- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- II-50-859/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01328-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucijos), priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei I. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Institucijos vyriausiosios specialistės I. M. 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-14258-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22179440627.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Institucijos vyriausioji specialistė I. M. 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu nustatė, kad R. A. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2022 m. birželio 1 d. 6.17 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Šiais savo veiksmais pažeidė KET 150.10 punktą.
R. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 70 EUR dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skundu pareiškėja R. A. prašo Institucijos panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami ir atvejai, kai administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Pareiškėjos teigimu, skundžiamą nutarimą Institucija priėmė būtent neįvertinusi visų reikšmingų įrodymų ir savo sprendimą argumentuodama subjektyvia, neparemta objektyviais įrodymais – pėsčiųjų skundais – nuomone. Pareiškėja sutinka, kad 2022 m. birželio 1 d. apie 6 val. ryte jos vardu registruotas automobilis stovėjo ties privačia automobilių stovėjimo aikštele nutarime nurodytu adresu, tačiau mano, jog KET 150.10 punkto pažeidimas nebuvo padarytas. Tokioje vietoje pastatytas automobilis, Pareiškėjos vertinimu, niekam nekliudė – gyvenamajame rajone nėra neįgaliųjų, o ir pats rajonas nepritaikytas ne tik kad neįgaliesiems, bet nepatogus gyventi ir sveikiems asmenims, nurodytoje vietoje negalimas gatvės kirtimas, nes priešingoje gatvės pusėje esantis šaligatvis nuo važiuojamosios dalies pusės yra apželdintas, nurodytu laiku, t. y. 6 val. ryte, gatvėse nėra pėsčiųjų, tai ramybės metas. Visos šios aplinkybės, susijusios su kliudymu ar nekliudymų kitiems eismo dalyviams, Institucijos net nebuvo tiriamos. Papildomai pažymėjo, kad transporto priemonė stovėjo dešiniajame kelkraštyje, už kelių metrų tiek nuo ženklo, žyminčio gyvenamosios zonos pabaigą, tiek ir nuo geltonosios linijos, draudžiančios stovėti ties įvažiavimu į stovėjimo aikštelę, stovėjimą draudžiančių ženklų automobilio stovėjimo vietoje nebuvo.
Teismo posėdyje pareiškėja savo skundą palaikė. Nurodė, kad nuėjusi į administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesą, paklausė, kokį pažeidimą padarė, t. y. kam trukdė pastačiusi automobilį toje vietoje 6.17 val., į ką jai buvo atsakyta, jog negalėjo pravažiuoti neįgalieji su vežimėliais. Į pareiškėjos argumentus, kad mikrorajonas nėra pritaikytas neįgaliesiems, nes ten yra labai aukštas bortelis (atsiuntė nuotraukas, kuriose tai matyti), o neįgalieji turi truputį nuvažiuoti atgal, nes yra nusileidimas į privačias, daugiaaukštes stovėjimo aikšteles, jai buvo pasakyta, kad automobilį pastatė ant posūkio. Į ką pareiškėja atsakė, jog tada yra kitas administracinio nusižengimo punktas. Tuomet pareiškėjai nurodyta, kad automobilis trukdo pėstiesiems, į ką pareiškėja atsakė, jog pėstieji ten negali eiti, nes kita pusė yra apželdinta, jie turi paeiti atgal (buvo nusiųstos nuotraukos). Perėjimas yra kitoje vietoje, kur baigiasi želdiniai, pereinama į kitą gatvės pusę ten, kur yra akligatvis, o ten yra garažai ir stovėjimo aikštelės, tačiau gyvenamųjų namų ten nėra. Paklausus, kam ji trukdė savo automobiliu, jai buvo pasakyta, kad protokolą surašė asmenys, kurie anksčiau dirbo policijoje ir kad Institucijos atstovė jais visiškai pasitiki. Pareiškėjai pasakius, kad ji sutiks su tuo, kad padarė administracinį nusižengimą, jeigu bus gautas nors vienas skundas dėl to, kad jos automobilis trukdė kažkam praeiti, kadangi toje vietoje nuolat statomi automobiliai, o 7.00 val. automobilių jau nebūna, nes žmonės išvažiuoja į darbus, jai buvo pasakyta, kad gali eiti ir pati ieškoti tokio skundo. Nuėjusi į kitą kabinetą, kuriame buvo asmenys, surašę administracinio nusižengimo protokolą, jie negalėjo nurodyti buvo ar nebuvo gautas skundas dėl tokio automobilio priparkavimo ir nusiuntė ją į dispečerinę Vilniaus miesto savivaldybėje. Paskambinusi į dispečerinę pareiškėja buvo informuota, kad skundo nebuvo, žmonės nesikreipė dėl to, jog automobilis trukdo praeiti ar pravažiuoti neįgaliųjų vežimėliu. Dispečerinėje buvo patikrinta tik to mėnesio išklotinė. Tada ji parašė skundą. Nurodo, jog sutinka, kad tuo atveju, jeigu būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jog automobilis stovi sankryžoje, jos požiūris į pritaikytą pirminę nuobaudą būtų kitoks. Papildomai nurodė, kad jų aikštelė prie namo talpina 12 automobilių, o butų yra 200. Jos nuomone, Institucijos atstovė nenorėjo gilintis į bylos esmę. Nesumokėjo baudos, nes norėjo išsiaiškinti priežastis, kadangi seniai ten gyvena, niekas skundų nerašo, tikrai būtų žinoję, jeigu automobilis būtų kam nors trukdęs praeiti. Automobilis buvo pastatytas naktį, žinant, kad 6.30 val., jis išvažiuos, todėl ir atstumas nebuvo gražiai sureguliuotas, 6.30 val. tas automobilis išvažiavo.
Institucijos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodė, kad dėl paties nusižengimo, KET 150.10 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kur negalima statyti automobilio. Vienas iš tų punktų nurodo, jog automobilio negali statyti ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudo kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Automobilio pastatymas ties posūkiu blokuojant pėstiesiems skirtą šaligatvį yra akivaizdus kliudymas pėsčiųjų eismui. Jeigu KET draudžia statyti, gauti žmonių skundų, kad ten negalima statyti, nėra jokios būtinybės. Į teisėjo klausimus, atsakė, kad pareiškėja norėjo sužinoti, ar dėl nusižengimo buvo gautas konkretus skundas, kad automobilis kažkam trukdė. Kadangi byloje tokios informacijos nebuvo, nusižengimas buvo surašytas ne pagal konkretų skundą, o pagal KET 150.10 punktą, kuris įvardintas kaip kliudymas. Nagrinėjant bylą kliudymo faktas nebuvo vertinamas kaip būtinas būtent šio nusižengimo metu. Vertina, kad skundo nereikia, nes KET ir taip draudžia stovėti ten, kur transporto priemonė kliudo. Mano, kad taip paliktas automobilis trukdė pėstiesiems ir kitiems automobiliams, nes automobilis stovėjo ties posūkiu blokuodamas šaligatvį.
III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
skundas atmestinas.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administracinio nusižengimo konstatavimui, būtina nustatyti, jog buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, administracinis nusižengimas grindžiamas KET 150.10 punkto pažeidimu. Nurodytas punktas nustato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja R. A. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. 2022 m. birželio 1 d. 6.17 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Tą patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas, teismo posėdžio metu duoti Institucijos atstovės parodymai bei fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad pareiškėja pasistatė automobilį ties posūkiu ir, įvertinus automobilio padėtį, tokiu būdu pėstiesiems skirtą šaligatvį užstatė, apsunkino galimybę pereiti į kitą kelio pusę. Pati pareiškėja neginčijo fakto, kad automobilį pasistatė nutarime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, tačiau nesutiko su tuo, jog taip pastatytas automobilis kaip nors kliudė pėsčiųjų eismui. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, jog draudimą stovėti paprastai žymi ne tik draudžiamieji kelio ženklai (nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėja, kad tokių ženklų nebuvo), tačiau pati vieta turi būti tokia, jog pakankamai atidžiam ir rūpestingam vairuotojui būtų aišku, kad joje yra draudžiama statyti automobilius. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAĮ) 2 straipsnio 67 dalį, šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais. Pagal SEAĮ 15 straipsnio 2 dalį, į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją; Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pasirinkdama tokį automobilio parkavimo būdą, t. y. ant posūkio užstatydama šaligatvį ir tokiu būdu, užblokuodama pėstiesiems galimybę nesant perėjos, pereiti kelią kitu SEAĮ 15 straipsnio 2 dalyje leistinu būdu, pareiškėja pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus.
Vien tik objektyvių duomenų nebuvimas, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paliktas stovėti automobilis nesutrukdė nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių eismui, savaime nesuteikia teisės parkuoti automobilį pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes, realiai sukliudė pėstiesiems ar buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog nebuvo gautas nei vienas skundas dėl to, kad tokiu būdu jos priparkuotas automobilis kam nors sutrukdė praeiti ar pravažiuoti, ar kad nurodytoje vietoje negalimas gatvės kirtimas, nes priešingoje gatvės pusėje esantis šaligatvis nuo važiuojamosios dalies pusės yra apželdintas. Net ir ta aplinkybė, kad pasistengę pėstieji galėtų praeiti ir pro tarp automobilių paliktus tarpus bei pereiti į kitoje gatvės pusėje esantį šaligatvį, neeliminuoja fakto, kad automobilis pastatytas ne transporto priemonių parkavimui skirtoje vietoje. Analogiškai atmestini ir pareiškėjos argumentai, jog automobilis buvo pastatytas naktį, o iš nurodytos vietos išvažiavo 6.30 val., pats administracinis nusižengimas užfiksuotas anksti ryte (t. y. 6.17 val.), kai rajono gyventojai į darbus išvažiuoja tik apie 7 val. ir pan. Šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar jos dydžio, tačiau skunde šie klausimai nėra keliami, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Institucijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti šį procesinį sprendimą pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. M. 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR-N-14258-2022 palikti nepakeistą ir R. A. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.