Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 98), tiek teisme savo kaltę, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, vartojo heroiną, todėl reikėjo pinigų. Iš (duomenys neskelbtini) namo, pavogė dviratį. Visas vagystes vykdė naktimis. Turėjo atsuktuvą ir dujinį raktą, su atsuktuvu atstūmė liežuvėlį spynos, paskui pažiūrėjau į kokį sandėliuką lengviau įeiti. Dviratį pardavė pažįstamam. Mano, kad dviratis buvo skilęs ir remontuotas, todėl su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-24 A. M. nurodė, kad 2015 metų kovo mėnesio pradžioje, naktį jis rinkdamas metalą, atėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir eidamas pro 5 aukštų 23 namą, nusprendė užeiti į šio namo trečios laiptinės rūsį tikslu sušilti, o gal ir permiegoti, vogti tikslo neturėjo. Išorinių rūsio durų spyną atsidarė atsuktuvu atstumdamas spynos liežuvėlį ir jau būdamas rūsyje nusprendė iš kokio nors sandėliuko ką nors pavogti, todėl su savimi turėtu santechniniu raktu nulaužė pakabinamos spynos laikiklį ir iš sandėliuko pavogė dviratį „Cross“, daugiau jokių daiktų neėmė ir neieškojo. Dviratį tą pačią naktį pardavė lombarde, esančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini) už 40 ar 50 eurų, pinigus išleido maistui. (2 t. b.l. 98). Savo parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet nurodė namą, rūsio įėjimą ir sandėliuką, iš kurio pavogė dviratį (2 t. b.l. 99-103). Papildomai apklaustas įtariamuoju A. M. nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) namo rūsio dviratį nuleistomis padangomis pardavė (duomenys neskelbtini) lombarde, ne jis savo vardu, o pažįstamas R. J. su savo asmens dokumentu, R. J. apie jo padarytą vagystę nieko nežinojo, dviratį pardavė už 10 eurų atlygį, lombarde už dviratį jis gavo 40 eurų (t. 2, b.l. 173).

Nukentėjusysis A. J. teisme parodė, kad nuėjo į sandėliuką, pamatė nulaužtą spynos laikiklį, spyna buvo pakabinta. Buvo pavogtas raudonas, 21 pavaros, „Cross“ dviratis, kurį buvo įsigijęs praėjusių metų vasarą. Kai pirko už dviratį mokėjau daugiau nei 150 Eur, nors pavarų perjungimo mechanizme buvo įskilusi plastmasė, tačiau su dviračiu važinėjo. Už jį mokėjo 600 litų, jis buvo nedaug naudotas.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nulaužtas sandėliuko spynos laikiklis, kuris po įvykio vietos apžiūros paimtas (1 t., b.l. 8-9) ir apžiūrėtas (1 t., b.l. 57-58).

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisimena faktą kaip A. M. paprašytas su savo asmens dokumentu „(duomenys neskelbtini) lombarde pardavė vieną dviratį, A. M. buvo visiškai nesenai grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir neturėjo asmens dokumento. Iš kur A. M. gavo dviratį jam nesakė, o jis jo neklausinėjo, jis su A. M. jokiose vagystėse nedalyvavo. Už tai, kad pardavė dviratį A. M. jam davė keletą eurų, tačiau kiek tiksliai, neprisimena, kiek gavo eurų lombarde taip pat neprisimena. Kaip atrodė parduotas dviratis, neprisimena (t. 1, b.l.54).

2015-05-25 daiktų pateikimo protokolu iš UAB (duomenys neskelbtini) lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), paimta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. J. pardavė A. M. pavogtą dviratį.(t 1, b.l. 55-56).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl vagystės iš A. J. sandėliuko visiškai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 119), tiek teisme savo kaltę, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad į (duomenys neskelbtini) namą pateko atsitiktinai, gyveno pas draugą žvejybos uosto rajone, buvo bloga sveikata, praėjo, pamatė, kad lengvai galima patekti. Ten rado du dviračius, pradžioje nuvežė vieną dviratį į lombardą, paskui kitą. Gavo apie 40-50 EUR už vieną dviratį. Su nukentėjusiosios pareikštu ieškiniu sutinka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-24 A. M. nurodė, kad 2015 metų kovo mėnesį, naktį, atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo ir su savimi turėtu atsuktuvu atstūmė pirmos laiptinės rūsio durų spynos liežuvėlį, nes norėjo įeiti į namo rūsį, pasišildyti. Rūsyje nusprendė iš kokio nors sandėliuko padaryti vagystę, todėl pasišviesdamas žibintuvėliu apžiūrėjo sandėliukus ir pamatęs sandėliuke esančius dviračius, nusprendė juos pavogti. Duris iškėlė iš vyrių ir iš sandėliuko jis pavogė du moteriškus dviračius, vienas buvo raudonos spalvos rėmu, o kitas melsvos, daugiau iš sandėliuko nieko nevogė. Prisimena, kad medžiaginį raudonos spalvos krepšį jis iš sandėliuko paėmė ir paliko koridoriuje prie priešais buvusio išlaužto sandėliuko durų, tik todėl, kad krepšys jam netrukdytų išvaryti iš sandėliuko dviračių, kas krepšyje buvo nežiūrėjo. Iš rūsio dviračius išvežė po vieną, t.y. pirmą išvežė dviratį „Pegasus“ melsvos spalvos dviratį ir juo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) lombardą, esantį prekybos centre (duomenys neskelbtini), kur pardavė už 60 eurų, po to grįžo atgal į sandėliuką ir paėmė antrą dviratį raudonos spalvos, kurį pardavė ryte (duomenys neskelbtini) kažkokiam vyrui praeiviui už 30 eurų. (t. 2, b.l. 119).

Savo parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet nurodė namą ir jame esantį sandėliuką iš kurio pavogė du dviračius, iškėlęs sandėliuko duris iš vyrių (t. 2, b.l. 120-125).

Nukentėjusioji I. Z. teisme parodė, kad apie kovo 19 dieną nuėjo į rūsį, pastebėjo, kad kitoje pusėje buvo iškeltos durys, pastebėjau krepšį, kuris buvo panašus į jos. Tada pamatė iškeltas savos sandėliuko duris, pasigedo dviejų dviračių, kuriuos vertina 567,06 Eur. „Pegasus“ buvo naujas dviratis. Paskui apsižiūrėjus pastebėjo, kad trūko spidometro, jis buvo pritvirtintas ant dviračio, tai pat naujos pompos. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad sandėliuko Nr. 16 spyna su laikikliu prirakinta, o durys iškeltos iš vyrių (t. 1, b.l. 89-90).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl vagystės iš I. Z. sandėliuko visiškai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 130), tiek teisme savo kaltę, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad vagystę iš sandėliuko esančio (duomenys neskelbtini), jis įvykdė iš kovo 11 į kovo 12 dienos naktį. Pavogė tris dviračius ir keturis ratlankius su padangomis. Į rūsius pateko kaip visada, buvo vienas. Padangas paryčiais paslėpė prie to pačio namo, po balkonu, paslėpė ir dviračius. Nuėjau ieškoti taksi. Prie sankryžos pastebėjau taksi, sustabdė, pakrovė daiktus ir pardavė lombarde. Su J. T. ieškiniu sutinka. Pabrėžė, kad pavogė Opel vectra ratlankius su padangomis, būtent tas padangas pardavė lombarde. Į J. T. sandėliuką iš kito sandėliuko dviratį padėjo, nes rado geresnės būklės.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-24 A. M. nurodė, kad 2015 metų kovo mėnesio pabaigoje, naktį, jis vienas atėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir tuo metu nusprendė užeiti rūsį pasišildyti ir tuo tikslu su savimi turėtu atsuktuvu atstūmė trečios arba ketvirtos laiptinės rūsio durų spynos liežuvėlį. Sušilęs rūsyje nusprendė padaryti vagystę, kodėl pasirinko būtent šį sandėliuką, neprisimena. Sandėliuko pakabinamos spynos laikiklį nulaužė su savimi turėtu santechniniu raktu ir iš sandėliuko pavogė tris dviračius, vienas buvo „Grants“ tamsios spalvos, storu rėmu, o kitų dviejų neprisimena, dar iš šio sandėliuko pavogė keturias automobilines „Opel“ padangas su lengvo lydinio ratlankiais. Dviračius paslėpė netoliese krūmuose ir po to išnešė automobilinius ratus, kuriuos paslėpė po balkonu. Po to gatvėje susistabdė taksi automobilį ir juo keturis ratus nuvežė į (duomenys neskelbtini) lombardą, kur pardavė už 60 ar 70 eurų. Ryte dviračius pardavė (duomenys neskelbtini) mėsa prekiaujantiems asmenims, už vieną dviratį gavo 25 eurus, o už antrą 20 eurų, trečias dviratis pilkos spalvos buvo senas ir neišvaizdus, jį paliko krūmuose. Šiame sandėliuke jis paliko dar vieną seną dviratį, kurį aptiko to pačio rūsio kitame sandėliuke, kurio durų spyna nebuvo užrakinta ir į tą sandėliuką jis pateko laisvai, iš pradžių šį dviratį jis buvo nusprendęs pavogti, tačiau sandėliuke iš kurio padarė vagystę, aptikęs tris dviračius geresniame stovyje, tą dviratį kaip jam nereikalingą paliko tame sandėliuke (t. 2, b.l. 130).

Savo parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet nurodė namą, ketvirtos laiptinės rūsio duris, ir jame esantį sandėliuką iš kurio pavogė 3 dviračius ir 4 automobilines padangas (t. 2, b.l. 131-134).

Nukentėjusysis J. T. teisme parodė, kad buvo kovo mėnesio pradžia. Ėjo parsinešti bulvių iš rūsio, pamatė nulaužtą laikiklį, tuščią sandėliuką ir kažkieno paliktą dviratį, iškvietė policijos pareigūnus. Iš jo sandėliuko pagrobti trys dviračiai ir keturios padangos, dviračiai nerasti ir jam negrąžinti. Palaiko savo civilinį ieškinį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. T. papildomai buvo nurodęs, kad iš jo sandėliuko pavogtų vasarinių automobilio „Opel Vectra“ padangų komplektas buvo su metaliniais ratlankiais, ratlankiai buvo firmos „AEZ“, ant vieno ratlankio trūko metalinio dangtelio, ant kurio nurodyta firma „AEZ“, be to, po vagystės savo sandėliuke aptiko svetimą dviratį „Tramper“ pilkos spalvos rėmu, kurį po apžiūros išsivežė policijos pareigūnai. Kokiomis aplinkybėmis svetimas dviratis atsirado jo sandėliuke, nežino. Dėl vagystės jam padaryta 520 eurų turtinė žala, dėl sugadinto turto padaryta 10 eurų žala, viso 530 eurų (t. 1, b.l. 121-122).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad sandėliuko Nr. 43 durų nulaužtas spynos laikiklis, sandėliuko viduje stovi dviratis „Tramper“, kuris nepriklauso nukentėjusiajam. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas ir į komisariatą pristatytas nukentėjusiajam nepriklausantis dviratis „Tramper“ (t. 1, b.l. 114-117).

2015-04-24 daiktų pateikimo protokolu iš UAB (duomenys neskelbtini) lombardo, esančio (duomenys neskelbtini)paimta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad 2015-03-12 A. M. pardavė automobilines padangas su lengvo lydinio ratlankiais „Aez“ (t. 1, b.l. 146-147).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl vagystės iš J. T. sandėliuko visiškai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 139), tiek teisme savo kaltę, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis įvykdė vagystę iš S. B. sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini). Praeidamas pro namą, pamatė po balkonu rūsio duris, suprato, kad per visą namą yra sandėliukai, atidarė rūsio duris. Viduje rado kūjį, numušė pačią spyną, rado keturis dviračius, tris paėmė, vieną paliko. Vieną pardavė lombarde, kitus turguje pardavė. Su nukentėjusiosios pareikštu ieškiniu sutinka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-06 A. M. nurodė, kad 2015 metų kovo mėnesio pabaigoje, atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo paskutinės laiptinės, kur po balkonu yra įėjimas į rūsį. Šio rūsio durys buvo užrakintos pakabinama spyna, su savimi turėtu santechniniu raktu nulaužė spynos laikiklį ir pateko į rūsį. Rūsyje, kairėje pusėje, pačiame rūsio gale jis pamatė sandėliuką, kurio durys buvo metalinės, užrakinamos pakabinama spyna ilgu lankeliu. Sandėliuko durų spyną jis numušė su rūsyje aptiktu kūju, spyną numetė rūsyje, o kūjį numetė ten pat kur ir rado. Sandėliuke aptiko keturis dviračius ir tris iš jų pavogė, ketvirtas dviratis buvo nevažiuojantis, todėl jį jis paliko, nuo šio dviračio jis nuėmė sėdynę, kadangi ji buvo geresnė negu dviračio geltonu rėmu. Vienas iš trijų dviračių buvo „BMX“, ant kurio rėmo buvo raidės „DHS“ tamsios spalvos, antras - moteriškas, su prie vairo pritvirtintu krepšiu ir dviratis geltonos spalvos rėmu ant kurio jis uždėjo sėdynę nuo dviračio palikto rūsyje. Dviračius pardavė (t. 2, b.l. 139).

Savo parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet nurodė namą, rūsio duris, pro kurias pateko į sandėliuką, iš kurio pavogė tris dviračius, ir vietą, kur numetė nudaužtą spyną ir kūjį, kuriuo nudaužė spyną (2 t., b.l. 140-145)

Nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad parodė, gyvena (duomenys neskelbtini) name ir naudojasi prie trečios laiptinėje namo rūsyje esančiu sandėliuku, kuriame laikė keturis dviračius. 2015-03-29, apie 12.00 val. kaimynas jai pranešė, kad yra išlaužtos išorinės rūsio durys, todėl ji nuėjo į namo rūsį ir aptiko, kad nulaužta sandėliuko durų pakabinama spyna ir pavogti trys dviračiai, „BMX“ tamsiai raudonos spalvos rėmu, ant rėmo 3D vaizdo užrašas „BMX“, jo vertė 100 eurų, dviratis „Ansgan“ tamsiai mėlynos spalvos rėmu, su krepšiu, jo vertė 70 eurų, kalnų dviratis, geltonos spalvos rėmu, jo vertė 50 eurų. Viso jos turto pagrobta už 220 eurų, vienas dviratis sandėliuke liko nepavogtas, sandėliuke paliktas dviratis buvo be sėdynės, jo sėdynė pavogta. Vagystės metu sandėliuko durys ir spynos laikiklis nesugadinti, buvo sulaužyta pakabinama spyna (t. 1, b.l. 157-158).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad nulaužtas sandėliuko durų spynos laikiklis, o ant pilkos spalvos sandėliuko durų nėra pakabinamos spynos (t. 1, b.l. 154-155).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl vagystės iš S. B. sandėliuko visiškai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 150), tiek teisme savo kaltę, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad įvykdė vagystę iš sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini). Viskas vyko kaip visos vagystės. Pavogė du dviračius. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-24 A. M. nurodė, kad 2015 metų balandžio pradžioje, naktį, jis vienas ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą, nusprendė užeiti į rūsį, atsuktuvu atstūmė ketvirtos laiptinės, spynos liežuvėlį ir taip patekęs į rūsį bei kiek jame pabuvęs, nusprendė iš sandėliuko padaryti vagystę. Sandėliuko pakabinamos spynos laikiklį nulaužė turėtu santechniniu raktu ir iš sandėliuko pavogė du dviračius, kurie abu buvo moteriški, brangūs ir gerame stovyje, daugiau iš sandėliuko jokių daiktų nepavogė. Dviračius pardavė (t. 2, b.l. 150).

Savo parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet nurodė namą, rūsio duris bei sandėliuką, iš kurio pavogė du dviračius (t. 2, b.l. 151-155).

Nukentėjusioji A. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sandėliukas Nr. 58, kuriuo ji naudojasi, yra (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, prie ketvirtos laiptinės. 2015-04-10 apie 9.20 val. aptiko, kad nulaužtas sandėliuko durų pakabinamos spynos laikiklis ir iš sandėliuko pavogti du dviračiai. Vienas dviratis „Streetcoach“, moteriškas, juodos spalvos rėmu, jo vertė 350 eurų, antras kalnų dviratis, moteriškas, tamsiai violetinės spalvos rėmu, jo vertė 100 eurų., viso jos turto pagrobta už 450 eurų. Paskutinį kartą sandėliuke buvo 2015-01-06 (t. 1, b.l. 184-185).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nulaužta sandėliuko pakabinamos spynos laikiklis, spyna įvykio vietos apžiūros metu išimta (t. 1, b.l. 181-182), bei apžiūrėta apžiūros protokolu (t. 1., b.l. 193-194).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl vagystės iš A. V. sandėliuko visiškai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 160), tiek teisme savo kaltę, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad įvykdė vagystę iš sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini). Tai buvo dvi dienos prieš susitinkant su D. D. Priėjęs prie (duomenys neskelbtini), suprato, kad ten turtingesni žmonės gyvena, buvo vakaras, apie 21.00 val. Paskambino bet kokiam numeriui, paprašė atidaryti duris, taip pateko į vidų. Su liftu nusileido į apačią. Pamatė duris, už kurių turėjo būti sandėliukai. Išlaužė duris ir pačias pirmas duris išlaužė, rado du dviračius, abu pasiėmė, pardavė lombarde. Sutiko D. D. pasiūlė jam užsidirbti, kad parduotų dviratį, nes neturėjo dokumentų. Pinigus išleido narkotikams. Mano, jog abu dviračiai mažiau kainuoja, nei prašo G. J.. Mano, kad apie 400 eurų ieškinys turėtų būti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-06 A. M. nurodė, kad 2015-04-26 apie 21.00 val. jis atėjo prie namų, esančių prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į namą esančiu domofonu paskambino į keletą butų ir buvo įleistas į laiptinę. Įėjęs į laiptinę, liftu nusileido į rūsį, kur buvo durys į bendrą sandėliukų patalpą, sandėliukų patalpos duryse buvo viena įleidžiama spyna vadinama „prancūziška“ geltono metalo, kurią jis išlaužė su savimi turėtu santechniniu raktu. Patekęs į sandėliukų bendrą patalpą, priėjo prie vieno iš sandėliukų durų, sandėliuko spyną išlaužė taip pat kaip ir išorinių durų spyną, po to išlaužtas užraktų dalis įdėjo atgal, kad niekas nepamatytų jog išlaužtos spynos. Iš sandėliuko pavogė du dviračius: vienas buvo baltos spalvos aliumininiu rėmu, o antras paauglio mažesniais ratais lyg raudonos spalvos (2 t., b.l. 160). Darsyk apklaustas įtariamuoju A. M. nurodė, kad prisiminė, kad dviračius iš (duomenys neskelbtini) baltą aliuminiu rėmu ir antrą mažesnį pardavė lombarde esančiame prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) pažįstamo R. S. vardu. R. S. apie tai, kad dviračiai vogti nežinojo. Už baltą dviratį gavo 65 eurus, o už mažesnį 30 eurų, R. S. už paslaugą davė 20 eurų. Dviračius pardavė tuojau pat po vagystės, tą patį vakarą (2 t., b.l. 173).

Savo parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet nurodė namą, liftą, kuriuo pateko į sandėliukų patalpą ir sandėliuką, kurio spyną išlaužęs apvogė – pavogė du dviračius (t. 2, b.l.161-167).

Nukentėjusysis G. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dienos metu sulaukė skambučio, kad apvogtas sandėliukas, pasakė, kad iš jų ir kaimynų pavogti dviračiai. Iš jo sandėliuko dingo du dviračiai, „Puma“ ir „Torpado“. Baltas dviratis buvo naujas - „Torpado“. Abu dviračius vertina 600 eur. Yra parduotuvės čekis, dviratį labai trumpai turėjo, ieškinį palaiko.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. J. parodė, kad sandėliuke laikė tik nenaudojamus, nevertingus daiktus ir du dviračius. Paskutinį kartą sandėliuke iki vagystės buvo prieš 3-4 dienas, išeidamas iš sandėliuko duris užrakino viena įleidžiama spyna, išorinės rūsio durys rakinamos taip pat viena įleidžiama spyna. 2015-04-28 pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai ir paprašė apžiūrėti savo sandėliuką, jis kartu su pareigūnais atėjęs į sandėliuką aptiko, kad išlaužtas sandėliuko durų spynos užraktas ir iš sandėliuko pavogti du dviračiai, dviratis „Torpado“ visiškai naujas, aliuminiu baltos spalvos rėmu, jo vertė 500 eurų, antras dviratis „Puma“, vaikiškas, mažesnis už pirmąjį, oranžinės su juoda spalvų rėmu, jo vertė 100 eurų, dviračiai, viso jo turto pavogta už 600 eurų (t. 2, b.l. 11).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad sandėliuko, Nr. 17, esančio (duomenys neskelbtini), sulaužyta atrakto dalis, taip pat įvykio vietos apžiūros metu paimtos sulaužytos atrakto dalys. (1 t., b.l. 8-9).

Liudytojas R. S. parodė, kad 2015 m. balandžio 26 arba 27 dieną, paskambino A. M. su kuriuo kartu jis yra atlikinėjęs bausmę ir paprašė su savo asmens dokumentu lombarde parduoti dviratį. A. M. sakė, kad neturi savo dokumento ir kad už pardavimą jam atsilygins pinigais. Jam sutikus jie susitiko prie lombardo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur A. M. atvažiavo baltos spalvos dviračiu ir jis tą dviratį pardavė lombarde už 65 eurus. Po to A. M. paprašė jo palaukti ir valandos bėgyje atvažiavo su oranžinės spalvos dviračiu, kurį jis taip pat pardavė tame pačiame lombarde, savo vardu už 30 eurų, pinigus atidavė A. M., o jis jam davė 20 eurų ir jie išsiskyrė. Nežinojo, iš kur A. M. gavo dviračius ir nieko jo neklausinėjo, pats A. M. jam nieko nepasakojo (t. 2, b.l. 16).

2015-05-25 daiktų pateikimo protokolu iš UAB (duomenys neskelbtini) lombardo, esančio (duomenys neskelbtini) paimtos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių nustatyta, kad 2015-04-26 R. S. į lombardą pardavė dviratį „Leader“ ir dviratį „Torpado“ (t. 2, b.l. 17-18).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl vagystės iš G. J. sandėliuko visiškai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 93, b.l. 173), tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kartu su D. D. įvykdė vagystę iš sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad susitiko su D. D., paprašė jo padėti, jis stovėjo prie durų (duomenys neskelbtini) ir palaukė, kol išveš dviračius, saugoti nebuvo ko, nes naktimis žmonės į sandėliukus nevaikšto, D. D. laukė prie išėjimo į lauką. D. D. numanė ką jis daro, bet nematė. Jis išvežė vieną dviratį, padavė D. D., paskui kitą išsivežė, palapinę pakabino ant dviračio rankenos.

Kaltinamasis D. D. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su A. M. pažįstamas seniai, kartu atlikinėjo bausmę. A. M. paprašė paslaugos, kad pastovėtų ir pažiūrėtų, kad niekas neateitų, suprato, kad bus vykdoma vagystė, bet sutiko. Taip pat turėjo padėti išnešti daiktus. Jie susitiko, nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą, jis stovėjo prie rūsio durų iš vidaus ir žiūrėjo, kad neateitų žmonių. Ką A. tuo metu darė, nežino. Kaip pateko į vidų, nematė. Paskui A. M. sugrįžo, tada jis užėjo į sandėliuką, paėmė du dviračius, palapinę. Jie su dviračiais išvažiavo link lombardo. Palapinę jis užsidėjo ant pečių. Važiuojant juos sulaikė policijos pareigūnai prie Varpų g. Pareigūnai paėmė dviračius ir palapinę, blogai vertina savo poelgį. Būtų lombarde pardavę daiktus. Į laiptinę pateko, kai paštininkė įėjo, paskui į rūsį nusileido.

Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad pavogti daiktai grąžinti. Buvo po 00.00 val., buvo skambutis į duris, atvyko kriminalistai, pranešė, kad išplėšti sandėliukai. Nusileido į sandėliukus, buvo 1-os durys išplėštos, rado savo išlaužtą sandėliuką, buvo dingę „Kondor“ dviračiai ir palapinė.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad sandėliuko, Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), sulaužyta atrakto dalis, taip pat įvykio vietos apžiūros metu paimtos sulaužytos atrakto dalys (t. 1, b.l. 8-9). 2015-04-28 apžiūros protokolu apžiūrėti du dviračiai „Condor“, palapinė ir reklaminis užtiesalas „Kalnapilis“ (t. 1, b.l. 16-20). 2015-05-11 apžiūros protokolu apžiūrėti du atsuktuvai ir santechninis raktas paimti iš įtariamojo A. M. (t. 1, b.l. 32-34).

Slapto sekimo protokolu nustatyta, kad A. M. ir D. D. 2015-04-27 susitiko 21.50 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), po ko pastarieji buvo užėję į namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rūsius. Į (duomenys neskelbtini) rūsį įėjo 23.22 val., išėjo 23.40 val., A. M. turėjo nedidelę rankinę, vežėsi dviratį, D. D. taip pat vežėsi dviratį (t. 1, b.l. 25-26, 27-28).

Nors D. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, aiškino, kad jis vagystės A. M. įvykdyti nepadėjo, tačiau teisme kaltės neneigė ir patvirtino, jog žinojo, ko A. M. pasikvietė eiti į rūsį ir numanė, ką jis darys rūsyje ir nors nematė, kaip šis įsibrovė į sandėliuką, tačiau saugojo rūsio duris, o po to padėjo išgabenti vieną dviratį. Tokie kaltinamojo parodymai, kurie sutampa ir su kaltinamojo A. M. parodymais, slapto sekimo duomenimis, patvirtina, jog kaltinamasis D. D. suvokė, jog kartu su A. M. dalyvauja vagystėje iš sandėliuko.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų A. M. ir D. D. kaltė dėl vagystės iš V. B. sandėliuko visiškai įrodyta aptartais įrodymais ir jų veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Nors kaltinamajame akte, aprašant D. D. veiką, nurodyta, jog vagystė iš V. B. sandėliuko padaryta 2015-04-27, tačiau teismas šį apsirikimą vertina kaip spausdinimo klaidą, kadangi iš kitų byloje esančių procesinių dokumentų matyti, jog vagystė padaryta būtent 2015-04-28, o ne 2015-04-27.

A. M. buvo kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. ir tuo, kad 2014 m. kovo mėnesio pradžioje, nakties metu, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2015-03-12, atėjo į (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės rūsį Klaipėdos mieste, kur su savimi atsineštu atsuktuvu atstūmė rūsio durų spynos velkę ir tokiu būdu pateko į rūsį, po ko atsineštu santechniniu raktu nulaužė R. K. priklausančio sandėliuko Nr. 18 pakabinamos spynos laikiklį ir iš jo pagrobė keturias automobilines padangas su lengvo lydinio ratlankiais bendrai 700 eurų vertės, lagaminą 40 eurų vertės ir lagaminą 30 eurų vertės, viso pagrobė R. K. priklausančio turto už 770 eurų.

Kaltinamasis A. M. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl vagystės iš R. K. sandėliuko nepripažino ir nurodė, kad tos vagystės nevykdė. Nors A. M., jam įteikus pranešimą apie įtarimą dėl vagystės iš R. K. sandėliuko nurodė, jog jis įvykdė minėtą vagystę (t. 2, b.l. 108), analogiškus parodymus davė parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 109-114), tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu, kai dėl šios vagystės prisipažino, sąžiningai klydo, kadangi apsiriko. Kai iš areštinės parvesdavo kriminalistai J. V. ir A. L., prieš vedant pas tyrėją, jie jį atsivesdavo pas save, padarydavo kavos, duodavo cigarečių, nupirkdavo maisto produktų. Tai buvo daroma, kad jis savo ranka parašytų prisipažinimus už vagystes, jis pripažino apie 20 vagysčių, už kiekvieną prisipažinimą jam atlygindavo. Kadangi neturi artimųjų, prašydavo maisto produktų, už tai padėdavo išaiškinti daugiau nusikaltimų. Tyrėjai neieškojo jo parduotų daiktų, nors jis nurodė, kam pardavė. Dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) iš pradžių prisipažino, nes buvo panašu į tokią pat vagystę, bet iš kitos vietos, iš J. T. sandėliuko. Lagaminai yra areštinėje, juos pavogė ne iš (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) namo, kaltinamajame akte to nusikaltimo nėra. Jo pavogti lagaminai buvo ne tokie, kokius nurodo nukentėjusysis - vienas buvo rudas „Piremia“ firmos, o kitas mažiukas mėlynos spalvos. Kai vyko parodymų patikrinimas vietoje, jau tada sakė, kad nebuvo toje vietoje. Tyrėja prašė pripažinti šią vagystę, jai pasakė, kad iš čia nevogė. Be to, yra kvitas kokias padangas pardavė lombarde, nes tą naktį buvau (duomenys neskelbtini), kriminalistams rodė, kad lagaminus pavogė iš (duomenys neskelbtini). Buvo pas kriminalistus 6-ajame kabinete, jie tikrindavo vagysčių suvestines ir klausdavo, ar tai jo vagystės. Jis pradžioje rašė paaiškinimą, paskui tyrėjai spausdino, lagaminų spalvas pasakė, sakė, kad du, vienas didesnis, kitas mažesnis. Ką rašė tyrėja, jis nebeskaitė. Paskui parašė, kad apklausa teisinga, tik po kiek laiko važiavo į įvykio patikrinimo vietą, buvo moteris kuri atidarė duris, paties nukentėjusiojo nebuvo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-24 A. M. kaltu dėl šios vagystės prisipažino ir parodė, kad 2015 metų kovo mėnesį, kaip visada nakties metu, vienas atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo ir su savimi turėtu atsuktuvu atstūmė antros laiptinės rūsio durų spynos liežuvėlį ir įėjo į namo rūsį pasišildyti. Būdamas namo rūsyje nusprendė iš kokio nors sandėliuko padaryti vagystę. Atsineštu santechniniu raktu nulaužė pakabinamos spynos laikiklį ir patekęs į vidų iš sandėliuko pavogė ant grindų buvusias, keturias automobilines padangas su lengvo lydinio ratlankiais bei du lagaminus, kurie buvo lentynose, vienas lagaminas mažesnis, kitas didesnis, rudos ir mėlynos spalvų, mažesnis buvo mėlynos spalvos, o didesnis rudos, abu lagaminus pavogė tuščius, juose buvusius daiktus iškratė sandėliuke. Visų pirma iš sandėliuko išnešė padangas, o po to lagaminus, visus daiktus paslėpė po šalia esančio namo balkonu iš kitos namo pusės, po to (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė važiuojantį taksi automobilį, kuriuo keturias automobilines padangas atvežė ir pardavė (duomenys neskelbtini) lombarde, su savo asmens dokumentu už 70 eurų. Lagaminus ryte pardavė (duomenys neskelbtini) kažkokiam vyrui ir moteriai po 5 eurus už lagaminą, šiame rūsyje išlaužė tik to vieno sandėliuko spyną (t. 2, b.l. 108).

2015-05-07 parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant tyrėjams G. K., A. L. bei J. V., A. M. parodė vietą (duomenys neskelbtini), prie antros namo laiptinės, kur yra durys į rūsį ir paaiškino, kad sandėliukas, iš kurio padarė vagystę yra už šių durų, įėjus į rūsį A. M. parodė sandėliuko, iš kurio įvykdė vagystę, duris, parodymų patikrinimo metu nieko neaptikta ir nepaimta (2 t., b.l. 100-105).

Nukentėjusysis R. K. teisme parodė, kad vagystę iš sandėliuko pastebėjo 2014-03-12 dienos ryte, tai buvo ketvirtadienis, rūsyje buvo savaitgalį. Pastebėjo, kad kaimynas tvarko laukines rūsio duris. Sakė, kad apgadinta jo sandėliuko spyna. Nuėjo į rūsį, pamatė užvertas duris, bet buvo sugadinti liežuvėliai. Pastebėjo, kad trūko padangų, buvo keturios sumontuotos ant lengvo lydinio ratlankių, ratlankiai chromuoti. Nusprendė policijos nekviesti, nes nemanė, kad daiktus ras. Paskui ruošėsi kelionei ir nuėjus į rūsį pastebėjo, kad nėra lagaminų, rūsyje buvo likusių kitų padangų, jos buvo pakabintos ant grandinių. Pirmą kartą, kai nuėjo į rūsį, į lagaminus neatkreipė dėmesio, nes buvo išvartyti daiktai. Pastebėjo tik po trijų savaičių, kad lagaminų nėra. Lagaminuose buvo rūbai, ledų servizas. Dalis daiktų, kurie buvo lagamine dingo, servizas dingo. Lagaminai buvo medvilniniai, vienas tamsiai pilkos spalvos, kitas juodos spalvos. Pilkos spalvos truputį didesnis lagaminas, o juodos spalvos - mažesnis. Kai aptiko vagystę, iš karto sutvarkė spyną, sandėliuko netvarkė. Lagaminai turėjo būti pavogti kartu su ratlankiais, nes paskui nebuvo įsilaužta. Į savo rūsį įstatė metalines duris. Senos padėtos šalia. Nedalyvavo parodymų patikrinime vietoje. Rūsio duris atidarė kaimynė. Kovo vienuoliktą dieną viskas buvo tvarkoje, kaimynas gali garantuoti, kad vagystė įvykdyta iš kovo 11 į kovo 12 dieną. Galimai suklydo, kai į apklausos protokolą ikiteisminio tyrimo metu įrašė rudą spalvą.

Nukentėjusysis R. K. 2015-04-14 pareiškime dėl vagystės nurodė, kad iš jo sandėliuko pavogti lagaminai buvo juodos ir pilkos spalvos, abu lagaminai buvo po 78 l talpos (t. 1, b.l. 67). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-25 nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2015-03-12 apie 8.20 val. aptiko, kad nulaužtas sandėliuko pakabinamos spynos metalinis laikiklis ir iš sandėliuko pavogtos ant grindų viena ant kitos sudėtos automobilinės padangos su lengvo lydinio ratlankiais „Yokohama Bluebridge“ firmos, (duomenys neskelbtini) dydžio, jų bendra vertė 700 eurų, du lagaminai, kurie buvo lentynose, vienas lagaminas, t.y. mažesnio dydžio už pirmąjį, mano, kad juodos spalvos, jo vertė 30 eurų, o didesnis rudos spalvos jo vertė 40 eurų. Lagaminuose buvo rūbai ir avalynė, kurie buvo iškratyti po sandėliuką ant grindų. Vagystės metu sandėliuko durys buvo medinės nudažytos rudos spalvos dažais, rakinamos viena pakabinama spyna. Po vagystės praėjus apie dviem savaitėms įstatė metalines duris, senos sandėliuko durys yra iki pat šiol rūsyje atremtos į sieną. Metalinės grotos buvo, tačiau iki vagystės jos buvo atidarytos ir nenaudojamos. Jis įsitikinęs, kad vagystė buvo padaryta iš 2015-03-11 į 2015-03-12. Sugadintos išorinių durų spynos ir pakabinamos spynos laikiklio materialiai nevertina, dėl pavogto turto jam padaryta 770 eurų turtinė žala (t. 1, b.l. 67-68, 75).

Nukentėjusysis R. K. pateikė teismui lagamino nuotrauką, nurodydamas, kad būtent tokios spalvos buvo didesnysis iš sandėliuko pavogtas lagaminas – tai yra jis buvo pilkas, ką patvirtina ir nuotrauka (t. 3, b.l. 176).

Liudytoja G. K. teisme parodė, kad A. M. davė parodymus dėl aštuonių nusikaltimų savo noru ir gera valia. Penkios apklausos darytos jam būnant laisvėje, jis nebuvo suimtas, tad nieko negalėjo jam žadėti. A. M. savo valia buvo parašęs labai daug padarytų nusikaltimų, bet paskui kai pradėjo daryti apklausas, kažko neprisimindavo, tai atsirinko tik tuos epizodus, kuriuos jis prisiminė ir prisipažino visiškai. Visos apklausos buvo atliekamos dalyvaujant jo advokatui, parodymų patikrinimo vietoje taip pat dalyvavo advokatas. Visose vietose ant jo pyko žmonės, jis įsižeisdavo arba atsiprašinėdavo. A. M. buvo laisvėje ir pats papasakojo apie lagaminus. Visi parodymai užfiksuoti apklausos metu. A. L. veždavo į parodymų patikrinimą vietoje. Prie (duomenys neskelbtini) patikrinimas nebuvo išskirtinis, A. M. pats apibūdino kaip atrodė daiktai, nebuvo nurodęs kur tie daiktai yra. Ką M. sakė, kur yra daiktai, kuriuos asmenis jis nurodė, tie liudytojai buvo apklausti. Suėmimo laikotarpiu per apklausas nebuvo kriminalistai pirkę maisto. Vieną kartą D. D. buvo atnešęs maisto A. M.. Kriminalistai su A. M. nedirbo, dirbo tik ji ir rinko epizodus. Negali paaiškinti, kodėl skiriasi lagaminų spalvos. Parodymų patikrinimo vietoje prie (duomenys neskelbtini) namo M. prisipažino, incidentų buvo prie kiekvieno namo, gyventojų replikos buvo prie to namo, buvo jau po to kai išėjo iš rūsio.

Liudytojas J. V. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu su A. M. teko susitikti tik konvojuojant, taip pat įrodymų patikrinimo vietoje metu, jis vežė, buvo lyg 8 epizodai. Nebuvo, kad A. M. atsivestų į savo kabinetą. Su A. L. bendrai konvojavo A. M.. Tiesiogiai pas tyrėją atvesdavo įtariamąjį A. M.. Cigarečių, maisto produktų ar kavos A. M. nepirko, kad tai darytų kolega A. L. taip pat nematė. Parodymų patikrinimo vietoje metu, visose vietose išsikviesdavo nukentėjusiuosius, prasidėdavo iš nukentėjusiųjų pusės įtariamajam replikos, tada A. M. pradėdavo sakyti, kad nei vieno epizodo nevykdė, bet paskui vėl sutikdavo. Važiavo pagal A. M. nurodytus adresus. Eidavo paskui, A. M. pats rodydavo kur eiti. Nukentėjusieji replikuodavo, o M. sakydavo, kad žalą atlygins, paskui apsižodžiuodavo ir A. M. jau sakydavo, kad nieko nevogė.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad A. M. buvo žinomas kaip vykdantis vagystes ir naudojantis narkotikus. Per jį turėdavo patekti pas tyrėją, bet ne vien per jį. Tyrėjai įtariamiesiems nedarydavo kavos, neduodavo cigarečių. Kažkokių malonių įtariamieji negaudavo. A. M. pats norėjo pasakoti apie kitas vagystes. Tikrino, ar tikrai teisybę sako. Pasakydavo kad būdavo kažką įvykdęs ir žiūrėdavo, ar yra ikiteisminiame, jis apibūdindavo daiktus, kitų nepavyko nustatyti. Su tyrėja kartu važiavo į parodymų patikrinimo vietą. Tyrėja sakė, kad reikės važiuoti pagal tokius adresus ir važiavo, nes jis buvo jau apklaustas tose bylose. Nuvykimą į konkrečią vietą, rodo pats įtariamasis. Buvo nurodęs apklausoje, jis tame rajone gyvenęs. Jis pats pasakoja, ką prisimena, o tyrėja fiksuoja. Neprisimena įvykio dėl ratlankių vagystės.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog nėra įrodyta, jog kaltinamasis A. M. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir parodė, kad jis 2015 metų kovo mėnesį, kaip visada nakties metu, atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo ir su savimi turėtu atsuktuvu atstūmė antros laiptinės rūsio durų spynos liežuvėlį ir įėjo į namo rūsį pasišildyti. Būdamas rūsyje nusprendė iš sandėliuko padaryti vagystę. Atsineštu santechniniu raktu nulaužė pakabinamos spynos laikiklį ir patekęs į vidų iš sandėliuko pavogė ant grindų buvusias, keturias automobilines padangas su lengvo lydinio ratlankiais bei du lagaminus, kurie buvo lentynose, vienas buvo mažesnis mėlynos spalvos, kitas didesnis – rudos spalvos, abu lagaminus pavogė tuščius, juose buvusius daiktus iškratė sandėliuke, taksi automobiliu padangas atvežė ir pardavė (duomenys neskelbtini) lombarde, lagaminus ryte pardavė (duomenys neskelbtini). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. taip pat nurodė rūsį ir sandėliuką iš kurio įvykdė vagystę. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. šių savo parodymų nepatvirtino, teigdamas, kad dėl šios vagystės sąžiningai suklydo, ją supainiojo su kita vagyste, įvykdyta iš sandėliuko adresu (duomenys neskelbtini), iš ten ir pavogė lagaminus ir padangas, o dėl šios vagystės per klaidą save apkalbėjo, tas aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir tyrėjams.

Nukentėjusysis R. K. pirminiame pareiškime apie vagystę nurodė, kad iš jo sandėliuko pavogti lagaminai buvo juodos ir pilkos spalvos, abu 78 l talpos, apklaustas nukentėjusiuoju jau teigė, kad didesnis lagaminas buvo rudos spalvos, o mažasis – juodos spalvos, pavogtosios keturios automobilinės padangos su lengvo lydinio ratlankiais „Yokohama Bluebridge“ firmos, o teisme jau teigė, kad pasirašydamas po protokolu nepaskaitė, kad neteisingai nurodytos lagamino spalvos – didesnis lagaminas buvo pilkos spalvos, o mažesnis – juodos, be to, dingo servizas, buvęs lagamine.

Taigi, kaltinamojo A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodyti pavogtų daiktų požymiai skyrėsi nuo nukentėjusiojo R. K. nurodytųjų, nesutapo pavogtų lagaminų spalva, o apie pavogtų padangų su ratlankiais skiriamuosius požymius ikiteisminio tyrimo metu A. M. nebuvo apklaustas, teisme jis neigė vogęs „Yokohama Bluebridge“ padangas. Apie kitus galimai iš (duomenys neskelbtini) pavogtus daiktus A. M. ikiteisminio tyrimo metu nieko neminėjo, teigė, jog lagaminus pavogė tuščius, nors teisme nukentėjusysis R. K. nurodė, kad dingo ir lagamine buvęs servizas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio vieta nebuvo apžiūrėta, nors nukentėjusysis R. K. teigė sandėliuko po įvykio netvarkęs, taigi kitų nusikalstamos veikos padarymą grindžiančių pėdsakų ir kitų duomenų ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo ieškoma. Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu pasiūlius patvirtinti savo parodymus įvykio vietoje, jis parodė rūsį bei sandėliuko, kurį apvogė duris, tačiau teisme aiškino, jog parodymų patikrinimo vietoje metu aiškinęs tyrėjams, kad šios vagystės neįvykdė. Nukentėjusysis parodymų patikrinimo vietoje metu nedalyvavo, todėl į sandėliuką, iš kurio buvo įvykdyta vagystė patekta nebuvo.

Kaltinamųjų D. D. ir A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad vagystę iš V. B. sandėliuko jie padarė bendrininkų grupėje, o jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino ir gailėjosi padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, neišnykus ankstesniam teistumui, praėjus kelioms savaitėms po to, kai buvo išleistas iš pataisos įstaigos vėl nusikalto - veikdamas tiesiogine tyčia padarė septynis apysunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, anksčiau taip pat buvo teisiamas už turtinius nusikaltimus, iki sulaikymo kaltinamasis niekur nedirbo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, nusikaltimais padarytos turtinės žalos neatlygino. Visos šios aplinkybės rodo, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, kaltinamasis nenori keisti ir nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei dėl vienos veikos nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.