Kauno apygardos teismo nutartis

2010-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-383-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-01
Bylos Nr.
1A-264-383-2010
Teisminio proceso Nr.
03-1-00203-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Julija Asovskaja
Kategorijos

Nr.1A -264- 383/2010 Proceso Nr.03-1-00203-10 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas

Teisėja A.Žemantauskienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Julijai Asovskajai, nuteistajam A. P. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-01-27 nuosprendžio, kuriuo:

A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir jam paskirta bausmė 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

LR BK 64 str.1d., 3 d. tvarka bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie Vilniaus apygardos teismo 2009-03-02 nuosprendžiu paskirtos 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-22 nutartimi subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 5 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir galutinė bausmė paskirta - 7 metai laisvės atėmimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis 2010-01-11 apie 13.25 val., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J.Biliūno g.14, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., prie įėjimo į Kybartų pataisos namų drausmės grupės priežiūros postą, tikslu sutrukdyti valstybės tarnautojui atlikti savo pareigas, tai yra asmens kratą, tyčia sudavė vieną kartą ranka Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjui A. M. , tai yra valstybės tarnautojui į krūtinės sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, pasipriešino valstybės tarnautojui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti 2010-01-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Skunde nurodoma, jog A. P. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai yra nelogiški, nenuoseklūs. Prokuroras turėjo veikos padarymo dieną 2010-01-11 arba ne vėliau kaip per 5 dienas nuo veikos padarymo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Tačiau įtarimas jam buvo įteiktas tik 2010-01-15, o prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu tik 2010-01-21, tai yra praleidus nustatytą terminą. Be to, teisme jam nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės, be to, jokio sutikimo būti teisiamam tuoj pat jis neišreiškė. Tai įrodo ir nuteistojo nesutikimas su pareikštu kaltinimu, ir tai, kad jis reikalavo iškviesti liudytojus, kurie galėjo paremti jo poziciją dėl nekaltumo. Tokiu būdu buvo pažeistos LR BPK 428 str. nuostatos. Be to, netinkamai buvo laikomasi rungimosi principo. Nuteistasis negalėjo pasinaudoti teise ginčyti kaltintojo argumentus. Šios nusikalstamos veikos motyvo nėra nustatyta, kadangi jis neturėjo jokios priežasties priešintis pareigūnui. Kaip tik pareigūnas turėjo motyvą keršyti už tai, kad jis pažeidžia taisykles, jis pradėjo daryti kratą neperspėjęs. Nuteistasis neturėjo jokios priežasties priešintis pareigūnui. Nuteistojo manymu, teismas buvo šališkas, surengtas buvo formaliai. Beje, skyrė liudytojų J. M. ir G. K. parodymai. Išsaugotoje vaizdajuostėje matosi vienas iš nuteistojo prašomų apklausti liudytojų –T. A. , kuris kaip ir A. O. bei T. N. S. buvo įvykio vietoje ir gali paliudyti apie aplinkybes. Nei vienas nuteistojo kūno judesys nebuvo tyčinis, siekiant pavartoti smurtą prieš pareigūną, kaip ir nebuvo jokių grasinimų – to negali paliudyti nei vienas liudytojas. Nuteistojo judesiai buvo nukreipti tik tikslu apsiginti. Tokiu būdu jis nusikalstamos veikos neįvykdė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai A. P. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstas prielaidomis, o ne visapusišku ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, atmestinas. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.Skundo argumentas, jog teismas rėmėsi nelogiškais liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti apelianto prašomi apklausti liudytojai T. A. , A. O. , T. N. S.. T. A. parodė, kad jis matė, kaip pareigūnas M. stūmė A. P. , S. ir A.O. sakė jam, kad M. pradėjo kabinėtis prie A. P. . Jie visi nuėjo prie KPP, matė, kaip M. bandė į vidų įtraukti A. P. už drabužių. M. buvo užėjęs į kameros vidų, jis ten atliko kratą. Smūgių jis nematė. Draudžiamų daiktų pas A. P. M. nerado. Liudytojo A. O. parodymai yra analogiški T. A. duotiems parodymams. Jis sakė nežinąs, kodėl taip su A. P. elgėsi M.. Jis taip pat nematė smūgiuojant, pareigūnas nuteistąjį tik tempė už megztinio. A. P. smurto nenaudojo. T. N. S. paliudijo lygiai taip pat, kaip ir aukščiau paminėti liudytojai, pasakė, kad M. mėgsta kabinėtis. Nuteistasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti paaiškinimus dėl jam pareikšto įtarimo, taip pat nenurodė nei vieno liudytojo, kurie galėjo matyti įvykį (b.l. 29). Tik vėliau A. P. nurodė, kad yra liudytojai, kurie matė įvykį ir nurodė nuteistuosius. Apklaustų liudytojų parodymuose yra prieštaravimų, skirtingai nurodė įvykio vietą. Liudytojai patvirtino, kad priešinosi A. P. , bet netvirtino, kad matė suduodant smūgį. Tačiau liudytojų teiginys, kad jie nematė suduodant smūgio, nepaneigia pačio smūgio sudavimo. Kolegija daro išvadą, kad liudytojai galėjo paprasčiausiai nepastebėti, arba, atsižvelgiant į nuteistųjų solidarumą, liudytojai paprasčiausiai, netvirtindami matę smūgio sudavimą, siekia padėti nuteistajam.

Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, kad krata buvo atliekama sekcijoje, jam užėjus A. P. buvo prie 102 kameros, ir jį pamatęs, nubėgo į 105 kamerą. Įtarė, kad jis turi kažką slėpti, ir stengdamasis užkirsti tam kelią, atliko kratą. Nuteistasis be pagrindo skundžiasi, kad krata buvo atliekama be pirštinių, kadangi pirštinės pagal taisykles yra būtinos, atliekant maisto produktų kratą, o jis tikrino drabužius. Vedamas A. P. priešinosi, sudavė jam į krūtinę, kita ranka užsimojo, bet buvo sulaikytas kito pareigūno. Konkrečiai jis jokio neleistino daikto nerado, nors anksčiau yra rasta. Kadangi A. P. pastoviai priešinasi, arba kažką slepia, yra pagrindas manyti, kad turi neleistinų daiktų. Šiuo atveju nukentėjusysis nesuprato, kodėl A. P. reikėjo priešintis, kadangi pas jį nieko neleistino nebuvo rasta. Apie atliekamą kratą, jei yra daromas pažeidimas, pareigūnai neprivalo niekam pranešti, šiuo atveju jie atliko teisėtus veiksmus, surašė protokolą. A. P. pirmiausia buvo duotas nurodymas eiti su pareigūnu, jis priešinosi, tada jam ranka buvo parodyta eiti. Užėjus į postą, jis bandė ištrūkti, apsisuko, spec. priemonių pareigūnai nespėjo panaudoti. A. P. sudavė ranka vieną kartą. Poste atlikus kratą, incidentas pasibaigė. Nuteistasis vedamas per prievartą, jeigu jis priešinasi pareigūno veiksmams. Užpuolimas įvyko neįėjus į postą, tarp durų, kol jos nebuvo uždarytos. A. P. iš posto bandė ištrūkti. Įvykio metu šalia buvo pareigūnai, kurie teisme buvo apklausti liudytojais - K., kuris sugavo nuteistojo ranką, jam užsimojus, ir M. Kiti nuteistieji į postą įeiti negalėjo, nes durys užsidaro mechaniškai.

Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. BPK 20 straipsnyje nustatyti reikalavimai įrodymams bei jų vertinimui. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Teismas nuosprendyje turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jais galima nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, be to, atliko įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, dėl ko, įvertinus visą bylos medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad teismas tirdamas bei vertindamas įrodymus nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.

Apelianto argumentas, jog nuteistojo atžvilgiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK 7 str. pažeidimai, kurie visiškai suvaržė gynybą nuo pareikštų jam kaltinimų, dėl ko buvo pažeistas rungimosi principas - buvo suvaržytos jo lygios teisės teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, nebuvo iškviesti liudytojai apklausti atmestinas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti (BPK 7 str.).

Apeliantas skundžiasi, jog teismas nenustatė nusikalstamos veikos motyvo, tyčios jo veiksmuose, tačiau priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. BK 286 str. nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, ji nereikalauja įrodinėti padarinių ir priežastinio ryšio susijusio su padariniais, todėl ir motyvas bei tikslas įtakos kvalifikavimui neturi. Užtenka vien tik paties pasipriešinimo valstybės tarnautojui, kad ši nusikalstama veika būtų laikoma baigta. Tyčia šiuo atveju yra tiesioginė, kadangi pasipriešinti netyčia yra neįmanoma. Todėl skundo argumentas nepagrįstas.

Be to, skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas buvo šališkas. Teismo nešališkumo principo esmė yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis turi elgtis vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, t. y. teismas negali būti suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo ir privalo vengti situacijų, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo. Nušalinimo pagrindų, numatytų LR BPK 58 straipsnyje nuteistasis skunde nenurodė, jų esant nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę, t. y. buvo šališkas.

Skunde teigiama, jog teisme skyrėsi liudytojų J. M. ir G. K. parodymai. Kolegija atmeta tokį skundo argumentą, kadangi šie liudytojai patvirtino esminę aplinkybę, kad nuteistasis A. P. priešinosi ir sudavė A. M. į krūtinę.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į pateiktą papildomą rašytinę charakterizuojančią medžiagą A. P. , kuri patvirtina, kad nuteistasis linkęs turėti draudžiamus daiktus, bei linkęs nevykdyti pareigūnų reikalavimų patikrinimų metu.

Darytina išvada, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutari a:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas