Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2012-09-07 · Byla Nr. A2.6.-1873-870/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-09-07
Bylos Nr.
A2.6.-1873-870/2012
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-01647-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1873-870/2012Proceso Nr. 4-02-3-01647-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.;45.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Laurai Rimšaitei, Jolantai Vainorienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K.,

išnagrinėjusi J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje Lietuvos Respublikos piliečio, 10 klasių išsilavinimo, registruoto darbo biržoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK ) 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 – osios kuopos, 1 – ojo būrio vyresnysis patrulis G. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2012-04-15 apie 6. 30 val. Vilniuje, Savanorių pr. 16 J. K. vairavo automobilį Ford Probe vals. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat nepateikė pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

Apklaustas teismo posėdyje J. K. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad jį pagavo ne už automobilio vairo, jis to automobilio nevairavo. Jis paprašė, kad pravežtų ta mašina. Visi sustojo, jis pradėjo bėgti. Pareigūnas paklausė kas vairavo mašiną, atėjo mašinos šeimininkas. Pareigūnas paklausė, ar šeimininkas vairavo, šis atsakė, kad ne. Tada jį sulaikė gal 100 m. atstumu iki mašinos. Kartu su jais buvo automobilio savininkas J. M.. Atsakydamas į teismo klausimus, J. K. paaiškino, kad tuo metu automobilyje buvo keturiese. Automobilyje buvo jis, Edgaras ir Nikita. Kas dar buvo kartu neprisimena, buvo išgėręs, E. B. irgi buvo išgėręs.

Teismo posėdyje apklaustas J. M. paaiškino, kad J. K. yra jo draugas. 2012-04-15 6. 30 val. jie visi gėrė. Po to Edgaras paprašė pavažinėti, bet gavosi taip, kad Julių pagavo, o ne Edgarą, Edgaras pabėgo. Automobilį vairavo Edgaras, jo pavardės nežino. Julius automobilyje sėdėjo šalia vairuotojo. Kai atvyko policija Edgaras pabėgo, o Julius liko už vairo nors ne jis vairavo transporto priemonę. Automobilis buvo jo, dabar jis parduotas. Julius nevairavo, todėl ir vengė pasitikrinti girtumą. Edgaras nebuvo girtas. Julius buvo išgėręs. Julius iš mašinos išlipo, jį pačiupo, kai jis išlipinėjo iš galo per vairuotojo pusę. Edgaras per dešinę pusę išlipo, keleivio pusės. Jis pats mašinoje nebuvo, lauke buvo. Kai atvyko policija už vairo nieko nebuvo. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas paaiškino, kad jis mašinoje nebuvo, bet buvo šalia tos vietos, kur policija atvyko. Jis atėjo iš namų. Atsikėlė anksti ryte ir ant „Rimi“ stogo mašinos atėjo pasiimti, buvo išgėręs.

Teismo posėdyje apklaustas E. B. paaiškino, kad J. K. yra jo pažįstamas. 2012-04-15 6.30 val. jis buvo iš Justo paėmęs mašiną pavažinėti. Mašiną pasiskolino vakare, važiavo, pamatė pareigūnus, sustojo ir pabėgo, o Julių sulaikė. Julius gale sėdėjo, todėl jis nepabėgo, nes mašina dviejų durų. Jis pabėgo, nes išsigando, buvo be teisių. Vairuotojo pažymėjimo net nelaikęs, šiek tiek važiuoti moka. Justinas laukė kol mašiną jam grąžins, ji laukė namuose, nežino kaip jis matė įvykį.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (pareigūnas) R. S. paaiškino, kad J. K. jam matytas. Gavo iškvietimą, kad Savanorių pr. prie „Rimi“ prekybos centro chuliganiškai važinėja automobilis, kuris vos neatsitrenkė į juos, sustojo ir J. K. buvo už vairo, tikrai šis asmuo buvo už vairo. Neatsimena iš viso kiek žmonių buvo tame automobilyje. K. neigė, kad vairavo automobilį, bet jie (pareigūnai) tai tikrai matė, nes jis vos į juos neatsitrenkė. Kai jie atvažiavo, jis iš karto išlipo iš mašinos, iš vairuotojo pusės. Dirbo kartu su kolega G. R.. Kolega irgi matė, kaip K. išlipo iš automobilio. Ką darė kiti automobilio keleiviai, jis neprisimena. Jie privažiavo, K. iš karto išlipo iš mašinos.Viskas parašyta tarnybiniame pranešime, kaip kas buvo ir iš kur jis išlipo. Kitų asmenų, išlipusių iš automobilio, jie negaudė. Jie gavo pranešimą apie chuliganišką vairavimą, jiems reikėjo sulaikyti vairuotoją. Nežino kaip taip galėjo būti, kad automobilį vairavo E. B.. Už vairo tikrai buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K.a. Negalėjo taip būti, kad jie nepastebėjo kas vairavo. Tikrai už vairo sėdėjo K.. Jeigu būtų kitas žmogus, K. tikrai nesulaikytų, protokolas bet kam nesurašomas. Tai, kad vairavo K., matė iš poros metrų atstumo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (pareigūnas) R. M. paaiškino, kad salėje sėdintis asmuo buvo pristatytas pas juos į komisariatą. Jis buvo pristatytas dėl to, kad vairavo automobilį. Dabar neprisimena ar jis buvo pristatytas tik girtumui nustatyti, ar dar ir asmenybei. Kiek prisimena, jis neigė, kad vairavo automobilį, sakė, kad jis nevairavo. Viskas vyko lygtais prie Savanorių pr. esančio prekybos centro „Rimi“. Atsimena, kad jis atsisakė „papūsti“, o ar su savimi turėjo dokumentų, jis neprisimena. Tą dieną bendravo su kolegomis R. S. ir G. R., jie jam sakė, kad jie aiškiai matė, kad K. vairavo. Nežino, kodėl kitas asmuo sakosi vairavęs automobilį. Tuo metu tik vienas K. buvo pristatytas į komisariatą. Kiek jam žinoma, tik jis vienas buvo sulaikytas, kiti išsilakstė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (pareigūnas) G. R. paaiškino, kad Iš VPK gavo pranešimą, kad Savanorių pr. Rimi aikštelėje garsiai važinėja automobilis - draguoja. Jie nuvažiavo, Žemaitės g. yra toks pakilimas į estakadą. Jie pakilo, pastebėjo draguojantį automobilį, prie jo privažiavo ir jis automobilio priekiu vos neatsitrenkė į jų mašiną. Automobilis sustojo, tai buvo sportinis dviejų durų automobilis. Kas spėjo, tas iš automobilio pabėgo, o vairuotojas liko automobilyje, nes jo automobilio durelės buvo užtvertos jų automobilio priekiu ir jis neturėjo galimybės pro jas išlipti. Porininkas apibėgo, atidarė jam duris, o jis atitraukė mašiną. Liudytojas, atsakydamas į teismo klausimus, parodė, kad tikrai J. K. vairavo automobilį. Jis privažiavo prie pat jo durų, kuomet jis sustojo, puikiai jį matė. Jis neturėjo galimybės išlipti iš automobilio, 100 proc. jis vairavo. Tiksliai kiek žmonių buvo, jis neprisimena, bet jam atrodo, kad gale buvo 2 ir šalia vairuotojo keleivis. Nuo pat pradžių J. K. neigė vairavęs automobilį. Automobilio savininkas vėliau atėjo ir atnešė automobilio dokumentus. Jeigu neklysta, tai buvo sportinis Ford automobilis. Savininkas lyg tais nepūtė į alkotesterį. Būna, kad nepavyksta nustatyti kas vairavo automobilį. Pasitaiko, kad akivaizdžiai nematai kas vairavo. Šiuo atveju matė kas vairavo. Jis važiavo priekiu, o jie jam iš šono ir jis vos neatsitrenkė į juos.

Teismas išklausęs J. K., liudytojų parodymus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad J. K. inkriminuojami pažeidimai pasitvirtino.

ATPK 126 str. 4 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kyla už neblaivumo patikrinimo vengimą. Kelių eismo taisyklių 18 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (žr. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N5-393/2007). Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis (alkoholio matuokliu) gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 310). Nors J. K. yra įsitikinęs, kad nepadarė jokio jam inkriminuojamo pažeidimo, tačiau pats pripažįsta, kad buvo išgėręs, neigia tik aplinkybę, jog vairavo automobilį, pastebėtina, jog jis neneigia, jog vengė pasitikrinti blaivumą. Teismas, spręsdamas jo kaltės buvimą, vadovaujasi byloje esančių įrodymų visuma bei liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi duotais parodymais teismo posėdžio metu. Teismas pažymi, kad tam, kad kiltų atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. pakanka nustatyti, kad vairuotojas vengė pasitikrinti neblaivumą. Tai, kad J. K. vengė pasitikrinti blaivumą nustatyta liudytojo J. M. parodymais (jis paaiškina, jog Julius nevairavo, todėl ir vengė pasitikrinti blaivumą), G. R., R. M. bei R. S. tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4, 5) bei apklaustų pareigūnų parodymais teismo posėdyje.

Pareigūnų, kurie buvo apklausti teismo posėdyje paaiškinimai yra kategoriški ir nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais policijos pareigūnų (R. S., R. M., G. R.) paaiškinimais. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas vadovautis policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie vykdė jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, byloje nėra duomenų, sudarančių prielaidas abejoti jų parodymais - jie vieningai nurodė iš esmės tokias pat kaip ir tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3, 4, 5) įvykio aplinkybes, jų paaiškinimai nuoseklūs ir kategoriški. Teismas neturi abejonių, kad pareigūnai gerai matė įvykį, nes remiantis jų paaiškinimais jie turėjo galimybę nekliudomai stebėti automobilio Ford Probe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektoriją, vairavusį asmenį iš labai arti. Teismas pažymi, kad jie vien dėl savo užimamų pareigų neturi būti laikomi suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima. Tai, kad pareigūnai labai tiksliai negali paaiškinti kiek žmonių buvo automobilyje, ką kiti buvę automobilyje veikė neteikia teismui pagrindo jų parodymais netikėti. Kadangi tai yra kasdieninių darbo funkcijų vykdymas ir natūralu, jog ne visos įvykio detalės tiksliai įsimintos, juolab, kad praėjo nuo įvykio iki jų apklausos teismo posėdyje keli mėnesiai. J. K. iškeltą versiją apie tai, kad ne jis vairavo automobilį, o E. B., vertina kaip jo gynybinę poziciją, norą tokiu būdu išvengti atsakomybės. Teismo vertinimu, šią versiją jis susitaręs su E. B. (sutikus E. B. prisiimti atsakomybę) sugalvojo vėliau, t. y. ne tą dieną, kai jam buvo surašytas protokolas, kadangi savo paaiškinime jis nenurodo, kas vairavo automobilį. Teismo vertinimu, E. B. teismo posėdyje nepaisant to, kad buvo įspėtas dėl atsakomybės, sakė netiesą. Jis kaltę (dėl vairavimo fakto) prisiėmė dėl to, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo (nėra niekada jo turėjęs), todėl neturi galimybės jo netekti. J. M. parodymais teismas taipogi netiki, kadangi jis yra J. K. draugas ir siekia padėti išvengti jam atsakomybės.

Teismas remdamasis anksčiau aptartais duomenimis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad J. K. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad J. K. veiką sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 11-15). Teismo vertinimu, nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti jam paskyrus minimalias nuobaudas – pinigines baudas, numatytas pažeistų teisės normų sankcijų ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ilgesniam negu minimaliam laikotarpiui. Minimalias pinigines baudas skiria atsižvelgdamas į tai, kad J. K. bedarbis.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 124¹ str., 126 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

pripažintiJ. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir nubausti 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su 2 (dvejų) metų 4 (keturių mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

pripažintiJ. K. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. ir nubausti 20 (dvidešimties) litų bauda.

Pagal ATPK 33 str. 2 d. subendrinus nuobaudas už J. K., padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. galutinai jam skirti 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis LR ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas) priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė