Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį neužtikrino, kad Bendrovė laikytųsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Taip A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre yra įregistruota 2018 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovės vadovu nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. yra A. J. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. gruodžio 30 d. duomenimis Bendrovėje dirbančių darbuotojų nėra. Vadovaujantis mokestinės nepriemokos integruota kliento informacija 2022 m. sausio 11 d. balansu Bendrovė turi 29270,11 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, iš kurios 3 Eur mokesčio už aplinkos teršimą; 372,16 Eur gyventojų pajamų mokestį ir 3,88 Eur šio mokesčio delspinigiai; 28387 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 495,22 Eur šio mokesčio delspinigiai. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą buvo pateikti paklausimai bankams dėl lėšų judėjimo Bendrovės bankuose esančiose sąskaitose. „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašus per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 26 d. Pagal pateiktus išrašus nustatyta, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis 2020 m. spalio 1 d. buvo 0,01 Eur, per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 26 d. buvo gauta 66692,81 Eur pajamų, padaryta 66692,82 Eur išlaidų ir likutis 2021 m. gruodžio 26 d. sudarė 0,00 Eur. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis 2020 m. spalio 1 d. buvo 0,00 Eur, per laikotarpi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 26 d. buvo gauta 35746,97 Eur pajamų, padaryta 35746,68 Eur išlaidų ir likutis 2021 m. gruodžio 26 d. sudarė 0,29 Eur. Analizuojant sąskaitų išrašus buvo patikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas, banko dokumentai, atsiskaitymas su valstybės biudžetu per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 26 d. Nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 26 d. turėdama mokestinę nepriemoką valstybei, atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad A. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką. Pagal bylos medžiagą, 2022 m. sausio 11 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 29270,11 Eur. Viso nagrinėjamo laikotarpio (nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 26 d.) metu Bendrovė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų darytina pagrįsta išvada, kad A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, sąmoningai laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 26 d. teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. J., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. J. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Teismas, skirdamas nuobaudą A. J. atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad nėra A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebaustas administracine tvarka, neteistas. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas buvo siųstas A. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jo įteikti nepavyko, kiti A. J. buvimo vietos adresai teismui nežinomi, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Teismo nutartis atvesdinti A. J. į teismo posėdį nebuvo įvykdyta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini), bute buvo rastas T. N., kuris paaiškino, kad jau porą metų gyvena šiuo adresu ir A. J. nepažįsta. A. J. kitos gyvenamosios vietos, kontaktinio telefono nustatyti nepavyko. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta A. J. teismo posėdyje nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-72-1034/2022. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.