- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1519-254/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00422-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- Z. P.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2450-191/2013 pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei Z. P. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje žemėje, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 3 d. savavališkos statybos aktą Nr. SA-51 (toliau Aktas) (t. 1, b. l. 10) ir Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. V-704 „Dėl savavališkos statybos valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) g. 2, (duomenys neskelbtini) II k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. padarinių pašalinimo“ (toliau Įsakymas) (t. 1, b. l. 12).
Žemesnės instancijos teismas
Akte nustatyta, kad ieškovė savavališkai vykdė statybos darbus, prie nuosavybės teise priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) g. 2, (duomenys neskelbtini) II k., Kauno r. (toliau namų valda), valstybinėje žemėje pasistatė tvorą: medinių lentelių ant plytų mūro stulpelių su pamatu, 1,50 m. aukščio (toliau – tvora). Ieškovė nepateikė žemės savininko rašytinio sutikimo, todėl statyba pažeidžia statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 1 priedo 1 punktą.
Ieškovė nesutiko su aktu todėl, kad jį surašiusios specialistės nesidomėjo nei tvoros statybos metais, nei kieno žemėje ji stovi. Ieškovė nurodė, kad dar 1992 m. rugsėjo 30 d. sutartimi (registro Nr. 3-7239) pirko butą adresu (duomenys neskelbtini) g. 2-3, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. 1994 m. spalio 13 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P52/94-1017 (registro Nr. 52/10814) įsigijo 354 kv. m žemės sklypą, tvora stovėjo už sklypo ribų, ją nugriovė apie 1992 m., tvarkant savo kiemą ir įvažiavimą. 1994 m. birželio 6 d. gavo statybos leidimą Nr.79-R pastatų rekonstrukcijai, tam neprieštaravo ir kaimynai, atstatė ir tvorą. 2004 m. sausio 20 d. statinių eksplikacijos sklypo (duomenys neskelbtini) g. 2 plane pagal esamą padėtį pažymėta viso sklypo ribos, įskaitant ir ginčo tvorą, buvo atlikti sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Ieškovė nurodė, kad kartu su atliekama pastatų rekonstrukcija, 2002 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi dėl žemės sklypo padidinimo iš laisvos valstybinės žemės fondo. Kol ruošiamas detalusis planas, tikslinamos ribos, ji 2009 m. birželio 16 d. prašė leisti išsinuomoti ruošiamą prijungti žemę, įskaitant 60 kv. m žemę, tarp taškų 2 ir 3, tačiau prašymas nebuvo išspręstas, todėl ieškovė iš dalies pripažįsta, kad dalis ginčo tvoros randasi valstybinėje žemėje.
Šalies argumentai
Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, o jei šio įpareigojimo ieškovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - įpareigoti atsakovę nugriauti tvorą, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės. Ieškovė valstybinėje žemėje pastatydama tvorą be supaprastinto statinio projekto, su atitinkamų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, ir be Kauno apskrities viršininko administracijos (dabar Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) raštiško sutikimo pažeidė 2002 m. balandžio 16 d. Įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (arba Reglamento) 1 priedo 2 lentelės 12 punkto reikalavimus. Ieškovė nepateikė jokių tvoros valstybinėje žemėje statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, todėl Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir įpareigojo ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, o jei šio įpareigojimo ieškovė neįvykdys – įpareigoti atsakovę nugriauti tvorą, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovės. Sprendimas grindžiamas šiais motyvais:
1. Dėl ieškinio reikalavimų. Ieškovė nepateikė supaprastinto statinio projekto, su atitinkamų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, ir Kauno apskrities viršininko administracijos (dabar Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) raštiško sutikimo, todėl teismas laikė, kad Aktas ir Įsakymas yra teisėti. Ieškovė iš dalies pripažino, kad tvoros dalis ir sklypas Nr. 5 nėra išpirktas iš valstybės, projekto nėra, išduotos tik sąlygos ruošti detalųjį planą (t. 1, b. l. 140). Be to, teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr.85-2566) (toliau ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų.
2. Dėl priešieškinio reikalavimų. Ieškovė aiškina, kad tvora buvo aptverta 1994 m. Tačiau, tokias aplinkybes, teismo nuomone, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymais: pateiktas 1994 m. gegužės 5 d. rengtas J. A. ir R. A. namų valdos sklypo planas, kurio plotas buvo išpirktas 26,63 a. ir kuris buvo tokių pačių ribų kaip ir įregistruotos šiai dienai ieškovės nuosavybės teise. Tvora minėtame plane pažymėta ant sklypo ribos. Minėtas planas patvirtina, kad tvora, kuri pastatyta už sklypo ribų, ten nestovėjo. Byloje yra pateiktas l994 m. birželio 6 d. išduotas statybos leidimas, kuriame projektuojamas gyvenamasis namas, statomas garažas ir ūkinis pastatas. Duomenų, kad būtų projektuojama tvora arba tvora jau pastatyta, tame projekte taip pat nėra užfiksuota. Nuo 1992 m. galiojo Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintos Miestų ir gyvenviečių respublikinės statybos normos Nr. (duomenys neskelbtini)92, kuriose buvo reglamentuota, kad kiekvienas pilietis įsigytame sklype gali statyti namą ir jo priklausinius. Buvo galima statyba tik įsigytame sklype. Atitinkamai minėtų normų 2.5 punktas numatė, kad sklypai nuo gatvės gali būti atsitveriame ne aukštesnėmis kaip 1.20 m aukščio tvoromis. Ginčo tvora yra 1.50 m. Ginčo tvorai už nuosavybės teisės ribų ir 1.50 m. aukščio buvo privalomas statybos leidimas. Nuo 1995 m. įsigaliojo kitos Respublikinės statybos normos (duomenys neskelbtini)94, kurių 7 punktas taip pat reglamentavo, kad statytojas savo teisę statyti tvorą gali įgyvendinti tik jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Minimu laikotarpiu galiojantis Statybos įstatymas numatė analogiškas nuostatas (3 straipsnis), kada gali būti įgyvendinamos statytojo teisės. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, kad statytojas gali įgyvendinti savo teisę, tik kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, valdomas nuosavybės teise ar valdo kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Ieškovės pastatyta tvora nėra jai nuosavybės teise ar kitais įstatymo pagrindais valdomame žemės sklype. Ieškovė pažeidė ir Statybos įstatymo 12 straipsnyje numatytus statytojo pagrindus, kuris numatė statytojui turėti projektą ir gauti statybos leidimą prieš atliekant bet kokius statybos darbus. Šiuo metu galiojantis statybos reglamentas (2 lentelė) numato, kad užtvarai nuo 1 m iki 2 m aukščio yra I grupės nesudėtingos inžinerinių statinių kategorijos. Ginčo tvora yra 1.50 m. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas reglamentuoja, kad naujo nesudėtingo statinio statybai yra privaloma rengti supaprastintą statybos projektą Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Aplinkos ministerijos nustatyti atvejai reglamentuojami kitame STR 1.07.01:2010 ir minėto reglamento 32 punkte, kuriame nurodomi atvejai, kada reikalinga rengti atitinkamos rūšies projektą ir gauti rašytinį pritarimą, pateikiami pagal reglamento 6 priedą. 6 priedo 3.3 punktas reglamentuoja, kad statant valstybinėje žemėje visais atvejais reikalingi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui. Ginčo tvorai buvo privaloma gauti statybą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė nurodo iš namų inventorinės bylos, kad 1970 m. buvo inventorizuota tvora, tačiau tai buvo metalo tinklo tvora su metaliniais stulpeliais. Kad ginčo tvora teisiškai įregistruota paneigia ir priimta įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis (t. 1. b. l. 195-199), kuria ieškovės (pareiškėjos) skundas buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti šiais argumentais:
1. Dėl ieškinio reikalavimų. Tvora pastatyta 1970 m., iki Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 įsigaliojimo, todėl jis šiuo atveju negalėjo būti taikomas. Surašant savavališkos statybos Aktą, tvora nebuvo identifikuota. Akte nurodytas tvoros aukštis nesutampa su realiu tvoros aukščiu, nes civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad tvora yra 1,30 m aukščio, o ne 1,5 m aukščio. Iš byloje esančių įrodymų (fotonuotraukų ir kt.) matyti, kad atsakovės prašomą nugriauti tvorą sudaro ne tik tvora bet ir vartai. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Atsakovė nepateikė jokio galiojančio žemės sklypo dokumento, iš kurio būtų matyti, kad tvora stovi valstybinėje žemėje. Priešingai, ieškovė pateikė visą eilę rašytinių įrodymų (žemės sklypų planų, suderintų su atitinkamomis institucijomis), kurie patvirtina faktinį ieškovės žemės sklypo kartu su tvora naudojimąsi.
2. Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismas neįvertino, kaip ir kokiu mastu savavališka statyba pažeidžia viešąjį interesą, nenustatė žalos ir jos dydžio, neišsprendė, ar padaryti pažeidimai objektyviai negali būti pašalinti kitais būdais, nei nugriaunant statinius. Teismas, prieš priimdamas sprendimą įpareigoti nugriauti statinį, turėjo svarstyti apeliantės argumentus dėl galimybės parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą (rekonstrukciją) leidžiantį dokumentą, aiškintis aplinkybes, ar teritorijoje, kurioje nustatyta savavališka statyba, tokie statinio rekonstravimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų dokumentus (jeigu šie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir ar tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad tiek 2004 m., tiek 2010 m. yra išduotos detaliojo planavimo sąlygos, su visų institucijų pritarimais, pagal kurias apeliantei yra leidžiama performuoti žemės sklypą. Performavus žemės sklypą, pastatyta tvora bus apeliantei priklausančiam žemės sklype. Su šia aplinkybe teisminio nagrinėjimo metu sutiko ir atsakovė bei trečiasis asmuo, todėl galima konstatuoti, kad teismas priėmė sprendimą, kuris faktiškai negalės būti įvykdytas. Teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi, nes šią administracinę bylą išnagrinėjęs Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tvora yra išregistruota formaliais pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Dėl ieškinio reikalavimų.
1.1. Atsakovė nesutinka, jog tvoros statybos metai 1970 m. Teismui pateiktos statinių, esančių namų valdoje, kadastro ir registro bylos bei pačios apeliantės teismui pateikta 1992 m. rugsėjo 20 d. įvairių statinių namų valdybos įkainojimo suvestinė (t. 2, b. l. 39) patvirtina, jog 1970 m. buvo pastatyta 1,20 m aukščio metalo vielos su metalo strypais tvora. Ginčo tvora yra medinių lentelių ant plytų mūro stulpelių su pamatu ir 1,50 m aukščio. Taip pat niekuo nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad tvoros statybos pabaigos metai – 1994 m. Tvora laikinai buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, 2010 m. balandžio 28 d. namų valdos bendrasavininkų susitarimo pagrindu, tačiau tokių duomenų įrašymas buvo nuginčytas teismine tvarka ir tvoros teisinė registracija panaikinta po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A492-2065/2012 (t. 1, b. l. 195-199) priėmimo, įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-999-244/2012. Tvoros išregistravimo aplinkybę patvirtina bylos medžiagoje esančio 2013 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.7 ir 2.8 punktai (t. 2, b. l. 56-60). Todėl remtis ieškovės nurodomais duomenimis nėra teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad pačios ieškovės užsakymu 2004 m. vasario 13 d. atliekant tvoros kadastrinius matavimus tvoros statybos metai buvo nurodyti 2003 m. ir tik vėliau, jau vykstant teisminiams ginčams dėl tvoros statybos teisėtumo, apeliantės iniciatyva buvo bandoma pakeisti tvoros statybos metus iš 2003 m. į 1994 m. Be to, tvoros egzistavimas pirmą kartą užfiksuotas tik 2003 m. ir 2004 m. rašytiniuose įrodymuose (pvz. ant 2003 m. spalio mėnesį UAB „Architektų pastogė ir ko“ topografinės nuotraukos (t. 1, b. l. 21), parengtos gyvenamojo namo, verandos ir ūkinio pastato su garažu projekto korektūros (t. 1, b. l. 20), kuriame tvora kaip projektuojamas statinys neįvardinama; 1994 m. gegužės mėnesį rengtame namų valdos žemės sklypo ribų plane (t. 1, b. l. 16), kartografuota būtent vielos tinklo tvora ant namų valdos sklypo ribos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri vėliau buvo išardyta ir, užimant papildomai 50 kv. m. valstybinės žemės plotą į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užtverta tvora. Taigi, nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad surašant Savavališkos statybos aktą ir Įsakymą negalėjo būti taikomas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“.
1.2. Net jei ir pasitvirtintų ieškovės nurodomos aplinkybės, kad tvora statyta 1994 m., tokios tvoros statyba negali būti pripažįstama teisėta. Nuo 1993 m. vasario 1 d. įsigaliojusių respublikinių statybos normų (duomenys neskelbtini)92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, patvirtintų Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243, 1.4 punktas reglamentavo, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis įsigytame sklype gali statyti namą ir jo priklausinius (ūkinius, buities, verslo statinius bei įrenginius), jeigu tai neribojama patvirtintuose gyvenamųjų kvartalų planavimo projektuose. Atitinkamai 2.5 punkte numatyta, kad sklypai nuo gatvės gali būti atitveriami ne aukštesnėmis 1,2 metro tvoromis, kai ginčo tvora 1,5 m aukščio. Nuo 1995 m. vasario 1 d. įsigaliojusių Respublikinių statybos normų (duomenys neskelbtini)94 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės“ 7.3 punktas reglamentavo, kad be leidimo gali būti statomi tvoros ir atraminės sienutės kaimo vietovėse statytojams nuosavybės teisėmis priklausančiuose, nustatyta tvarka išnuomotuose arba laikinam naudojimui skirtuose žemės sklypuose, kuriuose netaikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
2. Atsakovė nesutinka, kad surašant Savavališkos statybos aktą tvora nebuvo identifikuota, tvoros aukštis nesutampa su realiu tvoros aukščiu. Visų pirma, šie ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra nauji. CPK normos nenumato galimybės apeliantui apeliacinės instancijos teisme kelti naujų argumentų ar reikalavimų, atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde pareikšti ieškovės nauji argumentai atmestini. Be to, nuo pat šios civilinės bylos pradžios apeliantė neginčijo aplinkybės, kad jai yra žinoma, už kurią tvorą surašytas Savavališkos statybos aktas. Apeliantė dar 2010 m. vasario 11d. ieškinyje (ieškinio 2 psl. 17 eilutė) patvirtino, kad 1992 m. nugriovė vieną tvorą, vietoj kurios buvo pastatyta kita tvora, už kurią ir surašytas Savavališkos statybos aktas. Taip pat apeliantė niekada neginčijo Savavališkos statybos akte nurodyto Tvoros aukščio 1,5 m ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė tokias aplinkybes paneigiančių rašytinių įrodymų.
Šalies argumentai
3. Įsakymo neteisėtumo nepatvirtina apeliantės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad prašomą nugriauti tvorą sudaro ne tik tvora, bet ir varteliai. Varteliai yra tvoros sudedamoji dalis, tai nėra atskiras statinys. Tvora ir joje esantys varteliai yra vientisas statinys iš tų pačių statybinių medžiagų (medinių lentelių ir plytų mūro stulpelių su pamatu) ir įrengti vientiso statybos proceso metu. Ir tvora, ir varteliai atlieka tą pačią sklypo aptvėrimo funkciją.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nesutinka, kad ji nepateikė žemės sklypo dokumento, kuris patvirtintų, kad tvora stovi valstybinėje žemėje. Šią aplinkybę patvirtina eilė pačios ieškovės teismui pateiktų planų, tarp jų: su įvairiomis institucijomis suderinta „Žemės sklypo, Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) II k., (duomenys neskelbtini) g. 2, padidinimo iki 400 kv. m. iš laisvo valstybinės žemės fondo schema“ (t. 1, b. l. 34); 2004 m. vasario 3 d. pastatų teisinei registracijai suderintas 3120 kv. m. žemės sklypo planas (t. 1, b. l. 24), pagal 2004 m. vasario 13 d. duomenis sudaryta statinių išdėstymo schema (t. 1, b. l. 23); 2010 m. gegužės 4 d. IĮ „Infotopa“ parengtas žemės sklypo planas nuomos sutarties sudarymui (t. 1, b. l. 140) ir eilė kitų rašytinių įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino. Kad ginčo tvora pastatyta valstybinėje žemėje patvirtina dar nuo 2004 m. pačios ieškovės bandomos atlikti valstybinės žemės prijungimo prie namų valdos procedūros.
2. Dėl priešieškinio reikalavimų. Byloje nėra ginčo dėl to, jog savavališkai pastatyta tvora yra apeliantei nuosavybės teise nepriklausančioje valstybinėje žemėje, minėtos žemės apeliantė nevaldo ir nenaudoja jokiais kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir su valstybinės žemės patikėtiniu nėra sudariusi susitarimo dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi apeliantė neturi teisės valstybinėje žemėje prie Namų valdos įgyvendinti statytojo teisių, t. y. neturi objektyvios galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą tvoros statybai įteisinti, teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo apeliantę tvorą nugriauti. Tai, jog apeliantei 2010 m. išduotos detaliojo planavimo sąlygos, nereiškia galiojančio detaliojo teritorijų planavimo ar kito įstatymais jam prilyginto teritorijų planavimo dokumento egzistavimo, nes detalusis planas dar net nepradėtas rengti, o apeliantės teiginiai, kad detaliuoju planu performavus namų valdą, tvora bus apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, grindžiami tik prielaidomis.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatytu laiku nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl administracinių aktų panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Apeliantė prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) CPK 322 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Byloje pakankant rašytinių įrodymų, kolegija nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas šioje byloje nėra būtinas.
Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata vadovaujantis teisėjų kolegija priėmė ir vertino tik tuos rašytinius įrodymus, kurie surašyti po skundžiamo 2013-04-02 teismo sprendimo priėmimo ir susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros eiga.
Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai 2009-12-03 aktu Nr. SA-51 konstatavo, kad apeliantė prie nuosavybės teise priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) g.2, (duomenys neskelbtini) II k., Kauno raj., valstybinėje žemėje ūkio būdu pastatė tvorą: medinių lentelių ant plytų mūro stulpelių su pamatu, 1,50 m. aukščio. Akte nurodyta, kad tvora yra I-os grupės nesudėtingas statinys, kuriam taikomi II-os grupės statinio reikalavimai, nes pastatyta valstybinėje žemėje. Nors tokiam statiniui statybos leidimas nereikalingas, tačiau yra reikalingas žemės savininko (apskrities viršininko) rašytinis sutikimas, kurio apeliantė neturi. Akte konstatuota, kad pastačius ginčo statinį be žemės savininko sutikimo buvo pažeista STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ I priedo I punktas.
Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012, 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013).
Kolegija nesutinka su apeliante, kad ginčo tvoros statybos metai yra 1970 m. ir, kad tokiu atveju STR 1.01.07:2002, kuris įsigaliojo nuo 2002-07-01 ir neteko galios 2010-10-01, nuostatos negali būti taikomos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad dėl tvoros statybos laikotarpio apeliantė nebuvo nuosekli. 2010-04-07 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ankstesnė žemės sklypo tvora buvo nugriauta 1992 m., o ieškovė ją atstatė 1994 m. Tačiau 2010-01-08 prašyme (I t., b.l. 91) apeliantė nurodė, kad sena tvora buvo 1994 m. ir tik vėliau nugriauta ir atstatyta. 2005-12-28 rašte apeliantė (duomenys neskelbtini) seniūnui nurodė, kad tvoros buvo pertvertos 1994 m. rudenį. Kilus ginčui dėl tvorų t7, t10, t11, t12, t13, kurios stovi ant valstybinės žemės 2010-05-03 teisinės registracijos neteisėtumo (I t., b.l. 169-170, 180, 181-182, 185-186), Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012-09-06 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A492 -2065/2012 konstatavo, kad ginčo statiniai yra pažymėti už suformuoto ir nekilnojamame turto registre įregistruoto žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje. Be to, šioje nutartyje konstatuota, kad 2010 parengtoje kadastro duomenų byloje statinių t11, t12, t14 statybos metai nurodyti 1994 m., tačiau ankstesnio - 2004 m. kadastrinių duomenų nustatymo metu šių objektų statybos metai nurodyti 2003 m., atitinkamai statinių t.7, t 9 statybos metai 2010 m. kadastriniuose duomenyse nurodyti 1996 m., o 2004 m. fiksuotuose - 2003 m. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagal bylos duomenis nurodė, kad tvoros egzistavimas primą kartą užfiksuotas tik 2003 m. ir 2004 m. rašytiniuose įrodymuose, pvz. ant 2003 m. spalio mėnesį UAB „Architektų pastogė ir ko“ topografinės nuotraukos (t. 1, b. l. 21), parengtos gyvenamojo namo, verandos ir ūkinio pastato su garažu projekto korektūros (t. 1, b. l. 20), kuriame tvora kaip projektuojamas statinys neįvardinama; 1994 m. gegužės mėnesį rengtame namų valdos žemės sklypo ribų plane (t. 1, b. l. 16), kartografuota būtent vielos tinklo tvora ant namų valdos sklypo ribos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri vėliau buvo išardyta ir, užimant papildomai 50 kv. m. valstybinės žemės plotą į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užtverta tvora. Apibendrinant pirmiau nurodytus duomenis, kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantei, kad ginčo tvoros statybos metų pradžia 1970 m., o pabaiga 1994 m., kuomet jokių patikimų duomenų šias aplinkybes patvirtinančių, apeliantė į bylą nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčai dėl statybos teisinių santykių yra dispozityvūs, juose nenustatyta teismo pareigos būti aktyviam, imtis priemonių išsiaiškinti ieškovės ieškinio ir atsikirtimų į priešieškinį įrodymui reikšmingas aplinkybes; kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Dėl to siekdama atsikirsti į atsakovės reikalavimus ir paneigti aplinkybę, kad tvora valstybinėje žemėje pastatyta savavališkai, apeliantė turėjo įrodyti, jog jos statybai buvo gauti visi pagal statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus privalomi dokumentai. Imant duomenis, kurie užfiksuoti pirmiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose apie tvoros egzistavimą valstybinėje žemėje, galima labiau tikėtina išvada, kad ginčo tvoros statybos metai galėjo būti apie 2003 m., todėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-03 akte Nr. SA-51 statinių savavališka statyba pagrįstai buvo konstatuota pagal tuo metu galiojusio STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ I priedo I punkto reikalavimus. Net jeigu laikyti, kad tvora buvo pastatyta ieškovės nurodomu laiku – 1996 m., tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuo 1995-02-01 galiojusio respublikinių statybos normų (duomenys neskelbtini)94 „Leidimų statyti ir griausti statinius išdavimo taisyklių“ 7.3 punktu, kuriame nurodyta, kad be leidimo gali būti statomi tvoros ir atraminės sienutės nustatyta tvarka išnuomotose arba laikinam naudojimui skirtuose žemės sklypuose, kuriuose netaikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovė valstybinės žemės sklypą, kuriame pastatyta tvora valdė teisėtai, todėl ji nepaneigė aplinkybės, kad tvora pastatyta savavališkai, tuomet jos ieškinys pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr.3K-3-240/2009, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012). Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 str. (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-993 redakcija) nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje (straipsnio 2010 m. liepos 1 d. redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) įpareigoti nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigoti išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; arba 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį, įpareigojo ieškovę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2011, 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Kolegija sutinka su apeliante, kad teismas, prieš priimdamas sprendimą įpareigoti nugriauti statinį, turėjo svarstyti apeliantės argumentus dėl jos teisės įteisinti savavališką statybą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė iki bylos iškėlimo teisme ir viso jos nagrinėjimo metu siekė galimybės prijungti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statinys ir taip įteisinti jo statybą. 2010 m. jai išduotos detaliojo planavimo sąlygos. Apeliantė apeliaciniam teismui pateikė 2013-07 mėn. parengtą detalųjį planą jos sklypo padidinimui, prijungiant 50 kv.m. laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame pastatyta ginčo tvora. 2012-07-30 NŽT prie ŽŪM rašte Nr. 1SS-(8.5)-1382 apeliantei yra nurodyta, kad NŽT 2011-09-30 raštu Nr. 1SS-(8.5)-2439 sutiko, kad įsiterpęs žemės plotas gali būti parduodamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 2, (duomenys neskelbtini), Kauno r. savininkams. Be to, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jau po teismo sprendimo – 2013-05-08 ieškovei duotas NŽT prie ŽŪM sutikimas įteisinti statinius valstybinėje žemėje prie namų valdos su sąlyga, kad prieš tai bus parengtas teritorijų planavimo dokumentas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės priešieškinys turėjo būti tenkinamas iš dalies, sudarant jai galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius ir tik to nepadarius, ieškovė įpareigota tvorą nugriauti, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į bylos duomenis apie jau atliktus savavališkai statybai įteisinti būtinus veiksmus, nustatomas ieškovei 4 mėnesių terminas įstatymų nustatyta tvarka įteisinti šiuo metu valstybinėje žemėje pastatytą medinių lentelių ant plytų mūro stulpelių su pamatu, 1,50 m. aukščio tvorą. Per šį terminą neįteisinus savavališkos statybos, ieškovė įpareigojama per 2 mėnesius jį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, o ieškovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leidžiama atsakovei pačiai pašalinti ieškovės savavališkos statybos padarinius, o tam reikiamos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalį išieškomos iš statytojo.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šių nuostatų buvo laikomasi tik pateikus prašymą dėl 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme (III t., b.l. 10,12). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiama ¼ dalis arba 225 Lt (900 Lt : 2 : 2) išlaidų advokato apmokėti apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str. 3 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies ir teismo sprendimo revoliucinę dalį priešieškinio dalyje išdėstyti taip: leisti ieškovei Z. P. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti prie ieškovei nuosavybės teise priklausančios namų valdos (duomenys neskelbtini) g. 2, (duomenys neskelbtini) II k., Kauno r. valstybinėje žemėje pastatytą medinių lentelių ant plytų mūro stulpelių su pamatu, 1,50 m. aukščio tvorą.
Per nustatytą keturių mėnesių terminą neįteisinus medinių lentelių ant plytų mūro stulpelių su pamatu, 1,50 m. aukščio tvoros statybos, įpareigoti ieškovę Z. P. per du mėnesius ją nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.
Ieškovei Z. P. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai pašalinti ieškovės Z. P. savavališkos statybos padarinius, iš jos išieškant tam reikiamas išlaidas.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti apeliantei Z. P. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) 225 (du šimtus dvidešimt penkis) litus išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.