Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys D. A. (buvusi pavardė –A), A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. G. 1967 m. balandžio 25 d. buvo sudariusi santuoką su A A. G., kurią nutraukė 1992 m. birželio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Ištuokos liudijimas išduotas 1992 m. liepos 9 d. VĮ Registro centras duomenys patvirtina, kad A. G. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaunas, (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1992 m. birželio 29 d. pirkimo pardavimo sutartimi, Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymo Nr. 1-1374 pagrindu. Iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad buvęs ieškovės sutuoktinis A. G. 1992 m. rugpjūčio 13 d. įregistravo santuoką su M. G., nuo 1992 m. lapkričio 12 d. iki mirties (duomenys neskelbtini) jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Kaunas, (duomenys neskelbtini). A. G. (duomenys neskelbtini) mirė. A. G. ir A A. G. buvo susilaukę dviejų vaikų: dukters Danutės ir sūnaus Arūno, kurie byloje yra tretieji asmenys.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1992 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

6. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

7. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės, jos atstovo bei trečiojo asmens D. A. (buvusi pavardė –A) paaiškinimus, darytina išvada, kad nors ieškovė nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdama santuokoje, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai ieškovės asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti ir už asmenines lėšas, kadangi jau santuokos nutraukimo teisme metu, t.y. 1992 m. birželio 18 d., ieškovė su sutuoktiniu A.A. G. kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė. Tai, kad ieškovės buvęs sutuoktinis dar iki santuokos nutraukimo turėjo kitą moterį ir su ieškove negyveno, patvirtina ieškovės ir jos dukros paaiškinimai byloje. Tai patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai – kad netrukus po santuokos nutraukimo A A. G. įregistravo naują santuoką, kitu adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad butą (duomenys neskelbtini), Kaunas, ieškovė įsigijo iš savo asmeninių lėšų, tai patvirtina pateikti taupomojo banko pranešimai, mokėjimo kvitas. Visą laiką po santuokos nutraukimo ieškovė viena su vaikais gyveno bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. buvęs sutuoktinis A A. G. savo lėšomis, darbu ar kitu būdu būtų prisidėjęs prie turto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki savo mirties jis būtų reiškęs pretenzijas dėl minėto turto priklausymo A. G. ar jo naudojimosi.

8. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės bei trečiojo asmens D. A. (buvusi pavardė –A) parodymais, kurie patvirtina faktą, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas, turint tikslą įgyti šį turtą asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamąjį turtą ieškovė išlaikė ir išlaiko viena, nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke, o A A. G. iki savo mirties jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto ieškovei nereiškė. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas pripažįsta, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Pripažintina, jog A. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), priklauso A. G. asmeninės nuosavybės teise.

9. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovei teko kreiptis į teismą ne dėl atsakovės kaltės, o išimtinai dėl to, kad pati ieškovė dar neįregistravusi ištuokos įsigijo butą, kuriam buvo taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumcija, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Įvertinus tai, kad atsakove šioje byloje patraukta Valstybės įmonė Turto bankas, ieškovei nenurodžius, kad ji veikia kaip Lietuvos valstybės atstovė, valstybei galimai paveldint A. G. palikimą, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovės taip pat nepriteistinos, o priteistimos iš pačios ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, asmenine ieškovės A. G. nuosavybe.

Priteisi iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,06 Eur (dešimt eurų 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.