Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimo, kuriuo D. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d. 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 8 d. 23.43 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VOLVO S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis – 1,85 prom. girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu D. J. neneigia fakto, kad įvykio dieną vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis – 1,85 prom. +/- 1,7 proc. girtumas). Tačiau apeliantas nesutinka su paskirta nuobauda ir prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki 1 metų, kadangi netekęs vairuotojo pažymėjimo prarastų darbą, o jo šeima – pajamų šaltinį.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad D. J. yra nubaustas už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 str. 4 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimu, nustačius vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus D. J. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenį apibūdinančius duomenis (baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui buvo paskirta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda – minimalaus dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Taigi, į aplinkybę, jog D. J. nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, paskirtas baudas sumoka, jau buvo atsižvelgta parenkant nuobaudos rūšį ir nustatant minimalų jos dydį.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (kasacinės nutartys Nr. 2AT-42-2013, Nr. 2AT-41-2014). Apygardos teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas D. J. atžvilgiu nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde D. J. nurodo, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo prarastų darbą (dirba vairuotoju), o jo šeima (augina dukrą, žmona registruota darbo biržoje) – pajamų šaltinį (23–27 b. l.). Būtent į šias aplinkybes savo skundu itin apeliuoja pažeidėjas, tačiau to nepakanka, kad jam būtų taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir atitinkamai švelninama jam paskirta administracinė nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju D. J. buvo nustatytas vidutinis – net 1,85 prom. +/- 1,7 proc. – neblaivumo laipsnis. Vairavimas girtam yra padidinto socialinio pavojingumo pažeidimas, nes sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams ir pačiam pažeidėjui. Nei D. J. darbo pobūdis, nei neigiami padariniai jam ir jo šeimai, šiuo konkrečiu atveju savaime nemenkina pažeidėjo kaltės ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo, todėl D. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę. Pažymėtina, jog asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui ar šeimos poreikiams užtikrinti, turi elgtis itin atsakingai. Taigi, skunde nurodomas aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats D. J., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. J. pirmosios instancijos teismo skirta nuobauda yra proporcinga padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamą nutarimą, kaip skundu prašo apeliantas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarimą nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.