Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Liudui Žukliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, neteistas,

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą užsienio valstybėje Norvegijoje, nesusituokęs, dirbantis statybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir dirbantis užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K., D. M. ir A. M. pažeidė viešąją tvarką.

R. K., D. M. ir A. M. 2023-12-16 d. apie 18:40 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), šalia specialiosios internatinės „Ryto" mokyklos, būdami apsvaigę nuo alkoholio (R. K. nustatytas 0,68 promilių neblaivumas, D. M. nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, A. M. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas), veikdami bendrai grupėje ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kilus žodiniam konfliktui su M. L. ir M. B., įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios dingsties, po to kai D. M., tyčia vieną kartą stikliniu buteliu sudavė M. L. į galvos sritį, po ko R. K. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. L. į veido sritį, dėl ko pastarasis nukrito gatvėje ant šaligatvio ir nusibrozdinęs kūną pabėgo, t. y. tokiais bendrais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam M. L. padarė muštinę žaizdą kaktoje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinėje blauzdoje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinėje ir kairėje alkūnėse, dešinio klubakaulio projekcijoje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. M., veikdamas bendrai grupėje su D. M., R. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, susistumdymo su M. B. metu, A. M. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. B. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kūno dalį, po ko D. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tyčia kumščiais sudavė nenustatytą smūgių skaičių M. B. į galvos ir nugaros sritį, dėl ko pastarasis parkrito, po ko A. M. tyčia su D. M., R. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu įspyrė M. B. nenustatytą smūgių skaičių į vairias kūno vietas, bet ne mažiau nei po du smūgius, tokiais bendrais neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą veide, odos nubrozdinimus veide, bei kairiame kelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

16. Akistatos tarp nukentėjusiojo M. L. ir spec. liudytojo A. M. metu užfiksuota, kad pradžioje priėjo prie jo ir M. B. du jaunuoliai, tarp kurių buvo ir A. M.. Konfliktas įvyko dėl cigarečių. Cigarečių paprašė D. M. ir nedavus antros cigaretės kilo konfliktas. Viskas vyko greitai. Prasidėjus konfliktui iš karto jam D. M. trenkė su turėtu buteliu per galvą vieną kartą ir praskėlė kaktą. Jis nuo smūgio truputį apsvaigo ir pargriuvo. Iš viso buvo keturi jaunuoliai, tai yra du prašė cigarečių, o paskui du jaunuoliai priėjo prie jo ir M. B.. A. M. jam nieko nepadarė, o M. B. gavo nuo visų keturių, nes atsisukus pamatė, kad jis gulėjo gatvės vidury, spardė keturiese, kiek buvo jam suduota smūgių, pasakyti ir nurodyti negali. A. M. buvo tarp tų keturių ir M. B. spardė. Bandė bėgti link (duomenys neskelbtini), tačiau užkliuvo ir krito ant asfalto, galimai užsigavo kelią, alkūnes ir klubą. Atsistojo ir pamatė už savęs 1 metru atstumu stovintį R. K.. A. M. nesutikdamas su nukentėjusiojo parodymais paaiškino, kad nežino dėl ko kilo konfliktas, atsirado tik jau vykstant muštynėms. Jis smūgio ir butelio nematė ir nieko negali pasakyti. Buvo tik jis, R. K. ir D. M., ketvirto asmens nebuvo, nematė. Nieko jis nespardė, bet pamatęs mušamą brolį D. M. jis pribėgo ir, bandydamas skirti, trenkė kumščiu M. B.. Kiek smūgiavo, neatsimena. Pamatęs, kad M. B. muša jo brolį D. M., bėgo jo ginti. M. L. jis nelietė, smūgiavo, kaip minėjo, M. B. gindamas brolį. Ką darė tuo metu M. L. pasakyti negali, tik matė, kad jam buvo prakirsta galva. Jis M. B. nespardė, o ar tai darė jo brolis su R. K., jis nežino. Jis gailisi, kad iš vis pateko į tokią situaciją, bet jis turėjo broliui padėti (I t., b. l. 185-189).

17. Akistatos tarp nukentėjusiojo M. B. ir spec. liudytojo R. K. metu užfiksuota, kad M. B. ėjo su M. L. (duomenys neskelbtini). Sutikti jaunuoliai paprašė cigaretės. Nesutikus duoti antros cigaretės jaunuolis su juosta ant galvos buteliu sudavė vieną kartą į galvos sritį M. L.. Kitas jaunuolis M. B. kumščiu trenkė vieną kartą į skruostą, po to jam jaunuolį nustūmus nuo savęs, prie jo (M. B.) puolė abu jaunuoliai, jam smūgiavo ir spardė. Vienu metu gavo smūgį nežino iš ko į nugarą ir nukrito ant žemės, jam viso sudavė ne mažiau 15 smūgių. Ar R. K. jį mušė, pasakyti negali, jo nematė prie savęs, pradžioje jo nebuvo, tik paskui atsirado. Spec. liudytojas R. K. paaiškino, kad nieko nematė, nes priėjo paskutinis, buvo išgėręs, ir nežino kas mušėsi ar iš viso mušėsi. Girdėjosi, kad konfliktas. Jam priėjus, kažkas gulėjo ant žemės, nežino ar priešais jį sėdintis jaunuolis M. B. gulėjo ant žemės, neatsimena jis veidų. Kažkas iš jaunuolių buvo susikibę, nežino kas, neatsimena, visi krūvoj buvo, nieko neatsimena. R. K. skyrė susikibusius, bet nežino ką. Daugiau su jais žmonių nebuvo. Priėjęs kažkam padėjo atsistoti nuo kelio, gal ir galėjo padėti M. B.. Nematė suduodamų smūgių ar spyrių. Jis nieko nematė ir nieko nemušė (II t., b. l. 14-17).

18. Akistatos tarp nukentėjusiojo M. L. ir spec. liudytojo R. K. metu užfiksuota, kad R. K. buvo tarp keturių jaunuolių, su kuriais vyko konfliktas 2023-12-16 (duomenys neskelbtini) Po smūgio iš butelio nuo D. M. jis pajuto smūgį iš dešinės pusės į skruostą. Atsisukęs pamatė jaunuolį R. K.. Kai jis (M. L.) gavo smūgį į skruostą iš dešinės pusės, tai jis tikrai nematė kas ten stovėjo ir kuris jam sudavė, tačiau priešais stovėjo D. M., iš dešinės stovėjo A. M., R. K. ir dar vienas asmuo. Kuris iš jų smūgiavo konkrečiai nurodyti negali, gali tik spėti, kad smūgiavo R. K. dėl to, kad atsikėlęs pamatė priešais jį stovėjusį kovinėje būsenoje. Jis matė, kad keturiese spardė M. B.. O jis pabėgo. Spec. liudytojas R. K. paaiškina, kad atėjo tik pabaigoje, atėjo vienas, paskutinis, ten jau buvo konfliktas. Jis nematė, kad būtų suduoti kažkam smūgiai, nematė ar M. L. buvo suduoti smūgiai. Jis nesmūgiavo, netrenkė. Nebuvo jokio ketvirto asmens. Ir paskui priėjo prie visų vienas. Eidamas matė (duomenys neskelbtini) kivirčą, kaip sambūrį, žodžių negirdėjo, kažkas šaukė, nieko nematė. Jis nespardė, jis paskutinis atėjo. Jis nematė M. L. bėgančio į (duomenys neskelbtini). Jokių smūgių jis niekam nedavė (II t., b. l. 22-26).

19. Akistatos tarp nukentėjusiojo M. B. ir įtariamojo D. M. metu nukentėjusysis paaiškino, kad D. M. prieš jį naudojo fizinį smurtą muštynių 2023-12-16 metu. Kilus konfliktui dėl cigarečių, D. M. smogė buteliu M. L., o jam atsitraukus, tada šis jaunuolis su kitu jam smūgiavo į galvos sritį apie 2 smūgius. O kitas asmuo jį parvertė iš nugaros ir jis nukrito ant žemės. Kai jis nukrito, jį visi jaunuoliai spardė ir daužė kumščiais, smūgių viso sudavė jam ne mažiau nei 15 kartų visi kartu. Jaunuolių buvo keturi. Konfliktą pradėjo D. M.. Negali konkrečiai nurodyti nuo kieno smūgio nukrito akiniai. Įtariamasis D. M. paaiškino, kad buteliu M. L. netrenkė. M. B. jis netrenkė, o mosavo rankomis, gynėsi nuo jų abiejų, nes jie jį pargriovė, tampė jį L. ir jie abu pargriuvo, jis (D. M.) nepasidavė. M. B. jį spardė, kol jis su L. ant žemės gulėjo. Galėjo mosuodamas rankomis pataikyti kažkam smūgius, bet jis taip gynėsi. Jis (D. M.) iš pradžių buvo vienas, paskui atėjo brolis, o paskui atėjo R. K.. Ketvirtas jaunuolis išgalvotas (II t., b. l. 57-62).

20. Akistatos tarp nukentėjusiojo M. L. ir įtariamojo D. M. metu nukentėjusysis M. L. paaiškino, kad D. M. jam nepažįstamas, tačiau jis dalyvavo konflikte 2023-12-16. Jam D. M., vieną kartą trenkė iš stiklinio butelio į galvos sritį, taip pat jam buvo suduotas smūgis į skruosto dešinę pusę, įtaria, kad smūgiavo R. K., o jis nukrito ant žemės, bandė stotis ir bėgti, užkliuvo koja, krito, kėlėsi, atsisuko ir matė R. K.. Bėgdamas pamatė, kad jo draugą M. B. spardė keturiese, t. y. D. M., R. K. ir dar du jaunuoliai. D. M. jam sudavė tik vieną kartą su buteliu. Prie jų (duomenys neskelbtini) priėjo D. M. su draugu. Konfliktas įvyko dėl cigarečių, ir jam buvo suduotas smūgis. Dalyvavo muštynėse keturiese. Įtariamasis D. M. paaiškino, kad su buteliu M. L. netrenkė, butelį turėjo, tačiau netrenkė. R. K. netrenkė, nes tuo metu jo nebuvo tik vėliau priėjo. Iš pradžių jis (D. M.) buvo vienas. Konfliktą pradėjo pirmi jie. Dalyvavo jis ir dar atbėgo jo brolis A. M.. Jam buvo suduoti smūgiai ir vienas spardė ir kitas, nes abu pargriuvo ant žemės su M. L.. Dėl sužalojimų nesikreipė, nebuvo jokių kirstinių žaizdų (II t., b. l. 46-50).

21. BODY kamerų vaizdo įraše PSS-20231216-183802UTC+0200. mp4. Užfiksuotos įvykio aplinkybės: keturi jaunuoliai, jų paaiškinimai, neblaivumų nustatymai (I t., b. l. 115-117).

22. 2024-01-20 daiktų apžiūros protokole užfiksuotas rudo stiklo butelis su etikete „Bistrampolio Weissbier", jį apibūdinantys duomenys. Žymių, panašių į kraują, ant butelio nematyti (I t., b. l. 120-122).

23. Specialisto išvadoje Nr. G 4038/2023 (01) dėl M. L. sužalojimo užfiksuota, kad M. L. nustatyta: muštinė žaizda kaktoje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje blauzdoje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje ir kairėje alkūnės, dešinio klubakaulio projekcijoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023-12-16. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (I t., b. l. 72-73).

24. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. B. sužalojimo užfiksuota, kad M. B. padaryta poodinė kraujosruva veide, odos nubrozdinimai veide, bei kairiame kalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi. Sužalojimas visumoje kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiojo nurodytu laiku ir būdu (I t., b. l. 99-100).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

25. Kaltinamųjų R. K., D. M. ir A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes jie pažeidė viešąją tvarką.

26. R. K., D. M. ir A. M. kaltė yra įrodyta jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, liudytojų M. B., M. L., M. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 53-56, 78-81, 82-86, 131-134), tarnybiniu pranešimu (I t., b. l. 40), įvykio vietos apžiūros protokolu (I t., b. l. 35-37), akistatos protokolais (I t., b. l. 176-180, 185-189, II t.,. b. l. 14-1722-26, 57-6246-50), BODY kamerų vaizdo įrašu (I t., b. l. 115-117), specialisto išvadomis (I t., b. l. 72-73, 99-100).

30. Kaltinamieji padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) viešajai tvarkai (BK XL skyrius). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra dvi kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

31. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pateiktame 2025-06-09 prašyme ir teismo posėdyje I. K. sutiko tapti laiduotoja, prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Jos teigimu ji gali daryti teigiamą, pamokamąją įtaką sūnui. Ji savo sūnui visada buvo autoritetas, juos sieja stiprus emocinis ryšys, jam svarbi jos nuomonė, patarimai, pastabos. Ji pati neteista, administracine tvarka nebausta, dirba.

32. Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu D. M. (III t., b. l. 37-39) ir A. M. prašė atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pateiktame 2025-06-06 prašyme ir teismo posėdyje I. B. (III t., b. l. 22-23, 41-42) sutiko tapti laiduotoja, prašė perduoti kaltinamuosius jos atsakomybėn. Jos teigimu ji gali daryti savo sūnums teigiamą įtaką,, juos morališkai palaikyti, juos sieja glaudus emocinis ryšys, ji savo sūnums visada buvo autoritetas. Ji pati neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, verta teismo pasitikėjimo.

33. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

34. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. K., A. M. ir D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamieji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) viešajai tvarkai (BK XL skyrius), anksčiau neteisti (II t., b. l. 82-84, 96-97, 117-118), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, per vienerius metus administracine tvarka D. M. nebaustas (II t., b. l. 81-82), A. M. baustas, bauda sumokėta (II t., b. l. 122-124), R. K. turi galiojančių nuobaudų (II t., b. l. 99-100). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji prieš tai būtų padarę panašaus pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, todėl spręstina, kad jų padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamieji D. M. ir A. M. dirba, R. K. mokosi. Nusikalstama veika padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai (III t., b. l. 7), nukentėjusiesiems M. B. (III t., b. l. 8), M. L. (III t., b. l. 15) atlygino (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo posėdyje kaltinamieji savo elgesį vertino itin kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, nukentėjusiųjų atsiprašė. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamųjų nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. K., A. M. ir D. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

35. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

36. Byloje R. K. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo motina I. K.. Pateiktame prašyme (III t., b. l. 51-52) ir teismo posėdyje I. K. išreiškė nuomonę galinti daryti įtaką kaltinamajam, kad jis daugiau nenusikalstų. Ji nurodė kritiškai ir neigiamai vertinanti sūnaus elgesį, negalinti jo pateisinti, pasiryžusi padėti užtikrinti, jog kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Nėra pagrindo netikėti, jog kaltinamasis su motina artimai bendrauja, juos sieja stiprus emocinis ryšys. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog ji, kaip kaltinamojo motina, gali daryti įtaką savo sūnui. I. K. neteista (III t., b. l. 60), administracinių nuobaudų neturi (III t., b. l. 67), byloje pateikta VšĮ Ukmergės ligoninė charakteristika išskirtinai teigiamai charakterizuoja I. K. (emociškai stabili, pareiginga, iniciatyvi naujovėms, organizuota, atspari stresui, atsakinga ir t. t.). Šie I. K. charakterizuojantys duomenys rodo, kad ji yra brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusias asmenines vertybes. Kaltinamasis ir laiduotoja saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, juos sieja glaudūs santykiai. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja I. K. yra verta teismo pasitikėjimo.

37. D. M. ir A. M. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamųjų motina I. B.. Pateiktame prašyme (III t., b. l. 22-23, 41-42) ir teismo posėdyje I. B. nurodė galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems, gali juos morališkai palaikyti, patarti, juos sieja artimi, kupini abipusės pagarbos santykiai. Su sūnumis ją sieja artimas, glaudus ryšys, nes po tėvų santuokos nutraukimo kaltinamieji liko gyventi su ja. Ji nurodė kritiškai ir neigiamai vertinanti sūnų elgesį, negalinti jo pateisinti. Teismas neturi pagrindo netikėti, jog kaltinamuosius su motina sieja artimas emocinis ryšys ir bendravimas. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog ji, kaip kaltinamųjų motina, gali daryti įtaką savo sūnums. I. B. neteista (III t., b. l. 26), administracine tvarka 1 metų laikotarpyje bausta 1 kartą (greičio viršijimas), bauda sumokėta (III t., b. l. 27), byloje pateikta VšĮ Ukmergės ligoninė charakteristika išskirtinai teigiamai charakterizuoja I. B. (emociškai stabili, pareiginga, organizuota, drausminga, atsakinga ir t. t.). Šie I. B. charakterizuojantys duomenys rodo, kad ji yra brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusias asmenines vertybes. Kaltinamieji ir laiduotoja saistomi tvirtais motinos ir sūnų ryšiais, juos sieja glaudūs santykiai. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja I. B. yra verta teismo pasitikėjimo.

38. Teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teigiamas laiduotojų asmenines savybes, konstatuoja, jog yra tikslinga atleisti kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. K. laidavimą be užstato, kaltinamuosius D. M. ir A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. B. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK40straipsnis). Laidavimo terminas nustatytinas 1 metams (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

39. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

40. Atsižvelgiant į kaltinamųjų padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas sprendžia, kad siekiant teigiamai įtakoti kaltinamųjų elgesį ir juos drausminti, tikslinga jiems paskirti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, įvykdant ją per 1 metų laikotarpį.

Dėl civilinių ieškinių

41. Šioje baudžiamojoje byloje M. B. pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 95). Taip pat byloje yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 292,81 Eur (I t., b. l.106-110). Atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškiniai ir turtinė žala M. L. yra atlyginti (III t., b. l. 7, 8, 15), jie paliktini nenagrinėtais.

42. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įvykdant ją per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įvykdant ją per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įvykdant ją per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. K., D. M. ir A. M., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jie, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojoms I. K. ir I. B., kad jos turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jos laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklinį butelį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, CD laikmeną su BODY kamerų vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.