Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1332-553/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-02
Bylos Nr.
2S-1332-553/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-02732-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
Atsakovas
Vilniaus
Ieškovas
A. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas: Civilinė byla Nr. 2S-1332-553/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02732-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Nerigos Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus 3-ųjų vaikų globos namų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui Vilniaus 3-tiesiems vaikų globos namams dėl nepilnamečiui vaikui nustatytos valstybės globos panaikinimo, Vilniaus 3-ųjų vaikų globos namų atleidimo nuo globėjo pareigų, nepilnamečio vaiko grąžinimo tėvui A. P. ir jo gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu, institucija, teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą dėl nuolatinės valstybės globos nepilnamečiui D. B. panaikinimo, Vilniaus 3-ųjų vaikų globos namų atleidimo nuo globėjo pareigų, nepilnamečio D. B. grąžinimo tėvui A. P. ir jo gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu. Ieškovas pareiškė teismui prašymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio D. B. bendravimo su tėvu tvarką, suteikiančią tėvui teisę pasiimti vaiką iš Vilniaus 3-ųjų vaikų globos namų kiekvieno penktadienio 17.00 val. ir grąžinti kiekvieno sekmadienio 18.00 val. bei pasiimti vaiką kiekvieną trečiadienį po pamokų bei visų kitų mokykloje vykstančių užsiėmimų ir tos pačios dienos 17.00 val. grąžinti į globos namus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2011 m. kovo 3 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nutarė leisti ieškovui A. P. pasiimti sūnų D. B. iš Vilniaus 3-ųjų vaikų globos namų kiekvieno penktadienio 17.00 val. ir grąžinti kiekvieno sekmadienio 17.00 val.; leisti pasiimti vaiką kiekvieną trečiadienį po pamokų bei visų kitų mokykloje vykstančių užsiėmimų ir tos pačios dienos 17.00 val. grąžinti į globos namus, pavedant galutinį sprendimą priimti globėjui Vilniaus 3-iesiems vaikų globos namams, ir siūlyti globėjui iki bus priimtas teismo sprendimas nesudaryti sąlygų D. B. bendrauti su italų šeima, norinčia jį įvaikinti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas (atsakovas) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. kovo 3 d. nutartį, skundą grįsdamas šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis prieštarauja vaiko teisėms ir interesams, ji priimta, vadovaujantis tik ieškovo A. P. išsakytais teiginiais, kad vaikų globos namų darbuotojai trukdo jam bendrauti su sūnumi ir kad vaikas ruošiamas įvaikinti. Tokie teiginiai visiškai nepagrįsti, nes vaikas dažnai atsisako bendrauti su tėvu. 2009 m. rugsėjo mėnesį tėvas sūnų pasisvečiuoti imdavo kiekvieną savaitgalį ir švenčių dienomis, spalio mėnesį – vieną kartą, o lapkritį vaikas atsisakė vykti. Vėliau D. B. dažnai atsisakydavo eiti į svečius ir likti nakvoti pas tėvą, nors jis buvo skatinamas taip daryti. Vaikas po viešnagių pasakodavo, kad pas tėvą nuobodu, kad jis barasi su močiute, guli ant sofos, geria alų ir žiūri televizorių.

2. A. P. nemoka bendrauti su sūnumi, kalba įsakmiu tonu. Globos namų auklėtojų ir direktorės patarimų dėl bendravimo su sūnumi ir emocinio ryšio sukūrimo A. P. nepriima, nepripažįsta globos namų tvarkos taisyklių, neklauso su vaiku dirbančių darbuotojų bei administracijos argumentuotų paaiškinimų, nederina savo norų ir užgaidų su vaikų globos namų gyvenimu, tik reikalauja, pyksta, gąsdina, įžeidinėja ir rašo skundus. Agresyvus ir priešiškas A. P. elgesys su sūnumi ir jam artimais žmonėmis atšaldė vaiko ir tėvo santykius, todėl 2011-01-22, 2011-01-28, 2011-02-04 bei 2011-03-09 D. B. kategoriškai atsisakė vykti su tėvu.

3. D. B. ne kartą išreiškė norą gyventi vaikų globos namuose, kur jis jaučiasi saugus, kur gyvena jo sesuo J. B.. D. B., būdamas 9 metų amžiaus, jau pats sprendžia, nori ar nenori bendrauti su tėvu.

4. D. B. nėra įrašytas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą, o Italijos piliečių A. N. ir G. G. šeima nėra įrašyta į užsieniečių, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikoje gyvenantį vaiką, apskaitą, todėl teiginiai apie siekį įvaikinti yra nepagrįsti. Italijos šeimų savanorių organizacija PUER sutarties su globos namais pagrindu sudaro sąlygas globotiniams pasisvečiuoti italų šeimose, gerai praleisti laisvalaikį, išmokti kalbą, stiprinti sveikatą, nesiekiant tų vaikų įvaikinti.

Atsiliepimas

Ieškovas A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad:

1. Siekdamas pats auginti sūnų jis stengiasi pakeisti socialinę aplinką, turi gyvenamąją vietą nuomojamame bute Tyzenhauzų g. 7-37, Vilniuje, dirba pagal darbo sutartį UAB „Adesoma“, gauna nuolatines pajamas, neturi žalingų įpročių, remia sūnų materialiai, rūpinasi jo auklėjimu.

2. Globėjo Vilniaus 3-ųjų vaikų globos namų darbuotojai trukdo ieškovui bendrauti su sūnumi, dažnai jį siunčia pas globos siekiančius asmenis Italijoje, neleidžia jo lankyti sergančio ir neužtikrina iš anksto suplanuotų susitikimų. Globėjas siekia neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžia būtent tuo pagrindu, kad tarp tėvo ir vaiko nėra glaudaus ryšio. Tokios aplinkybės dar labiau trukdo tėvui ir sūnui bendrauti, sukuria psichologinį barjerą. Ieškovo nuomone, iki to laiko, kol sūnus D. nevažinėjo į Italiją, jų santykiai buvo geresni ir glaudesni.

3. Ieškovo buvęs teistumas negali būti laikoma priežastimi, užkertančia galimybę pačiam auginti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu nustatė, kad A. P. yra D. B. tėvas, neterminuotai apribojo G. B. motinos valdžią sūnaus D. B. atžvilgiu, D. B. nustatė nuolatinę valstybės globą, globėju paskyrė Vilniaus 3-uosius vaikų globos namus ir juose nustatė vaiko gyvenamąją vietą. 2009 m. kovo 23 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimas netenkino A. P. ieškinio ir atsisakė grąžinti sūnų Darių, nustatęs, kad tėvo ryšys su sūnumi yra nutrūkęs, kad ieškovas nedirba ir negali užtikrinti vaiko interesų augti saugioje aplinkoje. 2011 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo A. P. ieškinys, kuriuo ieškovas siekia sūnui nustatytos valstybės globos paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių ir klausimą išsprendė neteisingai. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, klausimą išsprendžiant iš esmės.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šeimos bylose prioritetas yra teikiamas tinkamai nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugai, kartu siekiant nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Tėvų teises bendrauti su vaiku taip pat gina įstatymas – Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1, 2 ir 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir tokių pareigų tinkamas vykdymas, nebendraujant su vaiku, nėra įmanomas ir užtikrintas. Tačiau bet kuriuo atveju, kuomet yra sprendžiamas klausimas, liečiantis nepilnamečio vaiko interesus, prioritetas besąlygiškai yra teikiamas vaiko interesams ir, nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiu, tėvų teisės gali būti ribojamos, jeigu yra pagrindas vertinti, kad toks bendravimas gali pakenkti nepilnamečiui. Ypač svarbu ir tai, kad sprendžiant nagrinėjamojo pobūdžio klausimus, teismas turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Kaip matyti iš Vilniaus 3-ųjų vaikų globos namų 2010 m. gruodžio 28 d. pažymos Nr. S-415 bei 2011-03-14 pažymos Nr. S-67, ieškovas epizodiškai sūnų pradėjo lankyti nuo 2007 m. balandžio 28 d., išeidavo kartu pasivaikščioti, kartais pasiimdavo savaitgaliais. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio galima spręsti, kad ieškovui sunkiai sekėsi užmegzti su nepilnamečiu sūnumi psichologinį kontaktą, o aplinkybių, kad vaikų globos namų darbuotojai kokiu nors būdu būtų įtakoję tokią situaciją, nenustatyta. Priešingai, esantys įrodymai patvirtina, kad A. P. 2009 m. rugpjūčio Vilniaus 3-ųjų vaikų globos namų direktoriaus įsakymu buvo leista bendrauti su sūnumi Dariumi globos namuose, laikantis nustatytos tvarkos, išeiti su juo į miestą, pasiimti sūnų į svečius savaitgaliais, švenčių dienomis ar moksleivių atostogų metu, kai vaikas yra laisvas ir nedalyvauja jokiame vaikų globos namų renginyje. Todėl vertinti, kad konfliktišką situaciją sąlygojo atsakovo veiksmai ir kad nepagrįstai yra ribojama tėvo teisė bendrauti su sūnumi, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Vertintina, kad galimai tėvo ir sūnaus bendravimą komplikuoja paties ieškovo elgesys, sukeliantis nepilnamečiui baimę, nepasitikėjimą ir nesaugumo jausmą. Psichologo išvada patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes, kad D. B., svečiuodamasis pas tėvą, jaučiasi įsitempęs, nesaugus, jam trūksta emocinio bendravimo ir vaiko poreikius atitinkančios veiklos, vaikui tėvo elgesys kelia baimę. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto I-ojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus specialistė 2011 m. vasario 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad aplinkybes apie nepilnamečio atsisakymą vykti pas tėvą A. P. ir tokio atsisakymo priežastis patvirtino ir nepilnamečio sesuo J. B., gimusi 1993 m. vasario 12 d., nurodžiusi, kad tėvas šūkavo ir barė sūnų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išreiškė poziciją, kad įpareigojimu savaitgalius praleisti tėvo namuose yra pažeidžiami nepilnamečio D. B. interesai, jo teisė turėti savo nuomonę dėl svečiavimosi pas tėvą, ir patvirtino, kad D. B. ne kartą Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams išsakė nenorą gyventi ir bendrauti su tėvu, vykti pas jį į namus. Teismui taip pat buvo pateikta Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2011-05-12 pažyma Nr. 05-2011/1-27 „Dėl A. P. skundo tyrimo“, kurioje taip pat konstatuota, kad A. P. bendravimas su vaiku neribojamas, tačiau jis privalo vykti pagal vaikų globos namų taisykles ir atsižvelgiant į vaiko nuomonę.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neišsiaiškino visų būtinų aplinkybių ir, neturėdamas pakankamai duomenų apie tėvo ir sūnaus bendravimo ypatumus bei objektyviai egzistuojančias kliūtis, sąlygotas nepilnamečio vaiko išgyvenimų bei ryšio su artimais žmonėmis neturėjimo, nepagrįstai sudarė galimybes ieškovui reikalauti priverstinės bendravimo su sūnumi tvarkos, išsivedant jį iš vaikui įprastos ir saugios aplinkos. Visuma nustatytų aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi nustatyta ieškovo A. P. ir jo nepilnamečio sūnaus D. B. bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pakeičiama tokiu būdu, kad ji optimaliausiai atitiktų nepilnamečio interesus ir neribotų tėvo teisių bendrauti su sūnumi, atsižvelgiant į esamus bendravimo ypatumus ir nustatytą vaikų globos namų vidaus gyvenimo tvarką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga leisti tėvui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvieną savaitgalį, neapibrėžiant bendravimo vietos ir laiko, tačiau griežtai laikantis vaikų globos namų nustatytos tvarkos, atsižvelgiant į nepilnamečio užimtumą globos namų ir mokyklos renginiuose bei jo laisvalaikio organizavimą (susitikimus, viešnages pas giminaičius, suplanuotas išvykas ir t. t.). Tačiau, įvertinant nepilnamečio amžių ir jo gebėjimą aiškiai išreikšti nuomonę, tikslinga nustatyti sąlygą, kad tokie susitikimai būtų leidžiami, esant nepilnamečio D. B. rašytiniam sutikimui. Teismas pažymi, kad ieškovas privalo įvertinti aplinkybę, jog susiklosčiusioje situacijoje jokia prievartinė priemonė nėra tinkamas būdas siekio atkurti emocinį tėvo ir sūnaus ryšį įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti laikiną ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2002 m. sausio 30 d., tvarką iki teismo sprendimo priėmimo sekančiu būdu:

leisti A. P. kiekvieną savaitgalį bendrauti su sūnumi D. vaikų globos namuose, išeiti su juo į miestą, pasiimti sūnų į svečius savaitgaliais, švenčių dienomis ar moksleivių atostogų metu, kai vaikas yra laisvas ir nedalyvauja jokiame vaikų globos namų ar mokyklos renginyje, esant sūnaus D. rašytiniam sutikimui.

Teisėjai Aldona TilindienėMarijonas GreičiusNeringa Švedienė