Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Klavdijos Kruminienės ir Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas:

- pagal LR BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

S. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 23 d. apie 9.30 val., UAB (duomenys neskelbtini) Pakruojo TELE-2 atstovybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – telefonus, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t.y. užsimojęs kirviu pardavėjai – konsultantei V. K. , pasakė jai grasinančius žodžius, taip atėmęs galimybę priešintis, V. K. išbėgus iš parduotuvės, išdauždamas 420,- Lt vertės stiklinės vitrinos duris bei numesdamas ant grindų mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6125 ir jį sugadindamas, padarė UAB „Digikomas“ 149,- Lt turtinę žalą, ir pagrobė mobiliojo ryšio telefonus Sony Ericsson W810i 1299,- Lt vertės, Sony Ericsson K750i 899,- Lt vertės, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 2767,- Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. prašė perkvalifikuoti jo veiką iš BK 180 str. 2 dalies į BK 180 str. 1 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Skunde apeliantas nurodė, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis nukentėjusiajai V. K. kirviu negrasino, o kirviu tik išdaužė vitrinos stiklą. Mano, kad V. K. nepagristai buvo pripažinta nukentėjusiąja, nes jai žala nebuvo padaryta, ji galėjo pasišalinti iš įvykio vietos, ką ir padarė.

Nuteistojo teigimu, asmens parodymas atpažinti ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, kadangi šis procesinis veiksmas buvo atliekamas areštinėje ir jis tuo metu, priešingai nei nusikaltimo padarymo metu, buvo be gobtuvo ir neužmaskuotu veidu.

Apeliantas taip pat nurodė, kad jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, teisme V. K. nuoširdžiai atsiprašė, pažadėjo atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, tačiau teismas, skirdamas jam bausmę, į minėtas aplinkybes neatsižvelgė. Be to, teismas nuosprendyje nenurodė, iš kokių paskatų jis padarė nusikaltimą, nors jis teismui paaiškino, kad nusikalto dėl nenusisekusio šeimyninio gyvenimo, sunkumų ieškant darbo ir atsiradusios depresijos.

Teismo posėdyje nuteistasis S. P. ir jo gynėjas adv. V.A.Birbilas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė M.Visockienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007m. kovo 19d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328str. 1, 2 p.).

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, tačiau nepagrįstai nepripažino S. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskyrė per griežtą bausmę.

Kolegija mano, kad apelianto prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo yra nepagrįstas, nes byloje nustatyta, jog plėšimo metu S. P. panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, t.y. kirvį, juo grasino nukentėjusiajai V. K. ir taip atėmė jai galimybę priešintis (b.l. 20-21, 47-148), todėl nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 2 dalį ir negali būti perkvalifikuota pagal BK 180 str. 1 dalį. S. P. nusikalstamos veikos kvalifikacija yra aiškiai motyvuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Nors S. P. pirmos instancijos teisme teigė pardavėjai tepasakęs „nieko jums nedarysiu“ ir tvirtino V. K. visai negrasinęs, o kirvį iš maišelio išsiėmęs tik daužydamas vitriną, tačiau apklausiamas įtariamuoju (b.l. 83-85, 149) jis patvirtino: „Imdamas kirvelį aš supratau, kad tai ginklas, kad aš darau negerai, bet tuo momentu nieko geresnio nesugalvojau. Dar pagalvojau, kad kirvuku galėsiu išdaužti vitrinos stiklą“,... „ Drąsiai įėjau į parduotuvę, iš maišelio išsitraukiau kirvuką ir pardavėjai pasakiau: tik nešauk ir viskas bus gerai“. Šią aplinkybę apeliantas iš dalies nurodė ir apeliaciniame skunde. Tokius nuteistojo veiksmus patvirtino nukentėjusioji V. K. , kuri nurodė, kad S. P. prieš ją buvo užsimojęs kirvuku, tik neprisiminė, kokiais konkrečiais žodžiais jai buvo grasinama (b.l.147-148). Tokius nuteistojo žodžius kolegija laiko akivaizdžiu grasinimu susidoroti.

Nepagrįstas apelianto motyvas, kad V. K. nebuvo padaryta žala, kad ji nėra nukentėjusioji, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. K. nurodė, kad įvykio metu ji labai išsigando, dėl ko po minėto įvykio turėjo vartoti vaistus, t.y. jai buvo padaryta moralinė žala, todėl, vadovaujantis BPK 28 straipsnio nuostatomis, ji pagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 20-21, 24).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. K. atpažino S. P. kaip parduotuvę apiplėšusį asmenį, nurodydama, kad jį atpažįsta iš akių, nes įvykio metu jos buvo „taip pat išpūstos“ (b.l. 64). Iš bylos medžiagos matyti, kad asmens parodymas atpažinti buvo atliekamas po nukentėjusiosios V. K. apklausos, kurios metu ji nurodė, kad „pamačiusi vyriškio akis jas prisiminiau, nes jos pasirodė labai matytos <...>“ (b.l. 20-21). Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad parodymo atpažinti metu jis, priešingai nei nusikaltimo padarymo metu, buvo be gobtuvo ir neužmaskuotu veidu, nėra pagrindas pripažinti šį procesinį veiksmą neteisėtu, nes V. K. jį atpažino būtent iš akių, kurios nusikaltimo padarymo metu nebuvo užmaskuotos. Baudžiamojo proceso kodekso 192 straipsnis nenustato konkrečios vietos, kurioje turi būti atliekamas asmens parodymas atpažinti, todėl atliekant šį veiksmą areštinėje minėto įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Skirdamas S. P. bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau buvo teistas, tačiau naujo nusikaltimo padarymo metu teistumas jam buvo išnykęs, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi pastovios gyvenamosios vietos (b.l. 103), yra priklausomas nuo alkoholio (b.l. 114), žalos neatlygino, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos įrodymų matyti, jog S. P. iš anksto detaliai planavo šį nusikaltimą, rinkosi priemones, stebėjo aplinką, kas jį apibūdina, kaip linkusį nusikalsti asmenį.

Tačiau kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą pripažino ir ikiteisminio tyrimo, ir bylos nagrinėjimo teisme metu bei nuoširdžiai gailėjosi ( b.l. 83-85, 95, 147, 151). Teisiamajame posėdyje nuteistasis nukentėjusiosios atsiprašė (b.l. 147,151). Be to, iš nuteistojo prašymo matyti, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu jis pats paprašė tyrėjos A. S. jį apklausti, nurodydamas, jog nori duoti tikslesnius parodymus apie nusikaltimo padarymą (b.l. 82). Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis neneigė kirviu išdaužęs UAB „Digikomas“ Pakruojo TELE-2 atstovybėje esančios vitrinos duris, taip pat nurodė norėjęs paimti ne du, o visus vitrinoje buvusius telefonus, tačiau pardavėjai pradėjus šauktis pagalbos, jis to padaryti nespėjęs. Kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. gailisi dėl nusikaltimo, nukentėjusiosios atsiprašė.

Kadangi S. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, o kolegija pripažįsta vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, vadovaujantis BK 54 str. ir 61 str. nuostatomis, švelnintina jam pagal LR BK 180 str. 2 dalį paskirta bausmė, sumažinant laisvės atėmimo bausmės dydį vieneriais metais. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (BK 54 str.2 d.1, 2 punktai), dar labiau švelninti bausmę apelianto skunde nurodytais motyvais, t.y. kad nusikaltimą jis padarė dėl nenusisekusio šeimyninio gyvenimo, sunkumų ieškant darbo ir dėl to kilusios depresijos, nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi LR Baudžiamojo proceso kodekso 326 str.2 d.2 p., 328 str. 1, 2 p., nusprendžia:

Nuteistojo S. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti:

S. P. , pripažinto kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei jam pagal LR BK 180 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 punktu, šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal LR BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams - subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. P. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.