- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-619-656/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05709-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Šilėja“
- Advokatai
- Andžejus Seliava, Andrius Dobrovolskis
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Šilėja“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6.751,27 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog žala atsirado išmokėjus tokio dydžio draudimo išmoką naudos gavėjui (duomenys neskelbtini) dėl automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimo 2010-07-14 įvykio metu, kai atsakovui uždarinėjant namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės langelį, jo dalis iškrito ir apgadino minėtą automobilį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nes nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai bei kaltė. Nurodė, kad pagal CK 6.266 str. taisykles žalą, padarytą dėl pastatų trūkumų privalo atlyginti pastato savininkas (valdytojas), kuriuo yra trečiasis asmuo UAB „Šilėja“. Jei laiptinės langelis būtų buvęs tvarkingas, tai jis nebūtų iškritęs. Dalis remonto išlaidų nesusiję su ieškovo nurodytu įvykiu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Šilėja“ atsiliepime nurodė, jog tinkamai vykdė namo, esančio Gelvonų 45, Vilniuje, administratoriaus funkcijas. 2010 m. gegužės mėn. buvo atlikta minėto namo apžiūra, kurios metu buvo patikrinta ir namo laiptinės langelių būklė, pakeistas langelio stiklas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. J. ieškovui AB „Lietuvos draudimas “ 6.031,27 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (6.031,27 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme - 2012-04-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1520 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 165 Lt atstovavimo išlaidas atsakovo R. J. naudai. Priteisė iš atsakovo R. J. 19 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad 2010-07-14 ant automobilio (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), nukrito stiklo šukės, dėl ko automobilis buvo apgadintas. Policija nustatė, kad automobilis buvo apgadintas R. J. uždarinėjant namo (duomenys neskelbtini), laiptinės langelį, kurio dalys nukrito ant automobilio.
Ieškovas su AB „SEB lizingas“ buvo sudaręs transporto priemonių draudimo sutartį, kurioje naudos gavėju nurodytas (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės techninės apžiūros 2010-09-21 akte nurodyti automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimai, kurių remonto vertė sudaro 8.169,04 Lt. Ieškovas naudos gavėjui (duomenys neskelbtini) 2010-10-04 išmokėjo 6.751,27 Lt draudimo išmoką.
Pagal CK 6.1015 str. 1 d. jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 d. numato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Šiuo atveju tarp nukentėjusio asmens ir atsakovo susiklostė deliktiniai santykiai, todėl tokie pat santykiai su atsakovu sieja ir draudiką, įstojusį vietoje nukentėjusiojo.
Remiantis CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 str.1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Šiuo atveju nustatyta ir atsakovas to neneigė, jog jis uždarinėjo laiptinės langelį, kurio stiklas iš vidinės pusės sudužo, o šukės nukrito žemyn ant automobilio (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilis buvo apgadintas. Teismas pripažino, kad langelis sudužo dėl neatsargių atsakovo veiksmų, galimai neproporcingai panaudotos jėgos. Dėl neatsargaus atsakovo elgesio buvo padaryta žala, t.y. iš esmės atsakovas neneigė priežastinio ryšio tarp savo veiksmų ir kilusių žalingų pasekmių. Teismas nenustatė, kad atsakovas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ar kad žala galėjo kilti dėl trečiojo asmens netinkamo pareigų vykdymo administruojant namą. Todėl teismas laikė, kad už padarytą žalą yra atsakingas atsakovas.
Teismas pripažino, kad yra pagrindas priteistinos žalos dydį sumažinti 720 Lt, nes PVM sąskaitoje – faktūroje SER Nr 0022651 nurodyti galinio bamperio nuėmimo – pastatymo, išardymo surinkimo (90+90 Lt), galinių žibintų ir posparnių nuėmimo – pastatymo (90+90 Lt), priekinių ir rūko žibintų reguliavimo (90+90 Lt) bagažinės dangčio išrinkimo – surinkimo (90 Lt) bei galinio bamperio pastatymo (90 Lt) darbai nebuvo būtini, nes nepakanka įrodymų, jog jie turi priežastinį ryšį su įvykiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo (namo administratorius) pateikė pakankamus įrodymus apie vykdytą būtinąją pastato priežiūrą. 2010-05-06 Statinio apžiūros aktu Nr. R6-71/10-1 užfiksuoti trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad langas sudužo dėl neatsargių atsakovo veiksmų, galimai neproporcingai panaudotos jėgos. Tokia išvada gali būti padaryta tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tuo tarpu teismas nenustatinėjo atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.) bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.).
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad automobilio apžiūros aktas, surašytas praėjus keliems mėnesiams po įvykio, nepaneigia žalos fakto ir dydžio. Be to, atsižvelgiant į automobiliui padarytą žalos mastą, sąskaitoje - faktūroje nurodyti darbai nėra tiesiogiai susiję su defektų šalinimu dėl įvykio. Automobiliui padarytus sugadinimus buvo įmanoma pašalinti automobilį poliruojant.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
1. Nesutinka su Apelianto argumentu neva 2010-05-06 d. Statinio apžiūros aktu Nr. R6-71/10-1 užfiksuoti trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui 2010 m. birželio mėnesio UAB „Šilėja” darbų vykdytojo G. R. pasirašytą medžiagų, panaudotų profilaktiniams darbams, ataskaitą. Šiuo įrodymu UAB „Šilėja” įrodinėjo aplinkybę, kad 2010-05-06 akte užfiksuoti trūkumai buvo pašalinti.
2. Nesutinka su Apelianto teiginiu, kad jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio su žala ir kaltės. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veikslais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Šioje normoje įtvirtintas generalinio delikto principas, reiškiantis, kad bet koks žalos padarymas yra laikomas deliktu, nebent žalą padaręs asmuo įrodytų esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė yra negalima. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių jo civilinė atsakomybė yra negalima. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne vienoje jo nagrinėtoje byloje yra pasisakęs, jog pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą. Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas.
Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nesutiko, jog jis netinkamai vykdė administravimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjama byla yra ginčas dėl deliktinės atsakomybės , todėl esminę reikšmę turi faktinių aplinkybių apie atsakovo veiksmus, pastato (laiptinės lango) būklę ir nukentėjusio automobilio apgadinimų pobūdžio nustatymas. Byloje nenustatytos esminę reikšmę turinčios aplinkybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo patikslinti ir pasiūlyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.). CPK 179 str. 1 d. nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neišklausė atsakovo paaiškinimų, kuris gali tiksliausiai nurodyti įvykio aplinkybes. Netirta, kokiu pagrindu policijos sudarytoje pranešimo įvykį registracijos kortelėje antroje pusėje padarytas rankraštinis įrašas be įrašiusio asmens parašo „mama rinko šukes vaikinas sužalota ranka neblaivus“ (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.17-AT-02105-10). Teismas nusprendė apklausti liudytoją G. T., kuris dirba ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintoju, tačiau liudytojo apklausos atsisakyta neišsiaiškinus liudytojo neatvykimo į teismą priežasties. Ieškovas neįrodinėjo, o teismas neprašė papildomų įrodymų, ar visi 2010 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje SER Nr. 0022651 nurodyti darbai buvo atlikti 2010 m. liepos 14 d. įvykio defektų šalinimui. Teismas nevertino aplinkybės, ar automobilio remonto darbai galėjo būti atlikti ekonomiškesniu, t.y. kaip nurodė atsakovas poliravimo būdu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. automobilio apžiūros aktas, surašytas praėjus keliems mėnesiams po įvykio, nepaneigia automobiliui padarytos žalos fakto bei dydžio. Byloje nustatyta, kad Transporto priemonės 2010 m. rugsėjo 21 d. techninės apžiūros aktas buvo surašytas pagal 2010 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą SER Nr. 0022651. Šios aplinkybės nepaneigia atsakovo argumento, kad Transporto priemonės 2010 m. rugsėjo 21 d. techninės apžiūros aktas neparodo tikrųjų 2010 m. liepos 14 d. įvykio metu atsiradusių defektų ir juo negalima remtis nustatinėjant 2010 m. liepos 14 d. įvykio metu padarytos žalos dydį. Teismas, neturėdamas specialių, žinių vertino, kurie 2010 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje SER Nr. 0022651 nurodyti darbai ir medžiagos nesusiję su įvykio metu padarytais apgadinimais ir mažino priteisiamos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas nesiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių, ar visi sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Byloje netirta, kaip ieškovo paruoštose Transporto priemonių draudimo taisyklėse reglamentuojama draudiminio įvykio metu padarytos žalos nustatymo procedūra, nes Transporto priemonių draudimo taisyklės neprijungtos prie bylos.
Atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį bei naujų įrodymų gavimo aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Be to, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tiriant naujus įrodymus ir naujas aplinkybes, užkirstų proceso dalyviams galimybe pasinaudot apeliacijos teise.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo pareigos nustatyti byloje objektyvią tiesą tinkamai neįgyvendino, todėl civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų išspręsti ir išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo šalims klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.