Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, išieškotojas A. K. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis 2018 m. lapkričio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundus. Nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. patvarkyme trečiąja eile įvardijo ne išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios taikymą taip pat aptarė patvarkyme, tačiau reikalavimų patenkinimo eilę. Pareiškėja painioja išieškojimo iš turto eiliškumą su reikalavimų patenkinimo (išieškojimo) eile. Pareiškėjos teiginiai apie neteisingą vykdymo išlaidų skaičiavimą yra nepagrįsti, nes pareiškėja antstolio taikytą pareiškėjos turto areštą sutapatina su teismo taikyta laikinąja apsaugos priemone.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

10. Apeliantė S. L. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Pateiktais įrodymais iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą dėl turto vertės nustatymo. Pareiškėja pateikė 2018 m. spalio 26 d. elektroninio laiško antstoliui kopiją.

11. Pagal proceso įstatymą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Įstatymas taip pat riboja naujų įrodymų priėmimą, jeigu tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą (taip pat ir atskirąjį skundą) grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

12. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

13. Apeliantė pateikė 2018 m. spalio 26 d. elektroninio laiško antstoliui kopiją, kuriuose nurodomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos įrodinėjamu vykdymo veiksmų neteisėtumu. Teismas sprendžia, kad prašomas priimti papildomas įrodymas galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, objektyvių priežasčių dėl jų negalėjimo pateikti pareiškėja nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo minėto dokumento priimti ir vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl turto vertės nustatymo

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nors pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį pilna apimtimi, jos argumentai yra susiję išimtinai su tuo, ar tinkamai buvo nustatyta turto vertė. Būtent šių argumentų vertinimas ir sudaro apeliacijos ribas.

15. Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/18/01240 duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-735-232/2017 dėl kompensacijos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos S. L., išieškotojo A. K. A. naudai (tomas 1, b. l. 96). Nustatyta, kad skundžiamu 2018 m. spalio 24 d. patvarkymu dėl turto realizavimo ir įkainavimo, antstolis nutarė areštuotą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytinių, bei minėtą turtą (butą) įkainojo, nustatydamas jo vertę – 108 000 Eur (tomas 1, b. l. 21 – 22).

16. Nagrinėjamu atveju, skolininkė nesutinka su nekilnojamajam turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta turto verte, motyvuojant, jog antstolis nepagrįstai nustatė 108 000 Eur vertę, o ne 114 900 Eur vertę (tomas 1, b. l. 21 – 22).

17. Antstolis vykdymo veiksmus, tarp jų ir turto įkainojimą, atlieka vadovaudamasis įstatymu (konkrečiomis teisės normomis), o teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

18. CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

19. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus; interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

20. Proceso įstatyme numatyta galimybė reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, ir tuo atveju, jeigu atliktas turto įvertinimas kelia pagrįstų abejonių, antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi tam, kad nustatyta turto vertė sukeltų abejonių, prieštaravimai turi būti motyvuoti, sukelti abejonių dėl nustatytos turto vertės ir paremti ne tik deklaratyviais teiginiais.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog antstolio 2018 m. spalio 24 d. patvarkymu nustatyta nekilnojamojo turto vertė nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad apeliantė nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl turto vertės, neteikė prašymo dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, nors šios teisės jai buvo išaiškintos skundžiamame antstolio patvarkyme. Antstolis nekilnojamąjį turtą įkainojo rinkos kainomis, įvertinęs buto nusidėvėjimą, vietovę, kurioje yra turtas, skelbimus internetiniame tinklapyje, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateiktą vidutinės rinkos vertę (tomas 1, b. l. 27 – 34). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 110 000 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl spręstina, jog antstolio nustatyta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 108 000 Eur vertė yra pagrįsta, reali ir nepažeidžianti skolininkės interesų.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad antstolio nustatyta nekilnojamojo turto vertė būtų neteisinga ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, todėl nėra pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta.

23. Pažymėtina ir tai, kad varžytynių metu nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą.

24. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo abejoti antstolio veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu vykdymo procese. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

25. Suinteresuotas asmuo A. K. A. prašo teismo priteisti 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui suinteresuotas asmuo pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2019 m. kovo 13 d. sąskaitos – faktūros Nr. GR 0068, mokėjimo nurodymo kopijas. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka rekomenduojamus dydžius, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, iš apeliantės suinteresuotam asmeniui A. K. A. priteisiama viso 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (pareiškėjos) S. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) suinteresuoto asmens A. K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.