia, kad ginčijamame sprendime dėl paramos sutarties nutraukimo nurodyti pareiškėjos padaryti pažeidimai (atlikta mažiau krosnių ir židinių mūrijimo darbų, nei buvo numatyta; vietoje 6 dušo kabinų įrengtos 3 dušo kabinos ir 3 vandens vonios; neatlikti žaibosaugos įrengimo darbai; nepastatyta pirtis ir lieptas) nebuvo esminiai, neatliktų darbų vertė sudarė nedidelę dalį viso projekto vertės, nurodyti pažeidimai nesukėlė tokių neigiamų pasekmių, kurių neįmanoma pašalinti, nesudarė sąlygų pareiškėjai piktnaudžiauti galima parama, informacija nepateikta dėl neapdairumo, todėl šie pažeidimai nesudaro pagrindo taikyti Paramos sutarties 7.2.1 punkte numatytą sankciją – nutraukti Paramos sutartį. Kitų Paramos sutarties ar teisės aktų pažeidimų atsakovas skundžiamame sprendime nenurodė (neskaitant pažeidimo dėl nuosavų lėšų investavimo į projektą, kuris, kaip minėta, tinkamai neįrodytas), nors vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis bei bendraisiais teisės principais dėl sankcijos skyrimo priimtas atitinkamas administracinis aktas privalo atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, t. y. turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamame sprendime išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjai paskirta sankcija yra neproporcinga (neadekvati) paramos administravimo tikslui ir dėl to neteisinga.
Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Naikinant ginčijamą sprendimą dėl motyvų nepakankamumo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi kiti apeliacinio skundo argumentai ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos R. B. skundą tenkinti, panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. BR6-(10.31)-10405.
Sprendimas neskundžiamas.