- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-829-349-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė, Arnoldas Šukaitis (pran.)
- Nuteistasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- A.
- Advokatai
- Vytautas Sketeris
- Kategorijos
Teisėja Ledina Šinkūnienė Baudž. byla Nr. 1A-829-349/2010 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas:
– pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
– pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., prie šios bausmės pridėjus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi pakeistą bausmę, A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams 6 dienoms.
Priteista iš A. D.: A. K. 8000 Lt neturtinei ir 475,24 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1456,9 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Priteista iš A. D. valstybei 32,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 480 Lt už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 21 d., apie 3.00 val., viešoje vietoje, , namo Nr. 21 kieme, prie pirmos laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį: tyčia alkūne smogdamas A. K. į kairę veido sritį, pastarajai nuo smūgio parkritus ant žemės, koja įspyrė jai vieną kartą į pilvą, rankomis sugriebęs gulinčią A. K. už plaukų, laiptais ją užtempė į R. G. priklausantį butą, esantį Rokiškio m., Taikos gatvėje, namo Nr. 21 ketvirtame aukšte, kuriame A. K. numetė ant grindų ir gulinčiai kojomis įspyrė ne mažiau kaip tris kartus į krūtinės sritį ir ne mažiau kaip du kartus į dešinę veido sritį, padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas veide ir dešinio peties srityje, dešinio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžius, krūtinkaulio lūžį, taip nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti arba sušvelninti bausmę ir jos pradžią skaičiuoti nuo 2010-04-10. Skunde pakartoja nuosprendyje išdėstytus jo parodymus ir teigia nesumušęs nukentėjusiosios, nes ši, būdama neblaivi, bute sukėlusi žodinį konfliktą, tačiau jo metu jis prieš ją nesmurtavo, po to nukentėjusioji išėjo iš buto ir nukentėjo gatvėje. Nukentėjusioji į gydymo įstaigą nuvyko tik po paros, be to, ji galėjo jį apkalbėti dėl nutrūkusios draugystės ir ankstesnio konflikto.
Apeliantas teigia buvęs sulaikytas užsienio valstybėje pagal Europos arešto orderį 2010-04-10, todėl jo bausmės atlikimo pradžios terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios datos, o ne nuo 2010-05-08, kaip nurodyta nuosprendyje.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios A. K. atstovas advokatas V. S. prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes nuteistojo kaltė visiškai įrodyta.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir sušvelninti paskirtą bausmę, nukentėjusiosios atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniams skunde pakartoja versiją, kurios laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir kurios esmė ta, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvykio vakarą įvyko žodinis konfliktas, tačiau jis jos nemušė, ji iš buto išėjo sveika ir jis jos tą vakarą nebesutiko. Šią apelianto versiją paneigia nuosprendyje įvertinti įrodymai: nukentėjusiosios detalūs parodymai apie apelianto prieš ją pavartoto fizinio smurto aplinkybės, kuriuose nurodytos smūgių sudavimo vietos, mechanizmas, skaičius atitinka teismo medicinos specialisto išvada konstatuotus sužalojimus. Nukentėjusiosios parodymus, kad ją sumušė būtent A. D., patvirtina tiesiogiai apelianto smurtavimą mačiusių liudytojų K. G. ir A. J. parodymai, kad apeliantas nukentėjusiajai smogė ir ją spardė. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad šios liudytojos proceso metu keitė parodymus, nes liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių visose apklausose buvo nuoseklūs. Esant tokiems bylos įrodymams, apelianto skunde esantys teiginiai, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti kiti asmenys, kitoje vietoje yra įrodymais nepagrįstos prielaidos, todėl jos atmestinos. Nuteistojo veikos atitinka BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėtį, jo kaltė pagrįsta nuosprendyje išnagrinėtais įrodymais, todėl tenkinti skundo prašymą ir jį išteisinti nėra pagrindo.
Teismas, skirdamas apeliantui bausmes, teisingai taikė BK 56 str. 1 d. numatytą bausmės rūšies parinkimo recidyvistui taisyklę ir BK 54 str. 2 d., 61 str. 1–3 d. nuostatas ir nuosprendyje išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, atitinka jo veikų ir asmenybės pavojingumą, nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti nėra pagrindo. Apelianto skunde teisingai nurodomas jo sulaikymo laikas nuo 2010-04-10 iki 2010-05-07, kuomet jis pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas J. D. Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, yra išspręstas po apeliacinio skundo priimta ir šiuo metu įsiteisėjusia nuosprendį priėmusio teismo 2010-10-04 nutartimi, todėl tenkinti skundo prašymą dėl sulaikymo laiko įskaitymo į bausmės atlikimo laiką nebelieka teisinio pagrindo.
Kolegija pažymi, kad teismas, nuteistojo ekstradicijos išlaidų nepriskirdamas prie BPK 103 str. 6 p. nurodomų kitų proceso išlaidų ir jų nepriteisdamas atlyginti apeliantui, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ekstradicijos išlaidų atlyginimo klausimu formuojamos teismų praktikos, pagal kurią, jei ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl paties kaltinamojo (nuteistojo) asmens sąmoningų veiksmų, jos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos atlyginti iš nuteistojo (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010). Tačiau bylą nagrinėjant tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, ši klaida negali būti ištaisyta, todėl nuosprendžio dalis dėl ekstradicijos išlaidų atlyginimo paliekama galioti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo ir nukentėjusiajai atstovavo Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-05-26 sprendimu paskirtas advokatas V. S., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 270 Lt. Šios išlaidos išieškotinos iš nuteistojo (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš A. D. 270 (du šimtus septyniasdešimt) litų valstybei už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.