- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-25
- Bylos Nr.
- 2A-1368-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12937-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Ramūnas Mitkus
- Trečiasis asmuo
- draudimo bendrovės AAS, „Gjensidige Baltic“
- Ieškovas
- UAB „Autofortas“
- Atsakovas
- V. J.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) ir Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autofortas“ ieškinį atsakovui V. J. dėl apmokėjimo už darbus, tretieji asmenys draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, R. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Autofortas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5986, 70 Lt už atliktus darbus, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas V. J. užsakė bendrovėje „Autofortas“ suremontuoti automobilį Toyota Yaris Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už atliktus darbus, sunaudotas medžiagas ir dalis turėjo būti atsiskaitoma pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Atsakovas nurodė, kad automobilis draustas draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, todėl tikėjosi, kad draudimo kompanija padengs jo automobilio remonto išlaidas. Atsakovo automobilis buvo suremontuotas 2009 m. gruodžio 23 d. ir už atliktą automobilio remontą, sunaudotas medžiagas ir dalis 2009-12-23 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Nors automobilio remonto darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai, tačiau nei per nustatytą terminą nei vėliau V. J. darbų kainos nesumokėjo. Dėl pareigos atsiskaityti už atliktą automobilio remontą, atsakovas buvo kelis kartus tiek raštu, tiek žodžiu įspėtas. 2011-05-17 draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas pranešė, kad draudimo bendrovė neatlygins V. J. autoįvykio metu patirtos žalos, taigi neapmokės atsakovo automobilio Toyota Yaris Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų, kadangi 2009-12-07 įvykusio autoįvykio, kurio metu buvo sugadintas šis atsakovui V. J. priklausantis automobilis, jie negali pripažinti draudiminiu įvykiu, nes policijos pažymoje šią transporto priemonę vairavęs V. J. yra pripažintas kaltu. Kadangi ieškovas - įmonė „Autofortas“, laiku ir tinkamai suremontavo atsakovo V. J. automobilį, atsakovas, priėmęs atliktus darbus, nei per įstatymo nustatytą terminą, nei vėliau nepareiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, todėl draudimo kompanijai įvykį, kurio metu buvo apgadintas šis automobilis, pripažinus nedraudiminiu, pats atsakovas V. J. tinkamai turi įvykdyti savo prievolę - atsiskaityti su UAB „Autofortas“ už atliktus automobilio remonto darbus. UAB „Autofortas“ nėra ginčo tarp atsakovo V. J. ir draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ teisinio santykio dalyvė, ši draudimo bendrovė nėra automobilio remonto darbų užsakovė, todėl ginčas tarp atsakovo V. J. ir paminėtos draudimo bendrovės negali panaikinti pareigos atsakovui V. J. atsiskaityti už atliktus jo automobilio remonto darbus. Prašo priteisti iš atsakovo V. J. ieškovo atsakovo naudai 5986,70 Lt atliktų automobilio remonto darbų apmokėjimui bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB "Autofortas" 2011-10-07 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 5986,70 Lt iš jo priteisimo už automobilio remontą, tačiau jis nemano, kad turi mokėti už remonto darbus. Po autoįvykio kalta buvo pripažinta trečiasis asmuo R. K., į kurios draudimą jis ir kreipėsi. Jos draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas nukreipė jį pas ieškovą remonto darbų atlikimui, jis pasirašinėjo jau pateiktus jam ieškovo blankus, kur matėsi, kad ieškovas bei draudimo bendrovė bendradarbiauja remontuojant jo automobilį ir manė, kad už darbus apmokės draudimo bendrovė. Tačiau netikėtai R. K. administracinė byla buvo nutraukta, nubaustas jis pats, dėl ko apskundė nutarimą administraciniam teismui. Jo kaltė buvo panaikinta. Jis nesutinka mokėti arba prašo mažinti skolos dydį ieškovui, kadangi draudimo bendrovei siunčiant remontuoti jo automobilį ir žadant už tai apmokėti, iš jo buvo atimta teisė pasirinkti pigesnį darbų atlikėją ar iš viso neremontuoti automobilio, jei būtų žinojęs, kad už darbus apmokėti bus reikalaujama iš jo paties.
Trečiojo asmens bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atstovas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic", atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialo, sutinka su pareikštu ieškiniu - priteisti iš atsakovo V. J. 5986,70 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidų už suremontuotą atsakovo automobilį Toyota Yaris Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl sekančių aplinkybių. Ieškovas suremontavo atsakovo automobilį Toyota Yaris Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo sugadintas 2009 12 07 eismo įvykio metu, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, susidūrus su automobiliu Lincoln Zephyr, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas yra tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo 2009.01.15 - 2010.01.14). AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialas draudimo išmokų dėl šio eismo įvykio nemokėjo, nes Kauno apskrities VPK pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 20/0109000002933 nurodyta, kad eismo įvykio kaltininkas yra V. J., kuriam 2010 04 19 nutarimu paskirta bauda. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 05 17 Nr. X-1137) 3 str. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių ( patvirtinta Vyriausybės 2004 06 23 nutarimu Nr. 795, 2008 02 13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 1 p. reglamentuota, kad „išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo." Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes transporto priemonės Lincoln Zephyr, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojui civilinė atsakomybė dėl 2009 12 07 eismo įvykio nekyla, todėl draudimo bendrovė neturi sutartinės pareigos atlyginti atsakovo V. J. patirtos žalos ir tokių būdu, už atliktą jo transporto priemonės remontą jis pats privalo atsiskaityti su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
2013m. kovo 20d. pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino dalinai. Priteisė iš atsakovo V. J. ieškovui UAB „Autofortas“ 2993 Lt už automobilio remontą, bylinėjimosi išlaidas.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neginčytinai nustatyta, jog ieškovas atsakovui suteikė paslaugas – po autoįvykio remontavo jo automobilį Toyota Yaris Verso v/n (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš 2009-12-23 byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), ginčo dėl to tarp šalių nekyla. Bendra remonto, medžiagų, detalių suma sudaro 5986,70 Lt, tai patvirtina minėta PVM sąskaita faktūra, kitokių įrodymų byloje dėl remonto, medžiagų, detalių kainų nepateikta. Teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės yra įrodytos pilnai (CPK 177, 178 str.). Tačiau teismas laiko, kad remonto darbai buvo pradėti ieškovui, atsakovui bei trečiajam asmeniui draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui neįsitikinus ar už juos mokės draudimo bendrovė, nors akivaizdu, kad jie pradėti rekomendavus trečiajam asmeniui draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, kaip už darbus apmokėsiančiai bendrovei, taip suklaidinant atsakovą, tai teismas laiko įrodytu atsakovo, draudimo bendrovės atstovo paaiškinimu, rašytiniais įrodymais (CPK 177, 178 str.). Teismas daro išvadą, kad atsakovą vertinant vienareikšmiškai kaip vartotoją, jam draudimo bendrovė turėjo išaiškinti kokiu atveju už jo automobilio remontą bus mokama, kokiu – ne. Akivaizdu, kad tai nebuvo padaryta, paskubomis atsakovas buvo nukreiptas remontuoti automobilio pas ieškovą, net nepripažinus įvykio draudiminiu, juolab, kad trečiasis asmuo R. K. nesutiko su savo kalte, ir galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl autoįvykio kaltininko. Be to kaip matyti, ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi po pakankamai ilgo laiko tarpo – beveik po 2 metų, nurodydamas, kad taip pat laukė kaip išsispręs klausimas dėl apmokėjimo – t.y. kas apmokės už atliktus darbus, vadinasi taip pat abejojo dėl mokėtojo ir laukė Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo. Taigi jei abejonių kilo ieškovui, tai atsakovui, kaip vartotojui akivaizdu, kad buvo neišaiškinta ir neaišku dėl asmens privalančio apmokėti už darbus. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo atžvilgiu buvo pažeistas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 3 p.
Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsižvelgiant į tai, jog visgi remonto darbai atsakovo automobiliui buvo atlikti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, į tai, kad draudimo bendrovė bei ieškovas leido atsakovui pagrįstai tikėtis, kad už darbus apmokės trečiasis asmuo - AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, skola prašoma priteisti ieškovui iš atsakovo mažintina 50 procentų, ieškovui iš atsakovo priteistina 2993 Lt už automobilio remonto apmokėjimą (CK 6.38, 6.256 str., 6.676 str.).
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimo motyvuojamąją dalį panaikinant motyvus dėl trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo netinkamų veiksmų vykdant žalos atlyginimą.
Dėl AAS „Gjnesidige Baltic“ Lietuvos filialo procesinės padėties
AAS „Gjnesidige Baltic“ Lietuvos filialas negali ir negalėjo būti laikomas trečiuoju asmeniu nei šioje, nei kitoje civilinėje byloje. Pagal CK 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga, organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teise bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu ar atsakovu teisme ( CK 2.33 straipsnio 1 dalis).
Tik įmonė, įstaiga, organizacija, turinti juridinio asmens teises, gali būti ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu. Juridinio asmens filialas yra juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 str. 1 d.). Juridinio asmens filialas, neturintis juridinio asmens teisių, negali būti šalimi civiliniame procese. Toks juridinio asmens struktūrinis padalinys taip pat negali būti trečiuoju asmeniu, pareiškėju ar suinteresuotu asmeniu ypatingosios teisenos bylose, kreditoriumi ar skolininku (CPK 42 str. 4 d., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialas negali ir negalėjo būti laikomas trečiuoju asmeniu nei šioje, nei jokioje kitoje civilinėje byloje.
Dėl draudimo išmokos mokėjimo sąlygų
Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 17 p. nustatyta, jog būtinos sąlygos įgyvendinant nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę atlyginti žalą į atsakingą draudiką yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiam asmeniui nėra atlyginta žala. Šių taisyklių 18 p. sakoma, jog išmoka mokama, jei transporto valdytojui, kurio civilinė atsakomybė apdrausta kyla civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiam asmeniui. Taigi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, jog draudžiamasis įvykis nustatytas įstatymo. TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. jis įvardinamas kaip draudžiamasis eismo įvykis - eismo įvykis, kuriam įvykus turi būti mokama draudimo išmoka. Pagal šio įstatymo 16 str. 1 d. atsakingasis draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl eismo įvykio kyla civilinė atsakomybė. Taigi, būtinos sąlygos draudimo išmokos mokėjimui yra - eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala ir dėl šios žalos atsiradimo transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė (draudžiamasis įvykis), nustatytas žalos dydis, ši žala nėra atlyginta.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo tarp proceso dalyvių dėl eismo įvykio fakto nebuvo ir nėra. Kadangi pirminiais policijos duomenimis trečiojo asmens draudėjai kilo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio - trečiasis asmuo pradėjo žalos reguliavimo procesą (Taisyklių 29 p.). Tai, jog žalos reguliavimo proceso metu valstybės institucijos nustatė, jog būtent atsakovas V. J. atsakingas dėl eismo įvykio - nelemia trečiojo asmens pareigos mokėti draudimo išmoką.
Dėl nurodymo kur galima remontuoti automobilį ir siuntimo remontuoti
TPVCAPDĮ 19 str. 6 p. sakoma, jog draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką. Nukentėjusiojo trečiojo asmens pageidavimu draudikas išmoką perveda tiesiogiai nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktai turtą remontuojančiai įmonei. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 42.2.2. sakoma, jog jei nukentėjęs asmuo sugadinto turto neremontuoja, suma būtina sugadinto turto remontui, pervedama į nukentėjusiojo trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą banke. Šių taisyklių 4.2.3. p. sakoma, jog jei sugadintas turtas remontuojamas, draudimo išmoka nukentėjusio trečiojo asmens pageidavimu pervedama tiesiogiai turtą remontavusiai įmonei ar į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą. Šių taisyklių 43 p. numatyta galimybė remontuoti automobilį iki draudimo išmokos mokėjimo (būtina derinti sąmatą su draudiku), o 44 p. numatyta, jog jei automobilis remontuojamas draudiko rekomenduotoje remonto įmonėje - sąmatos iš anksto derinti nereikia.
Iš teisinio reguliavimo matome, jog nukentėjęs eismo įvykyje asmuo turi teisę sugadinto automobilio neremontuoti, remontuoti savo pasirinktoje įmonėje arba remontuoti draudiko rekomenduojamoje bendrovėje. Aptariamu atveju ir susiklostė tokia situacija, jog atsakovui nurodžius, jog jis planuoja automobilį remontuoti iki draudimo išmokos mokėjimo - trečiasis asmuo pasiūlė tai atlikti vienoje iš rekomenduojamų bendrovių, kadangi toks būdas padeda tinkamai nustatyti žalos dydį, sumažina ginčų dėl žalos dydžio galimybę, taip pat užtikrina žalos administravimo proceso greitumą, o taip pat remonto kokybę. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nebuvo įpareigotas automobilį remontuoti trečiojo asmens rekomenduojamose įmonėse, atsakovas turėjo laisvę pasirinkti kitą remonto įmonę ar apskritai automobilio neremontuoti. Aptariamu atveju atsakovas laisva valia pasirinko remonto įmonę, kadangi ji buvo patogi atstumo atžvilgiu, pats apgadintą automobilį transportavo į šią įmonę. Iš viso to, kas pasakyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, jog būtent trečiasis asmuo priverstinai atsakovui nurodė, kur remontuoti automobilį, jį ten siuntė ketindamas už remontą sumokėti, kadangi sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo dar nebuvo priimtas, o transporto priemonės remontas iki draudimo išmokos yra galimas.
Dėl dalies rizikos prisiėmimo tuo atveju, jei R. K. atžvilgiu administracinė byla bus nutraukta
Trečiojo asmens įsitikinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog trečiasis asmuo, pasiūlydamas atsakovui remontuoti automobilį rekomenduojamoje įmonėje prisiėmė riziką, tuo atveju, jei R. K. atžvilgiu administracinė byla bus nutraukta, kadangi, kaip minėta, teisinis reglamentavimas leidžia transporto priemonę remontuoti iki pripažįstant įvykį draudžiamuoju ir iki draudimo išmokos mokėjimo. Aptariamu atveju svarbi galimybė draudikui tinkamai nustatyti žalos dydį, taigi, remontuojant automobilį nukentėjusiojo asmens pasirinktoje įmonėje - būtina sąmatą derinti su draudiku, o remontuojant jį rekomenduojamoje įmonėje - to daryti nebūtina, kadangi pastarosios kompetencija draudikas pasitiki. Taip pat visiškai nepagrįsta teismo nuomonė, jog trečiasis asmuo galėjo nukreipti atsakovą į remonto įmonę tik įsitikinęs, jog mokės draudimo išmoką, kadangi, kaip minėta, atsakovas galėjo remontuoti automobilį savo pasirinktoje įmonėje ar visai jo neremontuoti, o teisės aktai leidžia atlikti remontą iki įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimo. Atskirai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog ir automobilį remontavusi įmonė neturėjo remontuoti automobilio neįsitikinusi, jog draudimo bendrovė apmokės remonto išlaidas. Automobilio remonto darbų sutarties santykiams taikytinas CK 6.644 str., reglamentuojantis rangos santykius. Pagal šį straipsnį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja darbą priimti ir už jį sumokėti. Aptariamu atveju, atsakovas buvo remontuojamo automobilio savininkas, pats pristatė automobilį remontui, dalyvavo jį apžiūrint, pasirašė sąskaitą faktūrą, automobilį suremontuotą atsiėmė, taigi būtent atsakovas buvo rangos santykiu šalimi, dėl ko būtent atsakovas ieškovui įsipareigojo pagal šią sutartį sumokėti. Tai, jog automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu ir galimai draudikas išmokės draudimo išmoką - ieškovui neturėjo būti ir nebuvo svarbu, nekalbant apie atsisakymą remontuoti automobilį neįsitikinus, jog trečiasis asmuo už remontą sumokės.
Dėl vartojimo santykių
Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p. vartotojas suprantamas kaip fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Kadangi atsakovas sudarė rangos sutartį su ieškovu - šių santykių prasme jis galėtų būti laikomas vartotoju, nors proceso pirmosios instancijos metu apskritai nebuvo keliamas klausimas, kokiu tikslu (asmeniniais ar darbo) atsakovas ginčo automobilį naudojo. Net jei laikytume atsakovą silpnąja rangos sutarties šalimi - ieškovas tinkamai įgyvendino savo pareigas, kurias jam numato teisės aktai, t.y. tinkamai suremontavo atsakovo automobilį, dėl ko atsakovas jokių pretenzijų ieškovui nereiškė. Kalbant apie trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialo ir atsakovo santykius, pažymėtina, jog trečiojo asmens ir atsakovo nesieja Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatyti santykiai - atsakovas nepirko trečiojo asmens paslaugų, prekių, dėl ko atsakovas negali būti laikomas vartotoju, santykiuose su trečiuoju asmeniu, taigi draudikui nekilo atitinkamų pareigų, kurių pažeidimą konstatavo pirmosios instancijos teismas. Atskirai pažymėtina, jog žalos nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą išsamiai reglamentuoja teisės aktai, kur nėra numatyta draudiko pareiga visiems dėl draudimo išmokos pagal TPVCAPDĮ besikreipiantiems asmenims išsamiai aiškinti teisės aktų reikalavimus. Atsakovas, be kita ko, žinodamas, jog kita eismo įvykio dalyvė ginčija savo kaltę, neturėjo tikėtis, jog valstybės institucijoms pripažinus jį atsakingu dėl eismo įvykio, draudimo bendrovė mokės draudimo išmoką ir apmokės jo automobilio remonto išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą su ieškiniu nesutinka ir paršo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog juridinio asmens filialas neturi juridinio asmens teisių ir todėl negali būti šalimi civiliniame procese.
Jo automobilis buvo nukreiptas remontui į apelianto rekomenduojamą autoservisą. Apeliantas derino remonto darbų sąmatą iki automobilis dar nebuvo suremontuotas ir pakartotinai po 5 dienų atlikus automobilio remontą. Žadėjo atlyginti bent pusę remonto kainos.
Ieškovas UAB „Autofortas“ su apeliaciniu skundu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų(CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Tretysis asmuo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė įgaliojimą, kuriuo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovaujama valdybos pirmininkės D. B., įgalioja AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinį direktorių K. M. veikti įgaliotojo vardu Lietuvos Respublikoje atstovaujant ir ginant AAS „Gjensidige Baltic“ teises visų institucijų teismuose ir kitose organizacijose su visomis teisėmis, suteiktomis ieškovui ir atsakovui, perįgalioti (b. l. 34, 35 t.1). Tai reiškia, kad apeliantas yra tinkamas proceso dalyvis šioje byloje, AAS „Gjensidige Baltic“ teisės nepažeistos.
Apeliantas teisingai nurodo, kad jog draudimo išmoka mokama, jei transporto valdytojui, kurio civilinė atsakomybė apdrausta kyla civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiam asmeniui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo tarp proceso dalyvių dėl eismo įvykio fakto nebuvo ir nėra. Kadangi pirminiais policijos duomenimis trečiojo asmens draudėjai kilo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio - trečiasis asmuo pradėjo žalos reguliavimo procesą. Tai, jog žalos reguliavimo proceso metu valstybės institucijos nustatė, jog būtent atsakovas V. J. atsakingas dėl eismo įvykio - nelemia trečiojo asmens pareigos mokėti draudimo išmoką. Bet atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir atsakovo V. J. atžvilgiu administracinė byla buvo nutraukta.
Kolegija sprendžia, jog atsakovui V. J. buvo pagrindas tikėti, kad žalą atlygins draudimo bendrovė. Draudimo įvykis įvyko 2009 m. liepos 7 d. Tretysis asmuo atsakovui rekomendavo ieškovą UAB „Autofortas“, kaip patikimą įmonę, galinčia tinkamai atlikti automobilio remonto darbus. 2009 m. gruodžio 8 ir 24 dienomis dalyvauja tretysis asmuo dalyvauja transporto priemonės techninėse apžiūrose, kur buvo nustatomi automobilio apgadinimai, remontuojamos ir keičiamos detalės (b. l.145, 146-147 t.1). tuo draudikas vykdė savo funkcijas, susijusias su draudimo išmokos dydžio nustatymu. Pirminiais policijos duomenimis trečiojo asmens draudėjai R. K. kilo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio, todėl tretysis asmuo pagrįstai pradėjo žalos reguliavimo procesą. Po to paaiškėjo, kad R. K. atžvilgiu administracinė byla nutraukta, o administracinė byla iškelta atsakovui, kuri taip pat buvo nutraukta.
Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo V. J. atžvilgiu buvo pažeistos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos. Nustatyta, kad vartotojas turi teisę savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų tiekėją); gauti teisingą informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Tretysis asmuo atsakovui V. J. pasiūlė automobilį remontuoti pas ieškovą, pasirinkti kitą asmenį, remontuojantį automobilį, pinigais gauti draudimo išmoką. Atsakovas V. J. laisva valia pasirinko automobilį remontuoti pas ieškovą. Nenustatyta, kad atsakovas gavo klaidingą informaciją dėl draudimo išmokos mokėjimo tvarkos ar įmonės pasirinkimo remontuoti automobilį. Tai reiškia, kad atsakovo teisės nebuvo pažeistos.
Kolegija, apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinis skundas pagrįstas, todėl turi būti tenkintinas.
Tretysis asmuo apeliacinį skundą apmokėjo 143, 30 Lt. Apeliacinis skundas yra susijęs su teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvais, todėl žyminio mokesčio išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti. Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus dėl trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo netinkamų veiksmų vykdant žalos administravimą.