Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. H. (A. H.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 23S95134 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra Baltarusijos pilietis, nuo 2017 m. vasario mėn. gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje. Pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki dabar dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „HQDS“ (toliau – Bendrovė) tolimųjų reisų vairuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį. Nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza darbo Bendrovėje pagrindu. Pareiškėjas 2023 m. vasario 20 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Tokia išvada buvo priimta, vadovaujantis Lietuvos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta išvada.

3. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas grindžiamas vieninteliu dokumentu – VSD išvada Nr. 18-4339 (toliau – ir Išvada), su kuria pareiškėjas nėra susipažindintas ir neturėjo galimybės į ją atsikirsti, pateikti paaiškinimų ar kitaip teisėtais būdais apginti pažeistų teisių. Sprendimas pagrįstas įslaptintais duomenimis, kurie turėjo lemiamą reikšmę priimant ginčijamą Sprendimą ir tai nedera su Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su teise į gynybą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam buvo išduota nacionalinė viza, kurios pagrindu jis Lietuvoje gyveno pusmetį, todėl jam nežinoma, kodėl ir kas pasikeitė, jog pareiškėjas buvo pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos saugumui. Pareiškėjas paaiškino, kad 2009–2011 m. laikotarpiu jis dirbo našlaičių auklėtoju Baltarusijos licėjuje, bet tai buvo tas metas, kai Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių santykiai su Baltarusija ir Rusija buvo geri, šalys palaikė ryšius ir bendradarbiavo. Gyvendamas Baltarusijoje ir matydamas, kad Baltarusijos ir Rusijos politika agresyvėja, taip pat tai, kad demokratiški rinkimai šalyje yra neįmanomi, Baltarusijos rėžimas susidoroja su nepritariančiais vykdomai politikai, o žmogaus teisės Baltarusijoje apskritai neegzistuoja, pareiškėjas, bijodamas dėl savo ateities, išvyko gyventi į Lietuvą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nevertino aplinkybių, kad jo gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu jis elgiasi pareigingai, nepadarė pažeidimų, nėra niekam skolingas, čia dirba ir moka mokesčius, turi draugų ir pažįstamų, teikia aktyvią finansinę pagalbą ukrainiečiams.