Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama kaltinamojo G. Č. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas grąžindamas baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatas. Nebuvo jokio pagrindo taikyti BPK 58 straipsnio nuostatas dėl teisėjo nušalinimo, todėl sprendimas grąžinti bylą į pirmosios instancijos teismą dėl tariamo teisėjo šališkumo buvo nepagrįstas. Aplinkybė, susijusi su teisėjo G. D. liudijimu ikiteisminiame tyrime, kuris vėliau buvo išskirtas į nagrinėjamą bylą, negalėjo būti vertinama kaip sudaranti šališkumo įspūdį ar objektyvų pagrindą nušalinimui. Priešingai - teisėjas šią aplinkybę viešai atskleidė bylos nagrinėjimo pradžioje, tačiau Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. Budrys 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi teisėjų kolegijos nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nepatvirtino. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar apeliaciniame skunde prokuroro nurodomi nuogąstavimai, prielaidos ir būgštavimai dėl tariamo teisėjo ir viso teismo šališkumo yra pripažintini pagrįstomis aplinkybėmis ir ar jie nėra tik subjektyvaus pobūdžio; ar tokio pobūdžio reiškiamos abejonės savo faktiniu turiniu ir konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis objektyviai pateisinamos bei rodo galimą teisėjo, o kartu ir teisėjų kolegijos šališkumą; ar teismo šališkumą patvirtina realūs faktai ir ar tokie nustatyti faktai savo turiniu, pobūdžiu ir laipsniu sudaro pakankamą pagrindą nuspręsti dėl teisėjo ir teismo nešališkumo stokos; privalėjo nustatyti ne tik patį teisėjo G. D. apklausos faktą pagrindinėje korupcijos byloje, bet ir detaliai aptarusi teisėjo susitikimo ir pokalbio su liudytoju D. Z. apimtį bei ypatumus, patikimai nustatyti, ar pagrindinėje byloje tirti nusikaltimai ir išskirtoje iš pagrindinės tiriami nusikaltimai savo esme bei faktiniu turiniu turi tiesioginį ryšį ar yra susiję tokiu laipsniu, kad akivaizdžiai rodytų galimą teisėjo G. D. neutralumą liudytojo D. Z. parodymų vertinimo aspektu, o per tai ir visos teismo kolegijos (viso teismo) šališkumą. Teismas turėjo įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo procesas buvo organizuojamas ir proceso veiksmai atliekami taip, kad proceso dalyviams galėtų susidaryti įspūdis apie teisėjų kolegijos narių proceso metu vienai iš proceso šalių ar liudytojui D. Z. reiškiamą išankstinį priešiškumą ar palankumą. Priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, objektyviuoju aspektu pagrįstų duomenų apie tai, kad teisėjas G. D. ar kiti kolegijos teisėjai yra susiję su liudytoju D. Z. kokiais nors ryšiais, galinčiais įtakoti jų neutralumą ar suinteresuotumą, nėra. Prokuroro išsakyta abejonė dėl teisėjo G. D. tariamo šališkumo nors ir yra grindžiama tam tikrais individualiais faktais, tačiau nėra pagrįsta realiais faktais, kurių turinys pagrįstai bei teisėtai įtakotų (patvirtintų) teismo šališkumą.