- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-08
- Bylos Nr.
- 2-650
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Čilija“
- Ieškovas
- Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Čilija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2775-28/2005 pagal ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (toliau tekste - LATGA-A) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Čilija“ dalyvaujant, dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas LATGA-A kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 125 000 Lt kompensaciją už autorių kūrinių naudojimą savo komercinėje veikloje. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ieškinio sumoje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 27 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB ,,Čilija“ vardu įregistruotą nekilnojamąjį ir privalomą registruoti kilnojamąjį turtą, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, tačiau palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, taip pat areštavo atsakovo pinigines lėšas atsakovo sąskaitose 125 000 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti lėšomis esančiomis sąskaitose, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitą. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Čilija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartį ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
Ieškinys nekonkretus, remiasi spėjimais, neaiški kompensacijos paskaičiavimo metodika.Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešdamas atsakovui, nes nėra grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Atsakovas yra stabiliai veikianti įmonė, turinti pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl yra pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą. Piniginių lėšų areštas gali destabilizuoti atsakovo veiklą, apsunkinti atsiskaitymus su tiekėjais, mokėti mokesčius bei darbo užmokestį, gali patirti nuostolių ir pakenkti atsakovo patikimo partnerio reputacijai.
Atsiliepimas
Ieškovas LATGA-A pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodė, jog atskirajame skunde nurodyti kai kurie argumentai nesusiję su skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Kiti argumentai, kad areštavus sąskaitą gali sutrikti atsiskaitymai, mažai tikėtini, nes atsakovas turi pakankamai turto, todėl sąskaitos areštas gali nebūti taikomas. Be to atskirasis skundas pateiktas neįgalioto asmens.
Antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį areštavo atsakovo sąskaitą ieškinio sumoje (b.l. 190).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus ir įvertinęs grėsmę ieškovo turtiniams interesams, areštavo atsakovo UAB ,,Čilija“ vardu įregistruotą nekilnojamąjį ir privalomą registruoti kilnojamąjį turtą, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, tačiau palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, taip pat areštavo atsakovo pinigines lėšas atsakovo sąskaitose 125 000 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti lėšomis esančiomis sąskaitose, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitą. Ieškinio suma yra didelė, todėl teismas, pagal nusistovėjusią Lietuvos teismų praktiką, pagrįstai laikė, jog yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ir yra grėsmė galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.).
Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovo atžvilgiu, CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taigi, teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi atsižvelgti ir į atsakovo veiklos sritį ir taikyti mažiausiai jo veiklą varžančias laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas yra stabiliai veikianti, didelį maitinimo įstaigų tinklą valdanti bendrovė. Ieškovas pats pripažįsta, jog atsakovo konsoliduota apyvarta pernai buvo apie 65,9 mln. litų, kad atsakovas turi pakankamai turto ir kad atsakovo piniginių lėšų areštas mažai tikėtinas (b.l. 186-187). Atsakovo piniginių lėšų ar turtinių teisių areštas nepagrįstai apribotų atsakovo interesus ir nepagrįstai apsunkintų atsakovo komercinę ūkinę veiklą, atsiskaitymus su tiekėjais, valstybės biudžetu, darbuotojais, tiekėjais ir pan., t.y. pažeistų ekonomiškumo ir teisingumo principą. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visų pirma sietinas su atsakovo turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštu, ir tik nesant pakankamai šio turto, gali būti areštuojamos atsakovo piniginės lėšos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą teismo nutartį, areštavo atsakovo pinigines lėšas esančias sąskaitoje ieškinio sumos ribose (b.l. 190). Tačiau, kaip minėta, esant pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų areštas nepagrįstai varžo atsakovo teises. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis patikslintina, nurodant, kad ieškinio reikalavimams užtikrinti, neviršijant 125 000 Lt sumos, visų pirma areštuotinas atsakovo UAB ,,Čilija“ vardu įregistruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, ir tik šio turto nesant ar nepakankant ieškinio reikalavimams užtikrinti, areštuotini atsakovui priklausančios piniginės lėšos bankuose, bei turtinės teisės.
Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad taikant areštą atsakovo piniginėms lėšoms, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra ūkinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam galiojantys teisės aktai nustato pareigas mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir privalomuosius mokesčius valstybei bei valstybiniam socialinio draudimo fondui. Įvertinant šių prievolių svarbą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pritaikius atsakovo piniginių lėšų areštą, tikslinga leisti jam iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su paslaugų teikėjais ir ieškovu (CPK 145 str. 6 d.).
Apeliantas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ginčija ieškovo jam pareikšto ieškinio nepagrįstumu. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl apelianto argumentai susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi, šių skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 27 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, tačiau ją patikslinti: ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) ieškinio pareikšto atsakovui UAB „Čilija“ reikalavimams užtikrinti, neviršijant 125 000 Lt sumos, areštuoti atsakovo UAB ,,Čilija“ vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, taip pat kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis, ir tik šio turto nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti, areštuoti atsakovui UAB ,,Čilija“ priklausančias pinigines lėšas bankuose, bei turtines teises. Leisti atsakovui UAB ,,Čilija“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su paslaugų teikėjais ir ieškovu.