- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-356-531/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- D. V.
Panevėžys,
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. V. skundą dėl 2015 m. birželio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria nebuvo patenkintas jo prašymas dėl paskirtos bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-06-02 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas D. V. prašymas peržiūrėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendį, pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 str. pakeitimus bei paskirti bausmes pagal visus kitus naujai įsigaliojusius BK straipsnių pakeitimus. Kartu nurodė atsižvelgti į tai, kad jis yra individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, dirbantis, turintis gyvenamąją vietą - butą Pasvalio rajone, nuolatines pajamas bei artimuosius, kurie jam padės. Be to, jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nuteistojo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad jam 2015-03-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė yra teisinga ir adekvati tiek jo asmenybei, tiek jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, o be to šis apylinkės teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka jau įsigaliojus naujoms BK nuostatoms, tačiau nebuvo nustatyta jokių sąlygų, keičiančių inkriminuotos veikos kvalifikavimą ar leidžiančių švelninti D. V. paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir tenkinti jo prašymą. Nurodo, kad neturėtų būti vadovaujamasis prielaidomis, jog jis ir ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, o atsižvelgti į teigiamai jį charakterizuojančius faktus – jis dirba, yra individualios įmonės savininkas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pajamas bei artimuosius. Be to, jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, savo kaltę dėl jų padarymo pripažino visiškai, yra apsisprendęs gyventi sąžiningai ir dorai. Visa tai patvirtina, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, o be to, būdamas anksčiau paleistas į laisvę galės greičiau įsilieti į visuomenę ir adaptuotis.
Atsiliepimai į skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nuo 2015-03-24 įsigaliojo BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 str. pakeitimo įstatymo Nr. XII-1554 nuostatos. Naujai įsigaliojusi BK 75 str. 1 d. numato, jog paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidedamas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog nuteistasis siekia būti paleistas į laisvę ir išvengti tolimesnio realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau toks jo prašymas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai nebuvo tenkintas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam inkriminuotai nusikalstamai veikai, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nustatymui, o taip pat paskirtai bausmei aptariamos baudžiamojo įstatymo pataisos, įskaitant ir BK 75 str. nuostatų pakeitimus, nedaro jokios įtakos ir neleidžia keisti jo teisinės padėties. Šią išvadą patvirtina byloje esantys duomenys.
D. V. aptariamu 2015-03-09 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., tačiau ši nusikalstama veika nebuvo keista nuteistojo nurodomu įstatymu Nr. XII-1554. Be to, jis nuteistas už tyčinio, sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymu. Už šį nusikaltimą įstatymų leidėjas yra numatęs tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Matyti ir tai, kad nuteistasis aptariamo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas pagal BK 259 str. 1 d., t.y. už nusikalstamą veiką, taip pat susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka. Ir nors dirbo, nebuvo jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau buvo charakterizuojamas tik patenkinamai. Daugiau jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kas leistų pagrįstai spręsti klausimą dėl BK 62 str., t.y. švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo, nebuvo. Reikšminga ir tai, kad D. V. 2015-03-09 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2015-05-20 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pakeistos laisvės atėmimo bausmės dydis buvo nustatytas artimas sankcijoje numatytam minimumui (laisvės atėmimas 3 metams), o vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis paskirta laisvės atėmimo bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Tokiu būdu D. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Papildomai pažymėtina ir tai, kad D. V. vaidmuo jam inkriminuotame nusikaltime buvo aktyvus, o atliekami veiksmai truko pakankamai ilgą laiką.
Negana to, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, 2015-03-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir procesinis sprendimas buvo priimtas jau įsigaliojus aptariamiems BK pakeitimams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių sutrumpinti D. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kaip kitaip švelninti jo teisinę padėtį. Priešingai, 2015-05-20 Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad D. V. taikyti BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo, o jo prašymas taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą buvo atmestas, nurodant, kad jo asmenybė bei padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės neleidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tokiu būdu visi pirmiau aptarti duomenys rodo, kad nuteistasis ne tik nesilaikė visuomenėje priimtinų taisyklių, bei darė praktiškai analogiškus nusikaltimus, tačiau galimybė bausmės tikslus pasiekti be realaus laisvės atėmimo jau buvo analizuota ir nagrinėjant nuteistojo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kuomet buvo pritarta pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik D. V. paskyrus realų laisvės atėmimą. Taigi galima daryti neabejotiną išvadą, jog pirmiau aptarti baudžiamojo įstatymo pakeitimai nedaro jokios įtakos nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikacijai ir paskirtai bausmei bei neleidžia jos švelninti. Tokios išvados nepaneigia ir aukštesniajam teismui pateiktame skunde išdėstyti argumentai, susiję su nuteistojo užimtumu, socialiniais ryšiais su artimaisiais bei gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką, kadangi visi šie duomenys, nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jie yra reikšmingi sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, o be to jie jau buvo įvertinti priimant 2015-03-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį bei 2015-05-20 Panevėžio apygardos teismo nutartį. Naujų reikšmingų aplinkybių savo prašymui pagrįsti jis nepateikė.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi nuteistojo D. V. prašymas taikyti nuo 2015-03-24 naujai įsigaliojusias BK nuostatas, leidžiančias švelninti asmens teisinę padėtį, buvo atmestas visiškai pagrįstai. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str., 364 str. 8 d. 1 p., teismas
nutarė:
Nuteistojo D. V. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. birželio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.