- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-572-524/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Albina Pupeikienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- Z. W.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Narsėnai“
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, kolegijos posėdyje dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Sergiejui Butai, atsakovo atstovui adv. Artūrui Jaskelevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. W. (Z. W.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. W. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Narsėnai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo 2007-11-06 atleidimą iš darbo UAB „Narsėnai“ neteisėtu, negrąžinant ieškovo į ankstesnį darbą; priteisti ieškovui iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2004-12-05 iki 2007-11-06, 0,06 procento delspinigius nuo neišmokėto darbo užmokesčio iki jo išmokėjimo dienos, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pažymėjo, kad bylos medžiagos analizė pagrįstomis ir įrodytomis leidžia laikyti atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovas savo veiksmais, turinčiais tęstinumo požymių, netinkamai vykdant savo pareigas, ir konfliktais neteko pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į į LR darbo kodekso normas, reglamentuojančias šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, drausminių nuobaudų skyrimo tvarką ir įvertinus atsakovės nurodytas atleidimo iš darbo priežastis, atsakovė turėjo teisę taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – ieškovo atleidimą iš darbo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Z. W. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ieškovas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Pažymi, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pasirašytomis darbo sutartimis ieškovas neprieštaravo dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo, nes atsakovas nepagrįstai nesilaikė pakeistų darbo sutarties sąlygų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo pateiktus įrodymus, buvo šališkas, neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl atleidimo iš darbo.
Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis pagrindas ar jo sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. yra pati griežčiausia drausminė nuobauda ir šis atleidimo pagrindas yra reglamentuojamas DK 235 str. ir tai yra toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos ar kitaip šiukščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Darbuotojo padarytas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiukštus, kai jis atitinka įstatymuose, kituose norminiuose ar lokaliniuose teisės aktuose nustatyto šiukštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. Todėl nepagrįstas atsakovės motyvas, kad ieškovas įvykdė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Išanalizavus ginčo teisinį santykį darytina išvada, kad ieškovo veikla, dėl kurios jis buvo atleistas iš darbo, buvo nesusijusi su jo darbo funkcijomis. Tai, kad ieškovas pas atsakovę dirbo virėjo darbą, ginčo byloje nėra, todėl jo darbo funkcijas reglamentavo darbo sutartis ir virėjo darbo tvarkos taisyklės (t.1, b.l.22a). Įsakymu dėl atleidimo iš darbo ( t.1, b.l. 16) įrodyta, kad ieškovo atleidimo pagrindas buvo atsakovės kolektyvo prašymas ir incidentas, įvykęs 2007-10-29, todėl šios aplinkybės analizuotinos jo darbo tvarkos instrukcijos kontekste. Atsiliepime į ieškinį atsakovas konkrečiai neanalizavo įvykusio incidento ir nenurodė, kokias darbo funkcijas ieškovas pažeidė(t.1, 95).
Iš kolektyvo pareiškimo teksto, kurio pagrindu buvo priimtas įsakymas atleisti ieškovą iš darbo, nustatyta, kad jis surašytas dėl to, kad ieškovas 2006-07-25 grasino kitam virėjui L. F.. Tai, kad incidentas tarp ieškovo ir kito virėjo L. F. įvyko 2006-07-25, patvirtina ir atsakovo raštas Klaipėdos miesto PK ( t.1, b.l. 121), ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 116-117). Tačiau ieškovui už šį incidentą buvo paskirta drausminė nuobauda-papeikimas (t.1, b.l.118). Todėl įsakymas neteisėtas jau vien tuo, kad prieštarauja DK 239 str., draudžiančiam už vieną drausmės pažeidimą skirti kelias drausmines nuobaudas. Be to, su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė rašytinį įrodymą-kito kino virėjo L. F. paaiškinimą, kuriuo paneigtas jo kreipimasis dėl ieškovo grasinimo ( t.2, b.l. 162-163). Todėl nustačius, kad darbuotojų atsisakymas dirbti su ieškovu buvo susietas su 2006-07-25 ieškovo grasinimu kitam virėjui, kuris šį grasinimą paneigė, tuo pačiu pagrindu skirti ieškovui antrą drausminę nuobaudą yra imperatyviai uždrausta DK 239 str. Tačiau analizuojant įsakyme nurodytą incidentą negalima padaryti išvados, jog jis buvo susietas su ieškovo darbo pareigų nevykdymu ar netinkamu jo vykdymu, kaip to reikalauja DK 234 str. Visų pirma vertintina tai, kad ieškovo elgesys buvo siejamas su viešosios tvarkos pažeidimu ir dėl to įvykio buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (t.1, b.l.169). Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų dėl minimo 2007-10-29 incidento, todėl nepagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo susiejo su jo darbinių funkcijų nevykdymu. Vertintina tai, kad ieškovas 2007-10-24 jau buvo parašęs atsakovui prašymą atleisti jį iš darbo, o nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nuo 2007-10-27 jo žmona apsinuodijo atsakovo virtuvėje, o nuo 2007-10-29 ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad incidento metu ieškovas savo darbinių funkcijų realiai neatliko, o remiantis tuo, jog yra iškėlęs ginčą ir dėl darbo užmokesčio dalies nemokėjimo, pagrįstas jo teiginys, jog atėjo ikiteismine tvarka išsiaiškinti darbo užmokesčio mokėjimo klausimą. Be to, įvertinus tai, kad jau buvo parašytas prašymas atleisti iš darbo, kolektyvo atsisakymas dirbti su ieškovu neteko teisinės prasmės, nes pats ieškovas jau buvo apsisprendęs nedirbti pas atsakovą ir įteikęs pareiškimą dėl jo atleidimo ir jo nebuvo atšaukęs. Taip pat pagrįstas ir įrodytas apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovė dar 2006-07-25 planavo atleisti ieškovą(t.2, b.l. 160), todėl darytina išvada, kad ieškovo atleidimo dieną jis, nors ir parašęs pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, faktiškai buvo nušalintas nuo darbo funkcijų atlikimo, todėl darbinių pareigų pažeisti negalėjo. Kitų įrodymų, jog ieškovas netinkamai atliko savo darbo funkcijas, išvardytas instrukcijoje, atsakovas nepateikė, taip pat ikiteisminio tyrimo organams nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, atsakovas neįrodė, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t.y. įvykdė veiką, nustatytą DK 235 str. 1 d ir 2d., todėl atleidimas pripažintinas neteisėtu. Be to, DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Byloje įrodyta, kad atsakovė ieškovą iš darbo, neprašydama pasiaiškinti raštu. Taigi įstatyme nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka buvo pažeista (DK 240 straipsnio 1dalis ,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006).
Dėl darbo užmokesčio.
Bylos medžiaga įrodo, jog ieškovas pas atsakovę pradėjo dirbti nuo 2004-12-05 (t.2, b.l.17-22, t. 2, b.l.118). Ieškovas yra užsienietis ir jo įdarbinimui taikoma LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo. Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovė su ieškovu buvo sudariusi keletą darbo sutarčių: 1) 2004-04-01 Nr. 1, pagal kurią buvo numatytas ieškovui mokėti darbo užmokestis 1200 Lt, joje nurodyta, jog ji įsigalioja nuo 2004-08-01 ir galioja iki 2004-07-01 (matyt padarytas rašymo apsirikimas); 2) 2004-12-03 Nr. 4, pagal kurią buvo numatytas ieškovui mokėti darbo užmokestis 500 Lt per mėnesį, t.y. Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, ir ji įsigaliojo nuo 2004-12-05; 3) 2006-05-23 darbo sutartis Nr.26, pagal kurią buvo numatytas ieškovui mokėti 1200 Lt per mėnesį darbo užmokestis ir ši sutartis įsigaliojo nuo 2006-08-01 ir joje padarytas įrašas apie nutraukimą ginčo pagrindu ( t.1, b.l.9-12). Atsakovas pateikė dar vieną 2004-12-03 darbo sutarties Nr. 4 egzempliorių (t.2, b.l.17), kuriame padaryti kiti įrašai nei paminėtame tos pačios datos darbo sutarties egzemplioriuje, t.y. joje papildomai nurodyta, kad ieškovui pagal šią sutartį leidžiama dirbti nuo 2004-08-01 iki 2006-07-31, jam mokamas 500 Lt darbo užmokestis ir joje padarytas įrašas apie tai, jog kita darbo sutartis -2006-05-23 - nutraukta ginčo pagrindu, o 2004-12-03 sutartis Nr. 4 nutraukta nuo 2006-07-31 pagal DK 126 str. 1d. suėjus terminui.
Ši darbo sutarčių gausa turi būti vertinama ir aiškinama pagal CK 6.193 str., reglamentuojančio sutarčių aiškinimo taisykles, nurodančio, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo, nes pagal CK 1.1 str. 3d. CK darbo teisiniams santykiams taikomas subsidiariai. Taip pat ši sutarčių gausa turi būti įvertinta ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo teisėtumo prasme, nes ieškovas pas atsakovą buvo įdarbintas paminėta tvarka.
Byloje ieškovas iškėlė ginčą dėl darbo užmokesčio dydžio, jis įrodinėja, kad buvo sutaręs su atsakovu, jog jam bus mokamas 1200 Lt darbo užmokestis per mėnesį, tačiau atsakovas faktiškai mokėjo tik minimalią mėnesinę algą ir bylos rašytinė medžiaga įrodo, kad ieškovui buvo mokamas tik minimalus valstybės nustatytas atlygis(t.1, b.l.23-30, t.2, b.l.6-13), šią aplinkybę pripažįsta ir savo paaiškinimu pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas (t.2, b.l.144) bei atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teisme paaiškindamas, jog atsakovui Darbo inspekcijoje buvo suteikta žodinė konsultacija, jog užsieniečiams galima mokėti minimalią mėnesinę algą, todėl byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog ieškovui buvo išmokėta daugiau nei kiekvieną mėnesį LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Tačiau ar toks darbo užmokesčio dydis buvo sulygtas darbo sutartyje, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti atsakovas.
DK 93 straipsnyje darbo sutartis apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti kaip tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Vienas iš pagrindinių darbo sutarties požymių yra darbo, atliekamo esant darbo teisiniam santykiui, atlygintinumas. Tai, kad šalys buvo sutarusios dėl 1200 Lt darbo užmokesčio mokėjimo, įrodo paminėtos darbo sutartys. Aplinkybę, jog visos darbo sutartys buvo sudarytos dėl ieškovo ir kad jos turi būti aiškinamos kartu, pripažįsta pats atsakovas, padarydamas bendrą įrašą dėl ieškovo atleidimo pagrindų, sujungdamas keletą sutarčių jo turimame 2004-12-03 darbo sutarties Nr.4 egzemplioriuje (t.2, b.l.17). Ieškovo socialinio draudimo pažymėjime (t. 2, b.l.118) įrodyta, kad pas atsakovą darbo santykiai prasidėjo 2004-12-05 ir jam pas atsakovą buvo leista įsidarbinti nuo 2004-08-01 iki 2006-07-31 (t.2, b.l.22), tačiau šalių veiksmai įrodo, jog suėjus šiam terminui šalių valia buvo pratęsti darbo teisinius santykius pas atsakovą ir tuo pagrindu buvo padarytas tik įrašas atsakovo pateiktoje darbo sutartyje ( t.2, b.l. 17), kad ieškovas atleistas 2006-07-31 pagal DK 126 str. pasibaigus terminui, t.y. leidimo dirbti terminui. Tačiau šalių darbo santykiai tęsėsi, nes šalys buvo pradėjusios kito leidimo išdavimo procedūrą ir tuo pagrindu buvo išduotas darbui pas atsakovą leidimas dirbti nuo 2006-08-01 iki 2008-07-31(t.2, b.l.18). Ieškovo socialinio draudimo pažymėjimas įrodo, kad ieškovas pasibaigus pirmojo leidimo terminui nebuvo atleistas. Todėl darytina išvada, kad nuo 2006-08-01 šalių darbo teisiniai santykiai tęsėsi pagal 2006-05-28 sudarytą darbo sutartį Nr. 26, kuri buvo įregistruota darbo biržoje, ir joje buvo numatytas mokėti darbo užmokestis po 1200 Lt per mėnesį, bet ne mažiau nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Kad dėl tokios algos šalys buvo susitarusios ir tai įforminę raštu, įrodo ir pirmoji 2004-04-06 darbo sutartis (t.1, b.l.9), kurioje nustatytas 1200 Lt darbo užmokestis ir kuri įregistruota darbo biržoje, nurodant jos įsigaliojimo datą nuo 2004-08-01, t.y. jos galiojimo laiką siejant su leidimu ieškovui dirbti laiku(t.1, b.l.8). Atsakovo motyvas, jog ieškovas nedirbo pagal šią sutartį, nes darbo santykiai prasidėjo nuo 2004-12-05, yra nepagrįstas, nes ieškovas nedirbo tik nuo 2004-08-01, tačiau nuo 2004-12-05 jis dirbo tik pagal šią sutartį, nes kitos sutarties, įregistruotos darbo biržoje atsakovas nepateikė. Be to, ši sutartis įrodo, jog šalių susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio iki darbo santykių pradžios buvo 1200 Lt per mėnesį. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo 33p . įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad darbo sutartys su užsieniečiais privalo būti registruojamos darbo biržoje. Todėl darytina išvada, jog įregistruotose sutartyse buvo nustatytas ieškovui 1200 Lt darbo užmokesčio mokėjimas, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi tokį darbo užmokestį gauti. VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma (t.2, b.l.181) ir atsakovo dokumentai dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo įrodo, kad toks darbo užmokestis jam niekada nebuvo mokamas, todėl ieškovo reikalavimas dėl įstatymų nustatyta tvarka sutartos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2 str. 1 d. 6 p. įtvirtintą teisingo apmokėjimo už darbą principą, į darbuotojo, kaip silpnesnės darbo sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų prioritetinį gynimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovo nepriteisė neišmokėtos darbo užmokesčio sumos. Atsakovas neginčijo ieškovo pateikto paskaičiavimo(t.1, b.l.131), todėl netenkinti šios ieškinio dalies nėra pagrindo, nes ieškovas savo paskaičiavimą pateikia nuo 2004 m. gruodžio mėnesio, tačiau iš atsakovės ieškovui priteistina tik neišmokėta darbo užmokesčio dalis iki 2007-10-29, nes jis lapkričio mėnesį jau nedirbo ir 2007-10-29 su juo buvo atsiskaityta( t.1, b.l.16), todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 20 832,15 Lt neišmokėta darbo užmokesčio dalis nuo 2004-12-05 iki 2007-10-29 ir 7130,95 Lt delspinigių, nes atsakovas neprašė taikyti delspinigiams ieškinio senaties termino nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas savo iniciatyva neturi teisės jo taikyti (DK 207 str., CK 126).
Priteisiant išmokas ieškovui iš atsakovo pagal DK 297 str. 4 d. pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas pagal įregistruotas darbo biržoje sutartis ir vidutinis darbo už priverstinės pravaikštos laiką ( nuo 2007-10-29 iki 2008-10-30) skaičiuotinas 1200 Lt, todėl ieškovui priteistini 14400 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka – 2400 Lt (DK 297str.4d., 140 str.1d.2p. ir 2d.). Įvertinus tai, jog paminėta bylos medžiaga įrodo, jog atsakovas jau 2006-07-25 planavo atleisti ieškovą(t.2, b.l. 160), ieškojo ir surado kitus virėjus, kolektyve susiklostė nepakanti atmosfera ieškovui, atsakovo ir ieškovo konfliktas peraugo į ikiteisminį tyrimą, todėl dėl organizacinių ir ekonominių priežasčių bei galbūt nepalankių sąlygų sudarymo ieškovui jis negrąžintinas į ankstesnį darbą.
Visos išmokos, susijusios su darbo santykiais, ieškovui priteistinos neatskaičius privalomųjų mokesčių valstybei ir socialiniam draudimui.
Dėl moralinės žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.250 str. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o ieškovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Neturtinė žala priteistina tik įstatymo numatytais atvejais, o DK 250 str. toks pagrindas yra įtvirtintas. Šiuo atveju nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad ieškovas , pas atsakovę išdirbęs 3 metus, atvykęs į kitos kultūros užsienio valstybę, tokius išgyvenimas patyrė nuo mėginimų jį atleisti pradžios. Įvertintina tai, kad atsakovas, kviesdamasis užsienietį dirbti, iš dalies yra atsakingas ir dėl jo galimybės pritapti kitoje visuomenėje. Ieškovo išgyvenimus pagilino šiuo atveju tai, kad jis kalbėjo kinų kalba, iš kurios Klaipėdoje rasti vertėją į lietuvių kalbą yra sudėtinga. Tai įrodo ir bylos medžiaga – vertėjavo ieškovui vertėja, atvykusi iš Vilniaus, todėl praktiškai teisinius klausimus jam buvo sunku suprasti, o tai pagilino dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad ieškovas dirbo pas atsakovą 3 metus, į tai, kad atleidimo pagrindas neturėjo įtakos jo vėlesniam įsidarbinimui, nes jis dirba kitoje įmonėje., todėl neturtinės žalos dydis priteistinas jam 3 vidutinių jo darbo užmokesčio dydžio - 3600 Lt.
Kita ieškinio dalis atmestina.
Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str.1d.2p.).
Iš atsakovo ieškovui priteistinos būtinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme: 2480 Lt už vertėjo paslaugas pirmosios instancijos teisme pagal kvitą Nr. 1678454 (t.2, b.l.108-109), o pagal kitą kvitą (t.2, b.l. 111) vertėjavimo paslaugos mažintinos iki 500 Lt, atsižvelgiant į tai, kad jos už atstovavimą teisme yra pernelyg didelės, priteistini 2500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą(t.2, b.l.107, CPK 88 str.1d., 93 str. 1d., 3d., 98 str.).
Iš atsakovo priteistini 1450,86 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1d.1p., 93 str. 1d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti Z. W., (duomenys neskelbtini) 2007-10-29 įsakymu Nr. 071029 R atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3d.2p. ir 235 str. 2d.1p. UAB „Narsėnai“ neteisėtu, negrąžinant ieškovo į ankstesnį darbą. Pripažinti, kad darbo sutartis su Z. W., (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,Narsėnai‘‘ yra nutraukta teismo sprendimu.
Priteisti Z. W. (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,Narsėnai‘‘14400 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 2400 Lt išeitinę išmoką, 3600 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 20 832,15 Lt neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir 7130,95 Lt delspinigių. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti Z. W. (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,Narsėnai‘‘ 2980 Lt išlaidų, turėtų už vertimo paslaugas, ir 2500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš UAB,,Narsėnai‘‘1450,86 Lt žyminio mokesčio valstybei.